Karaliaus žmonos tarnaitė

Norintieji pabėgti nuo tikrovės nesudės bluosto, kol neatsivers paskutinio šio pseudoistorinio romano puslapio!

Ramiosios upės skiriamos karalystės – mirtinos priešės. Glėjos princesė Amira drąsiai rėžia, kad niekada netekėtų už Jezdansero princo Darijano, nes tas aklas ir kvailas. Tačiau visgi išgelbsti jam gyvybę, ir ne kartą.

Karaliumi tapęs karštakošis Darijanas supranta, kad taiką atneš tik vedybos, tačiau veda ne vis labiau jį traukiančią akiplėšą Amirą, o jos jaunėlę seserį Vijaną. Keršydamas karalius skaudžiai įžeidžia Amirą, viešai pasišaipydamas, kad meilės guolyje šlykštėtųsi tokia moterimi kaip ji. Vijana myli kitą, bet dėl taikos sutinka tekėti su sąlyga, kad galės pasirinkti tarnaites.

Po vestuvių valdovas išvysta naująją žmonos tarnaitę – Vijanos seserį ir galop dėl jos pameta galvą.

Romanas įsiurbia į įvykių verpetą, leisdamas kartu išgyventi meilę ir netektį. Siužetas persunktas netikėtumų ir paslapčių, kurios galiausiai išaiškėja, atskleisdamos, ar arogantiškasis karalius iš tiesų yra aklas ir kvailas, ar karalystėse įmanoma taika, jeigu dėl jos paaukosi savo meilę.

„Norėjau parodyti stiprią jauną moterį, šalia kurios gali būti tik stiprus savo vidinius demonus įveikęs ir vidinius turtus atskleidęs vyras“, – sako autorė.