Smeigtukai

Tikros istorijos įkvėptas romanas „Smeigtukai“ apie gyvenimo alkį, kai aplinkinis pasaulis grimzta į tamsą.

Tamsa gąsdina, bet kartu tampa ankančios pasakojimo herojės stiprybe ir skatina ją kovoti, įrėžti į atmintį blėstančius vaizdus, įsiklausyti į garsus ir, svarbiausia, atrasti savo šviesos spindulį.

Livija – graži, turi laimingą šeimą, geriausią draugę ir viską, ko gali trokšti paauglė. Ji tokia greita, kad geba pagauti vėją. Deja, vieną dieną mergina sužino, kad jos gyvenimas negrįžtamai keičiasi.

Netrukus ją apsups tamsa. Jai diagnozuojama genetinė akių liga. Šią žinią Livija išgirsta tada, kai taip norisi būti tokiai pat kaip visi bendraamžiai – laimėti sporto varžybas, eiti į vakarėlius, būti pastebimai. Bet viskas tik grimzta į šešėlį. Bręsti Livijai – tai išmokti priimti save kitokią, atsikratyti baimių ir susitaikyti su nauja ateitimi.

Merginos tėvas sumano drąsų dalyką, kad dukra pasirengtų tam, kas jos laukia: kai kas ją mokys naujo šokio žingsnelių. Šis mokytojas padės Livijai suvokti, kokia svarbi kiekviena gyvenimo akimirka, pratins ją žengti tamsoje ir klausytis garsų, bet labiausiai – nusikratyti baimės. Sykiu su Livija suprasime, kad kažkur visada šviečia šviesos spindulėlis. Tereikia jį atrasti.

Tai sklidinas šviesios vidinės galios pasakojimas „Smeigtukai“ apie vienatvę ir asmenines traumas, apie slapčiausius ir nenusakomus žmogaus jausmus, apie suluošintą gyvenimą, kuris toks atrodo tik žvelgiant, „sveikomis“, paviršiais nuslystančiomis akimis.