Gruodžio ELVIS naujienos!

Dalinamės gruodžio mėnesį specialiaisiais formatais parengtų ir įsigytų leidinių sąrašu:

MP3 (garso įrašas)

1. G. Olivo „Smeigtukai“. Skaito V. Česnavičienė.
   Tamsa gąsdina, bet kartu tampa ankančios pasakojimo herojės stiprybe ir skatina ją kovoti, įrėžti į atmintį blėstančius vaizdus, įsiklausyti į garsus ir, svarbiausia, atrasti savo šviesos spindulį.
   Livija – graži, turi laimingą šeimą, geriausią draugę ir viską, ko gali trokšti paauglė. Ji tokia greita, kad geba pagauti vėją. Deja, vieną dieną mergina sužino, kad jos gyvenimas negrįžtamai keičiasi.
   Netrukus ją apsups tamsa. Jai diagnozuojama genetinė akių liga. Šią žinią Livija išgirsta tada, kai taip norisi būti tokiai pat kaip visi bendraamžiai – laimėti sporto varžybas, eiti į vakarėlius, būti pastebimai. Bet viskas tik grimzta į šešėlį. Bręsti Livijai – tai išmokti priimti save kitokią, atsikratyti baimių ir susitaikyti su nauja ateitimi.
   Merginos tėvas sumano drąsų dalyką, kad dukra pasirengtų tam, kas jos laukia: kai kas ją mokys naujo šokio žingsnelių. Šis mokytojas padės Livijai suvokti, kokia svarbi kiekviena gyvenimo akimirka, pratins ją žengti tamsoje ir klausytis garsų, bet labiausiai – nusikratyti baimės. Sykiu su Livija suprasime, kad kažkur visada šviečia šviesos spindulėlis. Tereikia jį atrasti. https://elvislab.lt/leidiniai/17073

2. H. Pick-Goslar „Mano draugė Anna Frank“. Skaito V. Mickevičiūtė.
   1933 m. penkiametė Hannah Pick-Goslar su šeima pabėgo iš nacistinės Vokietijos ir apsigyveno Amsterdame. Ten susidraugavo su panašia į save mergaite Anna Frank. Keletą gražių metų jiedvi buvo geriausios draugės. Bet 1942 m. birželį likimas jas išskyrė. Anna ir Frankų šeima, atrodo, dingo be pėdsakų. O netrukus Hannah, jos tėvas, jaunėlė sesuo Gabi ir seneliai buvo suimti ir išvežti į Bergen-Belzeno koncentracijos stovyklą. Mirčiai alsuojant į nugarą, Hannah išgirdo stulbinančią žinią, kad Anna irgi čia. Norėdama padėti leisgyvei draugei, ji nepabūgo rizikuoti savo gyvybe. https://elvislab.lt/leidiniai/17072

3. D. Hurst „Gydytojo našlė“. Skaito V. Česnavičienė.
   Mylėjau savo vyrą gydytoją Driu Devliną, bet jis mane išdavė. Ir dabar guli kape.
   Atrakinusi duris ir įžengusi į naują prabangų namą, kurį nusipirkau už Driu gyvybės draudimo išmoką, esu įsitikinusi, kad blogiausia liko praeityje. Mano paslaptis saugi, galiu netrukdoma mėgautis turtais ir laisve.
   Neseniai susipažinau su gražuoliu Rodžeriu. Santykių neieškojau, bet kai ėmėme leisti vakarus mano jaukioje terasoje, gurkšnodami vyną ir šnekučiuodamiesi, supratau, kad jis yra tai, ko man šiuo metu labiausiai reikia. Rodžeris nė iš tolo nepanašus į Driu. Jis spontaniškas ir romantiškas. O svarbiausia – nuoširdus.
   Turbūt mano, kad esu vieniša turtuolė. Aišku, smarkiai apsirinka – tikrosios manęs nepažįsta.
   Bet vieną naktį, mums besiglaustant lovoje, Rodžeris ištaria žodžius, nuo kurių net kraujas gyslose sustingsta. Regis, jis žino visą tiesą apie mane. Apie gydytojo žmoną. Padarysiu bet ką, kad neleisčiau praeities nuodėmėms sugriauti mano tobulos dabarties. https://elvislab.lt/leidiniai/17071

4. P. Swanson „Devynios gyvybės“. Skaito A. Stulpinas.
   Detektyvinis pasakojimas apie devynis žmones, gavusius paslaptingą sąrašą su savo pavardėmis. Visi numoja ranka, tarsi tai būtų atsitiktinė šiukšlė, tačiau sąrašas reiškia, kad jie pasmerkti mirti.
   Kai paeiliui itin neįprastomis aplinkybėmis miršta visiškai vienas kito nepažinoję žmonės, ryškėja kraupi sistema. Senyvas ir visų mėgstamas vyriškis randamas nuskendęs Meino miestelyje Kenevike. Į nugarą nušaunamas Masačusetso priemiestyje netoli savo namų ryte bėgiojęs šeimos tėvas. Pasmerktųjų profesijos įvairios – nuo onkologijos skyriaus slaugytojo iki karjeros siekiančio aktoriaus, gyvena jie irgi įvairiose šalies dalyse. Tai kas gi juos sieja? Ir kas jiems atsiuntė sąrašą? FTB agentė Džesika Vinslou, kuri taip pat įtraukta į tą sąrašą, nusprendžia viską išsiaiškinti. https://elvislab.lt/leidiniai/17070

5. J. K. Stefánsson „Dangus ir pragaras“. Skaito R. Simanavičius.
   Betgi dvi savaitės, o žmonės dėl oro kartais negali nusigauti nuo vienos trobelės iki kitos, riaumojanti audra ištrynė visą kraštovaizdį, visas pasaulio šalis, dangų, horizontą, net ir patį laiką; jau seniai sutaisyta, ką reikėjo sutaisyti, kabliai pririšti, virvių raizgalynės išpainiotos, išpainiotos visos raizgalynės, išskyrus tas, kurios susijusios su širdies dalykais ir lytiniu potraukiu.
   Atokioje Islandijos dalyje žvejų kaimelyje berniukas ir jo geriausias draugas Baurduras kartu su kitais žvejais ruošiasi menkių žūklei. Geria deginančią ir juodą it tamsiausia naktis kavą, nykščiu storai tepa sviesto ir kepenų pašteto ant duonos riekių. Baurduro lūpos kruta skaitant Johno Miltono „Prarastąjį rojų“. Berniukas draugą stebi akies krašteliu ir jį užlieja šiluma.
   Netrukus šeši vyrai leisis į Arkties vandenyną, ilgas valandas irkluos lediniame valties karste, ilgiau už patį laiką lauks, kol užkibs žuvys. O Baurduras susikeiks supratęs, jog buvo taip susitelkęs prisiminti eilutes iš „Prarastojo rojaus“, taip susitelkęs, kad pamiršo odinę tuniką, apsaugančią nuo vėjo ir šalčio. Gelbstinčią nuo mirties. https://elvislab.lt/leidiniai/17069

6. K. Kėvalas „Žmogaus širdis sutverta dangui“. Skaito P. Šironas.
   Tai nauji ir niekur neskelbti bičiuliški pokalbiai, padėsiantys geriau pažinti Kauno arkivyskupą Kęstutį Kėvalą. K. Kėvalas šioje knygoje dalijasi vaikystės ir jaunystės prisiminimais, pasakoja apie savo pašaukimo kelią, svarsto apie darbų prasmę ir gyvenimą nužyminčią krikščionišką viltį.
   Knygą sudaro 15 pokalbių, kurių temas diktuoja metų riboženkliai – svarbios minėtinos datos, pradedant Sausio 13-ąja, Vasario 16-ąja, baigiant Visų šventųjų diena ir Kalėdomis. Atsispiriant nuo jų kalbama apie būtąjį ir būsimąjį laiką – praėjusias dienas, dabarties iššūkius, amžinąsias tiesas bei ateities svajones.
   Laikas ir viltis – tai, kas mums kartu su gyvenimu padovanota avansu, be jokių nuopelnų. Mums tenkanti užduotis – puoselėti viltį ir tausoti laiką einant šventumo keliu. Autoriai kviečia apmąstyti šiuos uždavinius pasineriant į gyvenimiškus ir įtraukiančius pokalbius. https://elvislab.lt/leidiniai/17053

7. C. Hardinghaus „Vilko mergaitė“. Skaito J. Karazijaitė.
   Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.
   Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos.
   Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities. https://elvislab.lt/leidiniai/17050

8. E. Thoma „Mačiau tave augantį“. Skaito P. Šironas.
   Šioje knygoje pasakojama apie medinį židinį, kuris 400 metų teikė šilumą ir pats nesudegė, bukus, kurie netrūkinėja, sveikatinančią kedrinės pušies medieną, kinivarpoms neskanias egles, vieną su kita suaugančias grindlentes, medieną Stradivarijaus smuikams ir net apie tinkamą orkestro salių oro drėgmę.
   Iš naujo atrasite senąsias miškų ir medžių paslaptis bei sužinosite įvairiausių dalykų, kuriais kiekvienam iš mūsų gamta per medžius atveria nuostabias galimybes. Čia taip pat sužinosite, kas yra medžio misterijos paslaptis ir kaip jas pasitelkti savo reikmėms. https://elvislab.lt/leidiniai/17047

9. J. Melnikas „Užgesusi saulė“. Skaito P. Šironas.
   Beprotiška meilė moteriai paskatina mokslininką užgesinti saulę. Po didelio kivirčo su žmona vyras palieka butą ir iškrenta iš laiko – į kitą pasaulį. Suaugę vaikai virsta mažyliais, o herojus įgauna jau prarastą šeimyninės laimės jausmą. Vieniša mergina bute patiria šoką, kai ją pradeda kalbinti vyras iš televizoriaus. Sužeistas suaugusios dukters abejingumo, tėvas nusileidžia į požemius, kur sutinka dukrą iš praeities, brangų žmogų, stipriai jį mylinčią... https://elvislab.lt/leidiniai/17044

10. G. Norvilas „Požemių paukščiai“. Skaito A. Butvilas.
    Kaip būdinga autoriui – kiekviena jo knyga yra ne „tekstų rinkinys“ primityviąja prasme, o konceptuali, sustyguota ir organizuota taip, kad (į)vyktų kaip atskiras koncertas.
    Gytis Norvilas ir kaip poetas, ir kaip eseistas turi savo stilistiką, braižą, požiūrį į kalbą, kuri, anot paties autoriaus, yra instrumentas pažinti pasaulį. Stilistikai būdingas atviras, metaforiškas, poetiškas, ironiškas kalbėjimo tonas. Esė skleidžiasi autoriaus pasaulėvaizdis, o tuo pačiu ir laiko ženklai (vaikystė sovietmečiu, gariūnmetis, laukinis kapitalizmas etc.).
    Konceptualiausias šioje knygoje – skyrius „Bestiariumas“, kuriame greta teksto lygiomis teisėmis dalyvauja ir vaizdas – t. y. autoriaus fotografuoti krienai. Jie knygoje tampa atskirais veikėjais, sulydo visą knygos audinį. https://elvislab.lt/leidiniai/17043

11. L. Petranovskaja „Pati sau mama“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Knyga yra praktinis vadovas, skirtas padėti dirbančioms mamoms ir tėčiams sėkmingai derinti karjerą ir šeimą. Knygos autorė, Liuda Petranovskaya, yra žinoma psichologė ir socialinė pedagogė, turinti ilgametę patirtį šeimos psichologijos srityje.
    Ši knyga pateikia daugybę praktinių patarimų ir strategijų, kaip efektyviau valdyti savo laiką, susitvarkyti su stresu ir išvengti perdegimo, kuris dažnai kamuoja dirbančias mamas ir tėčius.
    Tai ne tik praktinis vadovas, bet ir motyvacinė knyga, skatinanti dirbančias mamas bei tėčius pasitikėti savimi ir siekti balanso tarp darbo ir šeimos. Autorė remiasi tiek savo profesine patirtimi, tiek asmenine patirtimi kaip mama, todėl jos patarimai yra itin praktiški ir lengvai pritaikomi kasdieniame gyvenime. https://elvislab.lt/leidiniai/17042

12. M. Galeotti „Kaip Putinas užgrobė Krymą“. Skaito R. Pranckūnas.
    2014 m. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ne tik puikiai iliustruoja šiuolaikinį karą, bet ir leidžia perprasti naujausią Rusijos istoriją. Pasitelkus propagandos, kibernetinių atakų, ardomosios veiklos ir ginkluotos jėgos mišinį, buvo pasiekta greita pergalė, tačiau ji galiausiai lėmė plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą – didžiausią ir brangiausią konvencinį karą Europoje nuo 1945 metų.
    Tai itin kvalifikuoto šiuolaikinių Rusijos ginkluotųjų pajėgų eksperto pasakojimas apie invaziją į Krymą. Jame nagrinėjama, kaip Rusija sukūrė savo naują hibridinio, arba pilkosios zonos, karo modelį ir kaip suplanavo bei įvykdė Krymo operaciją, pradedant surežisuotu „spontaniškų“ protestuotojų pasirodymu ir baigiant Rusijos elitinių pajėgų be skiriamųjų ženklų atvykimu.
    Knygoje atskleidžiamos pamokos, kurias Rusija, Ukraina ir Vakarai išmoko arba neteisingai suprato iš Krymo operacijos, taip pat paaiškinama, kaip ši aneksija daugeliu atžvilgių pakeitė pastarojo dešimtmečio eigą. https://elvislab.lt/leidiniai/17040

13. D. Smagurauskaitė :Sugrįžimas į Veneciją“. Skaito J. Karazijaitė.
    1617-ieji. Bajoras Juozapas Šemeta po ilgos ir varginančios kelionės iš Vilniaus panyra į Venecijos šurmulį. Miestas ant vandens jį keri lygiai taip pat, kaip ir anąsyk, prieš trisdešimtmetį, kai su kunigaikščiu Mikalojumi Kristupu Radvila Našlaitėliu išplaukė iš jo į Jeruzalę nenutuokdami, ar sveiki ir gyvi iš piligriminės kelionės grįš namo. Kas praėjus tiek metų Juozapą vėl atginė į Veneciją? „Senos istorijos, kuriose liko nepadėtas taškas“, – paslaptingai atsako smuklėje užkalbinusiems italams ir įsisuka į pavojų kupinų nuotykių virtinę. Juk meilė nugali viską? https://elvislab.lt/leidiniai/17036

14. E. Midwood „Mergina, kuri išgyveno“. Skaito R. Rainienė.
    Aštuoniolikmetės Ilzės gyvenimas neatpažįstamai pasikeitė. Prieš metus jai nereikėjo nešioti ant drabužių prisiūtos žvaigždės. Prieš metus jos tėvai dar buvo gyvi. Prieš metus ji, kaip ir daugelis kitų, džiaugėsi laisve.
    Nūnai auštant ji žengia iš traukinio tiesiai į Minsko getą. Nuo šiol tai naujieji Ilzės namai, juosiami spygliuotos vielos. Aplink žirglioja žiaurūs SS sargybiniai, o vienintelė išeitis išgyventi – paskutinius likusius asmeninius daiktelius išmainyti į menką kąsnelį. Pasmerkta tiesiog už tai, kad vaikšto šia žeme, mergina nebesitiki sulaukti vasaros.
    Vis dėlto geto kaliniai neketina pasiduoti – pogrindinis pasipriešinimo judėjimas planuoja pabėgimą. Ilzė pamažėle įsitraukia į pavojingą veiklą, o jai tekusi užduotis – iš amunicijos sandėlio nugvelbti kulkų.
    Bet tai tik pradžia... Sutikusi Vilį Šulcą, SS administracijos pareigūną, Ilzė iš pradžių nė nepagalvoja, kad reikšmingiausia pasipriešinimo sistemai išraiška taps jos meilė šiam vyriškiui. Vilis prižada, kad ji išgyvens – net jei tai kainuotų jam gyvybę. Tačiau žiauriame pasaulyje, kur pavojai slypi už kiekvieno kampo, visų didžiausia rizika – pamilti... https://elvislab.lt/leidiniai/17034

15. B. Lyris „Kunigo širdies dienoraštis“. Skaito V. Kubilius.
    Į „Kunigo širdies dienoraščio“ puslapius sugulė mano patirčių žiupsniai tarnaujant ligonių sielovadoje ir bažnyčioje, susitikimai ir susidūrimai su įvairiais žmonėmis bei jų gyvenimo istorijos, iššūkiai, dvasinės traumos, skausmai ir laimės blyksniai. Juk neretai kunigui atsiveriama labiau nei psichologui ar psichiatrui...
    Gal ši knyga paskatins ieškoti šviesos pasaulyje, kur daug nevilties ir kur jautiesi nereikalingas.
    Gal ši knyga įkvėps tapti drąsiu ir nebijoti sunkių akimirkų. Nes tik drąsus gyvena ten, iš kur kiti nori pabėgti. https://elvislab.lt/leidiniai/17033

16. J. Zykutė „Karaliaus žmonos tarnaitė“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Ramiosios upės skiriamos karalystės – mirtinos priešės. Glėjos princesė Amira drąsiai rėžia, kad niekada netekėtų už Jezdansero princo Darijano, nes tas aklas ir kvailas. Tačiau visgi išgelbsti jam gyvybę, ir ne kartą.
    Karaliumi tapęs karštakošis Darijanas supranta, kad taiką atneš tik vedybos, tačiau veda ne vis labiau jį traukiančią akiplėšą Amirą, o jos jaunėlę seserį Vijaną. Keršydamas karalius skaudžiai įžeidžia Amirą, viešai pasišaipydamas, kad meilės guolyje šlykštėtųsi tokia moterimi kaip ji. Vijana myli kitą, bet dėl taikos sutinka tekėti su sąlyga, kad galės pasirinkti tarnaites.
    Po vestuvių valdovas išvysta naująją žmonos tarnaitę – Vijanos seserį ir galop dėl jos pameta galvą. https://elvislab.lt/leidiniai/17032

17. D. Žiūra „Diseris“. Skaito K. J. Strička.
    „Diseris“ – menininko Dariaus Žiūros autobiografinė proza, kurioje per asmeninį pasakojimą išskleidžiama dokumentiška tikrovė: gyvenimas devyniasdešimtinių Vilniaus skvotuose, darbas Paryžiaus gatvėse, jo, kaip menininko, virsmai, tuometinio meno lauko atmosfera. Autorius fiksuoja į Lietuvą ateinančią reivo kultūrą, dutūkstantinių Vilniaus stoties rajoną, apmąsto kultūros reiškinius ir idėjas, savo patirtis bendraujant su normų užribyje gyvenančiais žmonėmis, radikalias mirties artumo būsenas. Tai tarsi tikrovę atspindinti sąmonės dokumentika, menininko memuarai, žiū̃ros. https://elvislab.lt/leidiniai/17031

18. A. Mugerli „Bičių šeima“. Skaito B. B. Tauterytė.
    Septynis pasakojimus knygoje „Bičių šeima“ vienija ir juose vaizduojami kažkuo kitokie žmonės nei visi: antai, „Užgavėnių“ veikėjas po daugelio metų grįžta į gimtąjį kraštą ir jaučiasi svetimas, keistas, jo atmintyje iškyla randą visam gyvenimui palikęs su tėvu susijęs vaikystės įvykis... arba bitininkas žydas Trečiojo reicho laikais Austrijoje, kuris tyčia susižaloja, kad nebūtų pažintas, bet... „Benkartas“, kurį persekioja ir muša klasiokai, jo motina menininkė, nepritampanti prie aplinkos, kuri gyvena pagal griežtas patriarchalinės visuomenės taisykles, vaikų namų auklėtiniai...
    Autorė nesupriešina „geros“, „šviesios“ praeities ir „blogos“, „niūrios“ dabarties, čia nerasime moralizavimo gaidelių ar praėjusių laikų nostalgijos. Ji įpina mus į pasaulį, kurio nepažįstame, nors jame gyvename. mes nuolat peržengiame sienas – kalbines, kultūrines, politines, geografines, taip pat sienas tarp tikrovės ir pasąmonės Senovės detalės, papročiai, tradicijos ar legendos, mitinės būtybės suteikia autentiškumo, požiūrio šviežumo. Veikėjų paveikslai kuriami, atskleidžiant slapčiausias jų sielos kerteles, o pasakojimų pabaigos dažnai lieka atviros, tad palieka skaitytojui erdvės sukurti, apmąstyti savą interpretaciją. https://elvislab.lt/leidiniai/17030

19. D. Carrisi „Šešėlių mokytojas“. Skaito R. Simanavičius.
    Romą užklumpa neįtikėtinai smarki audra. Žaibui trenkus į vieną iš elektrinių, visame mieste tenka dvidešimt keturioms valandoms nutraukti elektros energijos tiekimą.
    Miestą pasiglemžia šešėliai. Šitai primena prieš penkis šimtmečius popiežiaus Leono X paskelbtą paslaptingą bulę, kurioje rašoma: svarbu pasirūpinti, kad miestas „niekada, niekada, niekada“ neskendėtų tamsoje.
    Įsivyravus chaosui bei panikai, per miestą tyliai slenka šešėlis, toks tamsus, kokio dar neteko regėti, o paskui jį driekiasi mirtys... ir įkalčiai.
    Šiuos pėdsakus susekti gali tik Markusas, tamsos medžiotojas, išmokytas atpažinti anomalijas nusikaltimų vietose. Mat jis yra kunigas, priklausantis vienam seniausių ir slapčiausių Bažnyčios ordinų – Šventajai Apaštališkajai Penitenciarijai, dar vadinamai Sielų teismu. Tačiau penitenciarijus prarado savo brangiausią ginklą – atmintį. Jis visiškai neprisimena pastarųjų dienų. Tai suteikia žudikui didžiulį pranašumą.
    Medžioti nusikaltėlį jam gali padėti tik Sandra Vega, buvusi teismo fotografė. Sandra vienintelė žino Markuso paslaptį. Tik ši moteris, per savo gyvenimą patyrusi pernelyg daug netekčių, nebepajėgia dar kartą stoti į kovą su blogiu. Vis dėlto, nors ir nenoromis, ji ryžtasi įsitraukti į šį tyrimą... https://elvislab.lt/leidiniai/17027

20. A. Jakas „Mėlynieji malonumai“. Skaito G. Pupkevičienė.
    „Austėja Jakas geba sutalpinti į eilėraštį visas pasaulio smulkmenas ir jas suderinti. Poezijoje ji puikiai jungia sąmonės srauto techniką ir šnekamąją kalbą. Jos eilėraščiai visada netikėti, paradoksalūs – tai nedidelės istorijos, pasakojimai, kartais net šiuolaikinės sakmės, pasakėčios ar pasakos. Juos įdomu skaityti, nes niekada nežinai, kur nuves autorės svarstymai, kuo pasibaigs vienas ar kitas poetinis siužetas. Kiek pašaipus, o kartu draugiškas ir švelnus Austėjos Jakas balso tonas retai girdimas lietuvių poezijoje.“ Marius Burokas, poetas, vertėjas literatūros kritikas. https://elvislab.lt/leidiniai/17024

21. A. Ruseckaitė „Vienatybė“. Skaito J. Karazijaitė.
    Ši knyga skirta Onos Pleirytės-Puidienės-Vaidilutės (1882–1936) gyvenimui ir kūrybai. Romano puslapiuose prabyla šiandien jau primiršta tarpukario prozininkė, neeilinė asmenybė. Jos gyvenimo įvykiai vaizduojami plačiame laikmečio kontekste: XX a. pradžios Mintauja, Plungė, Vilnius, laikraščio „Vilniaus žinios“ leidyba, to meto sostinės kultūrinė panorama, draugystė su M. K. Čiurlioniu, Pirmoji dailės paroda, pažintis ir bendravimas su A. ir S. Smetonomis, J. Basanavičiumi, P. Vileišiu, G. Žemkalniu-Landsbergiu, S. Kymantaite, artima bičiulystė su J. Tumu-Vaižgantu, J. Biliūnu.
    Ona mokėsi Šveicarijoje, vėliau Puidų šeima (jos vyras rašytojas Kazys Puida) septynerius metus gyveno Čeliabinske. O. Puidienė globojo 1914 m. karo pabėgėlius lietuvius, kūrė stovyklas. Pilietinio karo metu ilgai blaškėsi po Rusiją. 1920 m. per Maskvą grįžo į Kauną, įsiliejo į kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Išleido tris knygas, svarbiausia jų – romanas „Tėviškė“, kurį kaip reikšmingą kūrinį įvertino Maironis.
    Knygoje pateikta daug autentiškos medžiagos, remiamasi O. Puidienės dienoraščiu, skelbiama naujų faktų iš margos rašytojos epochos. https://elvislab.lt/leidiniai/17016

22. C. J. Tudor „Degančios mergaitės“. Skaito B. B. Tauterytė.
    Romane pastorei Džei Bruks tenka išvalyti nuo demonų atokų kaimelį, persekiojamą mirčių ir paslaptingai dingusių žmonių istorijų. Džei Bruks, vieniša motina su penkiolikmete dukra, atvyksta į nedidelį kaimelį, tikėdamasi pradėti viską iš naujo ir rasti sielos ramybę. Deja, paslapčių gaubiamas kaimelis Džei pasitinka keista sutiktuvių dovana: senu egzorcizmo reikmenų rinkiniu ir rašteliu, cituojančiu ištrauką iš Biblijos: „Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma.“
    Kuo geriau Džei ir jos duktė Flo susipažįsta su kaimeliu ir jo gyventojais, tuo giliau jos klimpsta į vietines rietenas, paslaptis ir įtarinėjimus. O kai Flo senojoje bažnytėlėje išvysta regėjimą – degančias mergaites, atvykėlėms tampa aišku, kad čia esama vaiduoklių, nenorinčių ramiai ilsėtis užmarštyje.
    Tačiau atskleista tiesa gali tapti mirtinai pavojinga kaimelyje, kur kiekvienas kažką slepia ir yra susijęs su kruvina praeitimi. Niekas nenori atsiverti nekviestoms atvykėlėms. https://elvislab.lt/leidiniai/17005

23. A. Carpentier „Šios žemės karalystė“. Skaito A. Stulpinas.
    Knygoje vaizduojamas Haičio vergų sukilimas, revoliucija, pirmojo juodaodžio karaliaus Henrio Christophe’o valdymas ir mirtis. Tačiau knygoje veikiančios realios istorinės asmenybės apdovanotos ir magiškomis galiomis. Panorėję, jie gali pasiversti vabzdžiais, paukščiais, ištrūkti iš pančių ir išvengti mirties bausmės. Taip magija įrašoma į šios Lotynų Amerikos šalies istoriją ir tampa neatskiriama jos dalimi.
    Dar daugiau, „Šios žemės karalystėje“ ir kituose autoriaus kūriniuose pasirodantis magijos elementas nėra jo subjektyvios vaizduotės vaisius, skirtas vien pagražinti kūrinį ar suteikti jam keistumo, egzotiškumo. Apysaka grįsta afrikiečių vergų tikėjimais, vudu religija. Šie tikėjimai – kolektyviniai, tad jie yra objektyvi Haičio, o kartu ir Lotynų Amerikos, kultūrinės realybės dalis. Carpentier suformuluota prieiga prie Lotynų Amerikos realybės autentiškumo, „lo real maravilloso“, davė pradžią magiškajam realizmui ir įkvėpė didžiuosius jo autorius. https://elvislab.lt/leidiniai/16999

24. K. Vonnegut „Motina naktis“. Skaito A. Stulpinas.
    1923 m. vos vienuolikos sulaukęs Hovardas Kembelas išvyko į Vokietiją. Pirmiausia jis vertėsi kaip dramaturgas ir politika nesidomėjo. Pagrindinis jo rūpestis – žmona Helga, pagrindinė visų jo pjesių aktorė. Kai jo tėvai prieš prasidedant karui pabėgo iš šalies, jis toliau dirbo, įstojo į nacių partiją, bet liko abejingas politikai ir nacizmui. Netikėtai jį užverbuoja amerikičių žvalgyba. Jis tampa amerikiečių šnipu, o slėpdamasis turi sukurti aršaus nacisto įvaizdį. Prasidėjus karui, Kembelas ima ryžtingai kopti karjeros laiptais Gėbelso vadovaujamame propagandos aparate. Galiausiai jis tampa balsu, kuris kreipėsi į amerikiečius, kviesdamas juos prisijungti prie nacių. Jei kartais atrodo, kad Kembelo pavardė kažkur girdėta, galbūt jau teko su juo susitikti skaitant Vonneguto žymiausią darbą „Skerdykla nr. 5“?
    Pagrindinė romano mintis, kuri atsikartoja vėl ir vėl – esame tie, kas stengiamės būti ir atrodyti, todėl ypač svarbu, kuo nusprendžiame tapti. „Motina naktis“, kurios pavadinimą Vonnegutas pasiskolino iš Goethės „Fausto“, yra iššūkis skaitytojo moraliniams jausmams. Ar iš tiesų Hovardas Kembelas kaltas? Ir kuo iš tiesų jis kaltinamas? Vonegutas, sau būdingu satyros ir juodojo humori stiliumi juodą ir baltą sulieja į pilką – taip skaitytojas atsiduria pilkojoje zonoje, kur pasirinkti ypač sunku. https://elvislab.lt/leidiniai/16998

25. N. Kairys „Yura yura“. Skaito R. Simanavičius.
    yura yura japoniškai reiškia svyruoti, linguoti, siūbuoti, banguoti. Šis žodis ne tik fonetiškai artimas lietuviškam žodžiui jūra, bet ir per savo reikšmę leidžia filosofiškai pažvelgti į patį ėjimo procesą.
    Taip pavadintos knygos ašis – Nariaus Kairio patirtys keliaujant Šikoku 88 šventyklų keliu, savanoriaujant prieštarų kupinoje budistinėje šventykloje ir darbuojantis aukštai kalnuose įsikūrusiame, miško atsodinimu besirūpinančiame ūkyje.
    Tai ne tradicinis travelogas apie Japoniją ir jos gyventojus, o veikiau – savotiška atminties procedūra. https://elvislab.lt/leidiniai/16996

26. T. I. Burton „Čia, Avalone“. Skaito R. Rainienė.
    Rozė nuėjo ilgą kelią. Užauginta plevėsos motinos chaotiškoje Niujorko bohemoje, Rozė pagaliau susikūrė gyvenimą, kokio visada troško: geras darbas, švarus butas, sužadėtuvės su savimi patenkintu technologijų įmonės vadovu, kaip ir ji, tikinčiu žmogaus potencialu, sunkiu darbu ir vaikiškų svajonių aukojimu.
    O Rozės sesuo Sesilija taip ir nesuaugo. Neatsakinga, aikštinga, vieną mėnesį sprunkanti į vienuolyną Europoje, o kitą jau, žiūrėk, — į sakalų prieglaudą. Ji visą gyvenimą vaikosi pasakų apie transcendenciją ir tikrąją meilę — didingų idėjų, kurios tikrovėje niekada nepasiteisina. Kai, nutrūkus skubotai santuokai, Sesilija pareiškia visam laikui grįžusi namo į Niujorką, Rozė viliasi, kad sesuo pagaliau pasirengusi pradėti suaugusiosios gyvenimą su visais jo kompromisais.
    Bet tuomet Sesiliją pavilioja iš pažiūros kultą primenanti kabareto trupė, kuri pasirodo tik naktį, paslaptingu raudonu laivu keliauja Niujorko vandens keliais. Netrukus Sesilija dingsta, kaip ir daugybė vienišų sielų, įtartinomis aplinkybėmis prašapusių miesto pražuvėlių. Vienintelis būdas Rozei surasti Sesiliją yra pačiai sekti jos pėdomis į Avaloną.
    Bet kai Rozei pamažu ima aiškėti sesers dingimo paslaptis, Avalono kerai paveikia ir ją. Ir kuo giliau ji prasmenga į Avalono pasaulį, tuo labiau ima abejoti viskuo, ką žino apie savo pačios gyvenimą, ir dvejoti, ar nori palikti tikrovę. https://elvislab.lt/leidiniai/16995

27. K. Hays „Arkados“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Atvykusi į Niujorką atlikti praktikos Metropolitano meno muziejuje, Enė Stilvel netikėtai paskiriama dirbti Arkadose – gotikiniame muziejuje, garsėjančiame Viduramžių meno kolekcija. Čia ją pasitinka nedidelis charizmatiškų tyrėjų ratas: muziejaus kuratorius Patrikas, besispecializuojantis Taro kortų istorijos srityje, Reičelė, gražuolė jo asistentė ir mūza, bei Leo – sodininkas, puoselėjantis vertingą muziejaus sodo augalų kolekciją.
    Enė trokšta mįslingų kolegų pritarimo ir nesureikšmina keistų teorijų, spėjančių ateitį. Tačiau smalsumas nejučia virsta manija atradus paslaptingą ir, kaip anksčiau manyta, dingusią XV a. itališkų Taro kortų malką. O kai Arkadas sukrečia netikėta mirtis ir įtariamaisiais tampa visi, Enė atsiduria pavojingo galios ir ambicijų žaidimo centre... https://elvislab.lt/leidiniai/16994

28. I. Allende „Tik vėjas žino mano vardą“. Skaito R. Rainienė.
    Viena, 1938 m. Samueliui Adleriui buvo šešeri, kai per nacių surengtą žydų pogromą pradingo jo tėtis. Praradusi viltį išsigelbėti Samuelio motina parūpino jam vietą paskutiniame iš nacių okupuotos Austrijos į Angliją išvykusiame žydų vaikų traukinyje. Samuelis išvyko vienui vienas, turėdamas tik kelis drabužius ir savo smuiką.
    Arizona, 2019 m. Po aštuonių dešimtmečių akla septynerių metų mergaitė Anita Diaz ir jos motina bėga nuo mirtino pavojaus Salvadore tikėdamosi rasti prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų atvykimas sutampa su nauja prezidento Donaldo Trumpo administracijos diegiama imigrantų šeimų atskyrimo politika, tad Anita atsiduria Nogaleso stovykloje.
    Atskirta nuo mamos, Anita išgyvena tik keliaudama į Asabaharą – stebuklingą vaizduotės pasaulį, kurį sukūrė sau ir mylimai sesei. Sugrąžinti mergaitę į tikrovę gali tik panašią asmeninę tragediją išgyvenęs Samuelis Adleris. Jei tik likimas bus maloningas ir leis jiems susitikti. https://elvislab.lt/leidiniai/16990

Vaikams

1. J. Vilė „Kašalotų radijas“. Skaito G. Pupkevičienė.
   Dominga turi neįprastą draugę – didelę baltą kašalotę Sniegę. Tiesa, Sniegė gyvena toli, prie paslaptingojo kaimelio A krantų. Ta vieta žemėlapiuose nepažymėta, bet Domingos šeima ją atrado jau seniai ir kiekvienais metais ten vasaroja. Kaimelio gyventojai stebisi atvykėlių draugyste su banginiais. Įprastai kašalotai labai atsargūs, neplaukia arti kranto, žmonių vengia, bet vos pasirodžius Domingai, jos broliams ir seserims iškart susiburia įlankoje ir džiaugsmingai čerškia. Tai toks keistas garsas, lyg sugedusio radijo. Nors Domingos mama sako, kad kašalotų radijas nesugedęs, o tik truputį senoviškas. O kaip jums atrodo? Įsijunkite ir paklausykite. https://elvislab.lt/leidiniai/17013

2. A. Savickienė „Akys. Skaito V. Mickevičiūtė.
   Knygos veikėjai niekada negyveno – jie nėra realūs. Tačiau papasakoti įvykiai skaitytojui bus girdėti. Lietuviai tai patyrė iš tikrųjų. Patyrė žmonės, kurie savo prisiminimais pasidalijo su autore. Šiame istoriniame romane XX a. Lietuvos praeities įvykiai skleidžiasi per vienos šeimos išgyvenimus: Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, okupacija, tremtys, lageriai, partizanai, rezistentai... Visos istorijos, paremtos tikrais liudijimais, iškyla išgalvotų knygos herojų gyvenimuose.
   Amerikos lietuvės sesės Amanda ir Andželika pirmą kartą atvyksta į tėvynę praleisti vasaros kaime. Čia mergaičių laukia ne tik atostogų nuotykiai su naujais draugais, bet ir artima pažintis su šeimos istorija bei skaudžiais XX a. įvykiais, nulėmusiais ir Lietuvos, ir visos šeimos likimą. Prosenelės Magdutės pasakojime atgyja prisiminimai apie Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, sovietų okupaciją, tremtį, rezistenciją ir begalinę kovotojų už laisvę meilę tėvynei. Klausydamos sudėtingos šeimos istorijos mergaitės susipažįsta su sau brangių žmonių praeitimi, išgirsta anksčiau nežinotų detalių apie Lietuvos kovą už laisvę ir atranda savo šaknis. https://elvislab.lt/leidiniai/17010

3. A. Tilindė „Šiurpnakčio istorijos“. Skaito B. B. Tauterytė.
   Knyga skirta vaikams nuo 11 metų.
   Jau kyla mėnulis, tamsa apgaubia mišką ir paslaptingą ežerą... laikas įsitaisyti prie laužo ir pasakoti šiurrrpias istorijas!
   Trys draugės per pižamų vakarėlį nutaria pažaisti su dvasių kvietimo lenta. Adomas vieną rytą pasijunta keistai, bet niekaip negali prisiminti, kas jam nutiko su draugu po pamokų klaidžiojant miške. O Jonas, užklydęs į apleistą sodybą, randa kai ką, ko geriau būtų iš viso neaptikęs. Ir tai tik pradžia... ar išdrįsi leistis į baugius nuotykius?
   Dvylika puikių, tarpusavyje susijusių siaubo istorijų drąsiems, nuotykių ir po kūną bėgiojančių šiurpuliukų ištroškusiems vaikams. https://elvislab.lt/leidiniai/17048

4. S. Paltanavičius „Sniego žmogelių žiema“. Skaito V. Kubilius.
   5–10 m. vaikams.
   Ak, kokia žavi ir kokia nepaprasta yra žiema… Patirk žiemos stebuklus ir grožį kartu su sniego žmogeliais skaitymas bei klausydamas šių puikių trumpų pasakų!
   Klausi, argi būna sniego žmogelių? Manai, kad jie – tik rašytojo fantazija? Ne, jie yra, ir kiekvieną žiemą su snaigėm nukrinta iš dangaus ir iki pavasario gyvena greta mūsų. Juos mato tik vaikai, jie gali girdėti ir sniego žmogelių dainas, kai šie pradeda linksmintis ir netyla visą naktį. Labai gaila, bet suaugę žmonės jų nemato ir negirdi... Todėl tau pačiam reikės juos pamatyti, išgirsti, galbūt ir jų dainas sykiu niūniuoti. O kad būtų paprasčiau, perskaityk šią knygelę ir viską apie juos sužinok. https://elvislab.lt/leidiniai/17046

5. J. Vilė „Mano draugas Hipokampas Unikornas“. Skaito G. Pupkevičienė.
   Vieną dieną vandenyno gelmėse įvyko didysis sprogimas. Jo metu gimė visas pulkas jūrų arkliukų. Tarp jų ir šios istorijos herojus, išsiskiriantis iš minios: dėl savo neįprastai aukštos karūnėlės jis panašėjo į vienaragį, buvo smalsus, mėgo bendrauti ir netruko susirasti draugų.
   Didelė baisi Žuvis pakvietė jį vaidinti povandeniniame Šiuolaikiniame cirke, o paslaptingasis Ciklopas, nusileidžiantis iš oro ir spoksantis savo blizgančia akimi, suteikė jam vardą: Hipokampas Unikornas. Hipokampas Unikornas kartu su savo broliais ir seserimis bei skarmaliais iš Australijos nuskendusiame laive sukurs nuostabų spektaklį. Kviečiame jus visus į „Premjerą“! https://elvislab.lt/leidiniai/17041

6. G. Ghijsen „Atsarginis išėjimas“. Skaito A. Stulpinas.
   Nadešas, Miro ir Jana yra priversti kartu leisti laiką klasės „džiunglėse“. Kiekvienas jų kovoja savo karą, kuriame lydi prieštaringi jausmai – draugystė persipina su konkurencija, pykčiu ir baime. O emocijas savo draugams jie visi išreiškia skirtingais būdais. Besitęsiant žodinei atakai įtampa auga, kol netikėtai sprogsta, palikdama pasėkmes, kurios gali pakeisti herojų gyvenimus amžiams. https://elvislab.lt/leidiniai/17029

7. E. Daciūtė „Liuka, Šmikis Bilba ir kiti“. Skaito G. Pupkevičienė.
   Liuka – labai smalsi mergaitė, jos galva ūžte ūžia nuo klausimų!
   Kas tas Šmikis Bilba?
   Kodėl jį visi mini, bet niekas nepažįsta?
   Ką geriausia gauti gimtadienio proga?
   Klausinėti Liukai taip patinka, kad net nesvarbu, ar visada suranda atsakymus. O kartais atsakymų paieškos nuveda prie džiaugsmingų netikėtumų!
   Kokių? Skaityk ir sužinosi! https://elvislab.lt/leidiniai/17015

8. J. Jägerfeld „Komedijų karalienė“. Skaito A. Jurkevičiūtė.
   Skaitytojams nuo 12 metų.
   Mama pravirkdydavo žmones. Vis dar pravirkdo, net ir būdama mirusi. Kartais girdžiu duše verkiantį tėtį. Tikriausiai galvoja, kad nesigirdi. Girdisi. Todėl pati niekada nesiruošiu verkti. Niekada! Ir neketinu pravirkdyti kitų. Manau, žmonės turėtų juoktis. Tai mano misija!
   Sašai ką tik suėjo dvylika. Tai magnio atomo numeris. Jos mama sakydavo, kad kai kurie žmonės turi linksmus kaulus. Tokie yra juokingi iki kaulų smegenų. Taip pat yra galintys išmokti būti juokingi, jei labai stengiasi. Yra ir trečia kategorija – tie, kurie būna visai nejuokingi, kad ir kiek stengiasi (tikėtina, kad jai priklauso Sašos mokytoja Sesilija). Deja, Saša įtaria, kad pati irgi nėra linksmų kaulų. Vis dėlto mergaitė turi planą: ji BUS komedijų karalienė! Saša ketina to mokytis, kol kiekvienas rūškanas kaulelis taps linksmas. Jei pavyks prajuokinti žmones, galbūt išnyks tai, kas degina akis, gali paplūsti skruostais ir pavirsti... Taip, gyvybei pavojinga rauda. Galbūt pavyks netapti tokia, kaip mama. https://elvislab.lt/leidiniai/17014

9. K. Crowther „Aš noriu šuniuko nesvarbu kokio“. Skaito G. Pupkevičienė.
   Knyga skiriama 4–8 metų vaikams.
   Tai istorija apie mergaitę, kuri pasiima iš prieglaudos šunelį, tačiau neilgai trukus susiduria su pašaipomis ir patyčiomis dėl šuns... išvaizdos. Tai ją nuliūdina ir įskaudina, silpnumo akimirką ji netgi išsižada šunelio ir pameta jį. Tačiau neilgai trukus tokio poelgio pasigaili. Viską pakeičia vieną dieną sutikto malonaus pono žodžiai… Atstūmimas, draugystė, prieraišumas, atjauta – daugybė svarbių temų slypi šioje nuostabiai iliustruotoje knygoje. https://elvislab.lt/leidiniai/17012

10. V. Walder „Netikėtos staigmenos“. Kn. 3. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Ciklo „Aš ir nevykėliai“ trečioji knyga.
    Vienuolikmetė Enė – sunkus vaikas. Supykusi ji patiria įniršio priepuolius, viską tarsi užlieja raudona spalva. Mergaitė neturi tėvų, nuolat keliauja per globėjų šeimas, todėl yra nepatikli, atsargi, sunkiai bendrauja. Vieną dieną Enė atsiduria prestižinėje internatinėje mokykloje.
    Pirmoje trilogijos dalyje „Gyvenimas – skaičiavimo klaida“ Enė ketino sprukti pirmai progai pasitaikius. Antroje dalyje „Draugystė veža“ mergaitė suprato, kad mokykloje ne taip jau blogai.
    Trečioje dalyje „Netikėtos staigmenos“ atėjo laikas viską išsiaiškinti. Kas moka už jos mokslus? Kodėl internete nėra jokios informacijos apie internatą? Ir kas iš tiesų yra paslaptingasis mokyklos ūkvedys? https://elvislab.lt/leidiniai/17011

11. G. Kuijer „Visų dalykų knyga“. Skaito A. Stulpinas.
    Tai devynmečio Tomo sąsiuvinis, į kurį jis rašo šeimos istoriją, visas savo patirtis, pastebėjimus ir mintis. Tomas gyvena su tėvais ir sesute Margo. Deja, jie nėra draugiška šeima. Tėvas nuolat muša mamą, mediniu šaukštu baudžia ir Tomą. Jis fanatiškai religingas ir tironiškas, netikintis jautrumu ir gailestingumu, nepritampantis prie aplinkos. Pats Tomas daug žino ir niekada nebijo užduoti klausimų, yra geras ir malonus. „Užaugęs aš būsiu laimingas“ – tai didžiausias Tomo troškimas.
    Išmintinga kaimynė moko berniuką, kad laimė prasideda tada, kai daugiau nebebijai. Ir ši kaimynė, ir Tomo draugė Eliza, mergaitė medine koja ir sužalota ranka, padeda jiems liautis bijojus ir pasipriešinti tėvo smurtui. Pasaulis aprašytas vaiko akimis. Iš vaiko perspektyvos skaitome pokario Nyderlandų istoriją, kai visuomenė pamažu ima laisvėti. https://elvislab.lt/leidiniai/16992

12. B. Potter „Metų laikų pasakos“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Triušeliui Petriukui smagu stebėti, kaip keičiasi jo giria per pavasario audras, vasaros kaitrą, rudens vėjus ir žiemos pūgas. Skirtingais metų laikais jo laukia ne tik linksmybės, bet ir rūpesčiai: surasti pradingusį ėriuką, rinkti žemuoges upelio pašlaitėje, su mama Triušiene virti gardžią uogienę, čiuožinėti ant ledo, – tik spėk suktis! https://elvislab.lt/leidiniai/16991

13. E. Donnelly „Sudie, seneli, ištariau aš tyliai“. Skaito A. Stulpinas.
    Šioje garsios austrų vaikų rašytojos, Nacionalinės premijos laureatės Elfie Donnelly knygoje pasakojama apie dešimtmetį berniuką Michaelį, kuriam sunku susitaikyti su mintimi, jog kažkada gali nebebūti jo mylimo senelio. Ir čia jį gelbsti senelio laiškas. Toks puikus, kokio dar niekada nebuvo gavęs... https://elvislab.lt/leidiniai/16989

14. L. Pelėda „Stebuklingoji tošelė“. Skaito A. Stulpinas.
    Dviejų seserų (Sofijos Pšibiliauskaitės ir Marijos Lastauskienės), pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, kūrybos moksleiviams rinkinys. Čia spausdinami geriausi apsakymai, kuriuose vaizduojamas varguomenės vaikų gyvenimas.
    TURINYS Prie laimės; Pirmasis sniegas; Pavasario rytmetį; Jonuko vaišės; Motulė paviliojo; Vienas iš daugelio; Stebuklingoji tošelė; Vanka; Senelio Juozo pasakos; Fabrikantų protėvis; Atsilygino; „Namon" besiruošiant; Ne iš kelmo išspirta; Pirmoji tarnystė; Sugrįžk; Tinginys; Dingusios svajonės; Vienturtė dukrelė; Visam amžiui; Davatka; Burtininkė; Aukštai lėksi, žemai krisi; Velykos; Kaliniai. https://elvislab.lt/leidiniai/16988

15. M. G. Leonard „Ledo vaikai“. Skaito R Pranckūnas.
    Knyga skirta vaikams nuo 8 m.
    Gruodžio naktį penkiametį Finą randa miesto parke, sustingusį ant ledo pjedestalo. Berniuko širdis plaka, jis šypsosi, bet niekas negali jo pažadinti. Ir jis toks ne vienintelis.
    Siekdama atskleisti tiesą, vyresnioji Fino sesuo Bjanka atsiduria žiemos stebuklų šalyje Žiemijoje. Jos grožis užburiantis, tačiau ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio – čia tūno pavojai. https://elvislab.lt/leidiniai/16987

16. T. Dirgėla „Dingusių eglučių byla“. Kn. 17. Skaito A. Butvilas.
    Ciklo „Domas ir Tomas“ septynioliktoji knyga.
    Kai Miestamiesčio dangus ima dovanoti pirmąsias snaiges, kiekvienam mažam ir dideliam tampa aišku – jau tuoj tuoj atkeliaus didžiausia metų šventė! Belieka parašyti laiškus Kalėdų Seneliui, papuošti eglutes ir… Ei, bet kur jos dingo? Ar tai bus pirmosios Miestamiesčio istorijoje Kalėdos be dovanų? Nes kurgi jas palikti? Variantai tik du: arba mūsų detektyvai išsiaiškina, kas čia dabar vyksta, arba Kalėdoms bus šakės! https://elvislab.lt/leidiniai/16986

EPUB (tekstas su garso įrašu)

1. L. F. Baum „Nuostabusis Ozo šalies burtininkas“. Skaito R. Jokubauskaitė.
   Knyga jau daugiau nei šimtą metų nepalieka abejingų nei vaikų, nei suaugusių. Klasika tapusią istoriją apie Dorotę ir tris draugus – Kaliausę, Geležinį Medkirtį ir Bailųjį Liūtą – Baumas pina iš įvairiausių tradicinių pasakų motyvų, tokių kaip raganų burtai ar kalbantys žvėrys bei įkvepiančių nuotykių, kuriuos draugai patiria keliaudami į Smaragdo miestą. H. Ch. Anderseno medaliu įvertintos Roberto Ingpeno iliustracijos šviesumu ir optimizmu pradžiugins tiek dar visai neskaitančius, tiek jau paaugusius vaikus, o tėveliams primins jų pačių vaikystę. https://elvislab.lt/leidiniai/17074

2. J. Verne „Aplink Žemę per 80 dienų“. Skaito V. Kubilius.
   Tai viena iš žymiausių autoriaus istorijų, kurioje skaitytojai, kartu su knygos herojais, leisis į pašėlusią kelionę aplink Žemės rutulį.
   Nuotykių knyga supažindina mus su Filiju Fogu, gyvenusiu 1872-ais metais, Londone. Regis jis niekuo neišsiskiria iš aplinkinių. Gyvena ramiai, neplepa be reikalo, neturi draugų ir nesukūrė šeimos. Nuobodus tipelis. Tačiau, kad ir koks neįdomus atrodytų, Filijas sugeba įsivelti į neįtikėtinas lažybas – apkeliauti pasaulį per aštuoniasdešimt dienų! Čia ir baigiasi ramus gyvenimėlis bei prasideda pašėlę nuotykiai.
   Filijas nusisamdo tarną ir iškeliauja. Jiedu pateks į egzotiškiausias šalis, pavojingas vietas, atstumus įveikti bandys pačiais įvairiausiais būdais: oro balionu, traukiniais ir net drambliu. Nugalėti kilusius iššūkius Filijui padės savitvarda ir išmintis. Tiesa, šis žygis pažers gerokai daugiau iššūkių, nei nuotykių ieškotojams atrodė iš pradžių. Kelionės išvakarėse kažkas apiplėšia banką, o įtarimai krenta ant Filijaus. Tad iš paskos pasileidžia seklys Fiksas, kuris kaišo pagalius į ratus ir bando sučiuopti keliauninką. Skaitytojams nuo to tik dar smagiau! https://elvislab.lt/leidiniai/16979

3. E. A. Owetz „Puikioji Maja“. Skaito R. Jokubauskaitė.
   Pensininkė Maja lankosi kirpykloje. Apsikirpusi ji nusprendžia, kad šiandien autobuso nelauks ir keliaus namo pėsčiomis. Kelio nemažai, bet Maja jį tikrai įveiks! Eidama namo ji pamato kavinę ir užsinori ko nors saldaus. Ar ji užsuka į kavinę? Tikrai taip. Ir tai puiku, nes kavinėje Maja sutinka žmogų, kurio nematė 70 metų. Tai jos jaunystės meilė, vardu Lenartas.
   Ši diena kupina netikėtų įvykių ir mielų akimirkų. Dienos pabaigoje Maja sugrįžta namo. Kiek nuotykių ji patyrė! Kiek skanaus maisto ji suvalgė! Galiausiai, kiek malonaus jaudulio ji vėl patyrė!
   Knyga parašytas lengvai suprantama kalba. https://elvislab.lt/leidiniai/17028

Brailio raštu

1. B. Jarašūnė „Poliklinika, arba Netikėti medžiai“. – 2 kn.
   Apie gydytojų darbą sukurta daug mitų, kurie nebūtinai atspindi medicinos kasdienybę su įvairiausiais jos atspalviais. Tiems, kurie pasirengę pažvelgti giliau, siūlau perskaityti šią knygą – ne tik medikams ar svajojantiems jais tapti, bet ir kiekvienam žmogui. Be to, tai ir vertinga knyga apie perdegimą. Perdega nemažai medikų, bet ne tik jie. Visi apie tai turime žinoti, kad nepamirštume rūpinti savo sveikata – jei iš tikrųjų norime padėti kitiems.

2. K. Ekman „Virsti vilku“. – 3 kn.
   Tylus, išmintingas ir intymus pasakojimas apie žmogaus ryšį su gamta ir gyvūnija, susitaikymą su prisiminimais ir senatve, apie ilgalaikį santuokinį ryšį, gyvenimo kryptį keičiančius susitikimus. Tai ir istorija, kelianti skaudžius klausimus apie medžioklę ir silpnesniųjų žudymą.

3. E. Strout „Viskas įmanoma“. – 4 kn.
   Dvi seserys: viena aukoja savigarbą dėl turtuolio žmonos statuso, kita skendi neviltyje ir tik skaitydama Liusės knygą pasijunta ne tokia vieniša – ji supranta, kad visi myli netobulai, ir nieko čia blogo. Mokyklos sargo tikėjimas susvyruoja, kai jis nutaria padėti rašytojos broliui, vyrui, įstrigusiam vaikystės pasaulyje. O ką randa pati Liusė Barton, po septyniolikos metų išdrįsusi praverti gimtųjų namų duris?

BRF (tekstas Brailio raštu)

1. A. Filip „Tiktai akimirka“.
   Apie prancūzų aktorių Žerarą Filipą. https://elvislab.lt/leidiniai/16978

2. Sud. A. Gendvilienė, I. Praprovienė „Tiflologinis kalendorius 2025 metai“. BRF ir PDF formatais.
   Šiame leidinyje pateikta informacija apie Lietuvos neregius ir silpnaregius, pelniusius šalies ir tarptautinius įvertinimus, žinomus šalyje ir užsienyje, taip pat apie tarptautines minėtinas tiflologines datas bei sukaktis.
   Kalendoriuje pateikta glausta informacija. Daugiau informacijos suteiks Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus darbuotojai. https://elvislab.lt/leidiniai/17045

Žurnalai

1. „National geographic kids“, 2024, Nr. 10. Skaito G. Pupkevičienė. https://elvislab.lt/leidiniai/17086

2. „Savaitė“, 2024, Nr. 49, 50, 51, 52 MP3 ir EPUB formatais

3. „Neregiai pasaulyje“, 2024, Nr. 2. Skaito R. Jokubauskaitė.
   https://elvislab.lt/leidiniai/17035

4. „Mūsų žodis“, 2024, Nr. 12. Skaito A. Butvilas.
   https://elvislab.lt/leidiniai/17026

5. „Metai“, 2024, Nr. 12. Skaito V. Kubilius.
   https://elvislab.lt/leidiniai/17025

6. „Moteris“, 2024, Nr. 12. Skaito R. Rainienė.
    https://elvislab.lt/leidiniai/17020

7. „Moteris“, 2024, Nr. 11. Skaito R. Rainienė.
   https://elvislab.lt/leidiniai/17018