2026 m. balandžio 3 d.

Kovo ELVIS naujienos

Dalinamės kovo mėnesį specialiaisiais formatais parengtų ir įsigytų kūrinių sąrašu:

Suaugusiesiems
MP3 (garso įrašas)
  • A. Smilgienė „Pasiklydusi meilė“. Skaito N. Lipeikaitė.htt ps://elvislab.lt/leidiniai/18385

  • B. Bertolucci „Mano nuostabusis apsėdimas“. Skaito P. Šironas.
    Ši knyga – italų kino režisieriaus Bernardo Bertoluccio autoportretas. Režisierius pasakoja, kaip kūrė savąją kino kalbą, kokias išorines ir vidines kliūtis turėjo įveikti. Jo filmuose atsiveria gyvenimo sudėtingumas, žmogus ieško būdų išgyventi painiame pasaulyje. Matant Bertoluccio kūrybos visumą, įspūdį daro žanrų, stilių, temų įvairovė ir nuolatinės vizualumo paieškos.
    Knyga aprėpia beveik penkių dešimtmečių tekstus. Režisierius Bernardo Bertoluccio į savo gyvenimą, filmus, mokytojus, draugus, kolegas ir jų kūrybą žvelgia ne tik aistringo sinefilo, bet ir jautraus poeto akimis. Todėl jo rašytiniai tekstai, žodiniai pasakojimai, net pareiškimai yra tokie saviti. https://elvislab.lt/leidiniai/18382

  • A. Schulman „Išlikusieji“. Skaito E. Šepetytė.
    Trys broliai – Nilsas, Benjaminas ir Pjeras – sugrįžta į savo vaikystės namus. Čia, vasarnamyje prie ežero, nelaimingas įvykis prieš 20 metų visiems laikams pakeitė jų gyvenimą. Brolius namo parveda paskutinė motinos valia: išbarstyti virš ežero paviršiaus jos pelenus. Toks jos noras pribloškia: jie visuomet įsivaizdavo, kad motina norės būti palaidota šalia tėvo.
    Vaikystės namuose vis trys pamažu leidžiasi prisiminimų takais į tuos laikus, kai buvo vaikai, kai pasaulis atrodė neaprėpiamas, o gyvenimas kupinas stebuklų ir pažadų. Anuomet broliai teturėjo vienas kitą, nes tėvų dėmesys buvo skirtas kitkam.
    Nilsas, Benjaminas ir Pjeras jau seniai suaugę. Trys svetimi žmonės, neišvengiamai susieti bendros istorijos, kurios pagrindas – nuolatinės pastangos atkreipti tėvo dėmesį ir patirti motinos, stokojančios dvasinės pusiausvyros, meilę. Jos mirtis atveria senas žaizdas, įtampa tarp brolių didėja. Kokių paslapčių esama jų praeityje? https://elvislab.lt/leidiniai/18381

  • Sud. G. Kovėra, G. Kirdienė „Dūdmaišis Lietuvoje“. Skaito A. Butvilas.
    Šaltiniuose apie dūdmaišius Lietuvoje rašoma XVI a. Gali būti, kad jais grota ir anksčiau, o instrumentą vadino dūda arba kūline. Dūdmaišio pavadinimas atsiranda apie 1970 metus. Ši kone išnykusi LDK laikų dūdorių tradicija pradėta gaivinti XX a. antroje pusėje.
    Knygos sudarytojas yra ilgametis lietuviškos dūdmaišystės puoselėtojas Gvidas Kovėra, žinomas iš daugelio etnokultūros veiklų. Knygos autoriai: Gaila Kirdienė, Kristina Adukaitė, Markus Rainanen, Gonçalo Cruz, Dzianis Sukhi, Sigutė Mudinienė. https://elvislab.lt/leidiniai/18380

  • J.-B. Andrea „Globoti ją“. Skaito A. Stulpinas.
    Prancūzų rašytojo, režisieriaus ir scenaristo romanas, ilgas ir sudėtingas. Jis prasideda 1986-aisiais Italijoje, vienuolyne, kur keturias dešimtis metų gyvena skulptorius, prižiūrėdamas ir globodamas savo šedevrą – skulptūrą „Pieta“, kuri taip nesuprantamai jaudino žmones, kad Vatikanas nutarė paslėpti ją toliau nuo visų akių. Mirties patale skulptorius narsto savo gyvenimo įvykius, džiaugsmingus ir skausmingus, pasakoja tos neramios epochos istoriją, lydimą socialinių ir politinių permainų, dviejų karų ir bręstančio fašizmo.
    Mimo – talentingas skulptorius. Stebintiems jo kūrinius atrodo, kad skulptūros juda. Neatsitiktinai žiūrovus žavi tas marmuras, prie kurio prisilietė gamtos apdovanoto menininko kaltas. O paskutinis jo kūrinys, „Pieta“ – tikra kūrėjo gulbės giesmė, himnas neišmylėtai amžinai meilei.
    Pasak vienos recenzentės, „šis romanas yra nyris į audringą jūrą“, į jaudinamą dviejų neramių sielų – Mimo, to vargšo nykštuko ir genialaus skulptoriaus, ir Violos, dailios, rafinuotos vienos turtingos ir kilmingos italų šeimos paveldėtojos, neklusnios, veržlios ir valingos, – istoriją. Jiedu tai atitolsta, tai suartėja, pagauti troškimo siekti savo idealų, kurių lemtį trikdo nerimstantis, kunkuliuojantis pasaulis. Užverčiame knygą kiek nusiminę, kad tenka per anksti palikti šį nuostabų ir nepamirštamą pasakojimą. Kritikai rašo: „Tai 500 puslapių freska, kurioje susipynusi XX a. Italijos istorija, neišmylėta meilė ir aistra menui.“ https://elvislab.lt/leidiniai/18371

  • Y. Blum „Sutapimų kūrėjai“. Skaito R. Pranckūnas.
    Perskaitę šią knygą, visiškai pakeisite požiūrį į sutapimus.
    Kas, jei išliejote kavą, pavėlavote į traukinį ar papuolėte į eismo spūstį visai ne atsitiktinai? Kas, jei visa tai – didesnio plano dalis?
    Šiame pasaulyje atsitiktinumų nebūna. Kiekvieną įvykį kruopščiai suplanuoja slapta organizacija, kurios agentai nepastebimai formuoja mūsų likimus. Nuo jų sprendimų priklauso ne tik atskirų žmonių, bet ir viso pasaulio ateitis.
    Susipažinkite su Gajumi, Emile ir Eriku – iš pirmo žvilgsnio eiliniais žmonėmis. Jų darbas tarsi nepastebimas, bet iš tiesų nepaprastai svarbus. Tai, ką mes laikytume atsitiktinumu, iš tikrųjų yra kruopščiai apskaičiuotas įvykis, galintis pakeisti kažkieno gyvenimą: pastūmėti mokslininką prie lemtingo atradimo, įkvėpti menininką sukurti šedevrą ar suvesti du žmones, kuriems lemta įsimylėti.
    Vieną dieną Gajus gauna ypatingą užduotį – svarbiausią per visą savo karjerą. Tačiau net ir patyręs sutapimų kūrėjas nenumato, kaip ši misija pakeis ne tik jo, bet ir visos komandos gyvenimą. O kartu – atskleis tikrąją likimo, laisvos valios ir meilės prasmę.
    Istorija apie likimo architektus, meilę, pasirinkimą ir mažas detales, iš kurių susideda gyvenimas. Yoav Blum, subtiliai derindamas fantaziją ir tikrovę, humorą ir liūdesį, sukuria istoriją, kuri priverčia sustoti ir pagalvoti: o gal viskas, kas mums nutiko, įvyko tam, kad dabar būtume čia? https://elvislab.lt/leidiniai/18369

  • J. Zdanys „Išeivystės fragmentai“. Skaito V. Kubilius.
    Jonas Zdanys (g. 1950) – poetas, vertėjas, eseistas, redaktorius. Gimė JAV, Konektikute, kur po karo atvyko jo tėvai. Šeima visada kalbėjo lietuviškai, anglų kalbos poetas išmoko tik pradėjęs lankyti pradinę mokyklą. Ilgainiui perėmė akademinę JAV kultūrą ir taip pasirengė tapti poetiniu tiltu tarp Amerikos ir savo tėvų žemės. 1972 m. baigė Jeilio universitetą (anglų literatūros bakalauro studijas), 1974 m. – Niujorko valstijos universitetą (anglų literatūros magistrantūros studijas). Nuo 1975 m. humanitarinių mokslų daktaras (disertacijos tema „Etinė dimensija: aukos ir skriaudėjo santykių reikšmės literatūroje“). 1981–1998 m. dėstė anglų literatūrą Jeilio universitete, įvairiuose universitetuose ir koledžuose vedė kūrybinio rašymo seminarus. 1998–2009 m. Konektikuto valstijos Švietimo departamento viceministras. Nuo 2009 m. dėsto anglų literatūrą Sacred Heart universitete Ferfilde (Konektikuto valstija; reziduojantis poetas, profesorius emeritas).
    Išleido 57 originalias ir verstines knygas. Lietuvoje išleisti 7 Jono Zdanio originaliosios poezijos rinkiniai. https://elvislab.lt/leidiniai/18367

  • L. Madeleine „Katė, išgelbėjusi Kalėdas“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Kalėdos jau ant nosies, bet londonietei Minai Keslei šventės nė motais: vienintelis jos galvos skausmas – išsilaikyti darbe, įrodžius viršininkei savo vertę. Kai jau atrodo, kad reikalai krypsta į gera, moterį pasiekia paslaptingas laiškas su raktu, kurį atsiuntė senų seniausiai negirdėtas krikštatėvis...
    Deivis Penhalou – menininkas, gyvenantis mažytėje Morgelinos saloje. Jam kompaniją palaiko tik pilkakailė bičiulė Murkė. Mina jau du dešimtmečius nei matė, nei girdėjo savo krikštatėvio, nors būdama maža jo trobelėje ant jūros kranto, šalia murkiant katei, mėgdavo klausytis stebuklingų Deivio istorijų.
    Dabar jis prašo Minos pasirūpinti Murke ir trobele. Moteris tiesiai iš kalėdinės darbo šventės leidžiasi į kelionę. Aplankiusi Deivį ligoninėje, užsukusi į trobelę ir kam nors patikėjusi Murkės priežiūrą, iškart grįš į darbą gelbėti savo karjeros. Tačiau Mina nenujaučia, kad saloje ją pasitiks šeimos paslaptys ir ilgai tramdytos aistros. Taigi kuo ilgiau moteris užsibūna Morgelinoje, prižiūrėdama Murkę ir leisdamasi į seniai pamirštą stebuklingą kornų folkloro pasaulį, tuo sunkiau darosi atsisveikinti su šia vieta, ir netikėtai visa, dėl ko ji taip sunkiai dirbo, pakimba ant plauko. O kur dar magiški Morgelinos apžavai... https://elvislab.lt/leidiniai/18366

  • A. Smilgienė „Atleisk“. Skaito J. Karazijaitė. https://elvislab.lt/leidiniai/18365

  • J. Iliucha „Mano moterys“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Knyga – trumposios prozos rinkinys, pasakojantis apie Ukrainos moterų gyvenimą po 2022 m. vasario 24 d. Pasakojimai atskleidžia, kaip skirtingo amžiaus, skirtingo socialinio statuso ir skirtingo likimo ukrainietės, tą vasario rytą pabudusios nuo sprogimų garso ir supratusios, kad prasidėjo karas, patiria šį karą, išgyvena jį, gyvena juo. Tai istorijos apie netektį, skausmą, vienatvę, pasiaukojimą, kerštą, meilę, viltį, gyvenimą.
    Julija Iliucha (g. 1982 m.) – poetė, prozininkė, žurnalistė, publicistė. Kūryba versta į anglų, vokiečių, italų, bulgarų, vengrų, katalonų, lenkų, švedų, portugalų, lietuvių ir kt. kalbas. Yra pelniusi įvairių apdovanojimų, tarp jų – tarptautinę Olesio Hončaro premiją, Ukrainos ir Vokietijos literatūrinę premiją, tarptautinio literatūrinio konkurso „Žodžio karūnavimas 2018“ prizą. J. Iliucha – socialinio-poetinio multimedijos projekto „Namų ženklas“, skirto Ukrainos karo veteranų reabilitacijai per kūrybą, kuratorė. https://elvislab.lt/leidiniai/18364

  • F. Timmermans „Šventojo Pranciškaus arfa“. Skaito L. Rindinienė.
    Pranciškus išėjo į savo lūšnelę. Susirado ir apsivilko prasčiausią abitą, marškinių jam keistis nereikėjo, nes jų nė neturėjo, o vietoj odinio diržo persijuosę mūrininko virvele. Nusiavė batus ir dabar jau stovėjo basakojis, laimingas, be galo laimingas, be marškinių ir be batų, tik su vienu abitu.
    - Čia mano plunksnos, - pasakė.
    - Viešpaties Dievo vieversys! - tarė klebonėlis ir pabučiavo jį ašarodamas. https://elvislab.lt/leidiniai/18360

  • M. O'Farrell „Hamnetas“. Skaito J. Karazijaitė.
    Vieną 1596-ųjų vasaros dieną sukarščiavusi vienuolikmetė Džudita atgula į lovą savo namuose Stratforde. Jos dvynys brolis Hamnetas kur įmanydamas ieško pagalbos ir artimųjų. Bet kodėl gi nieko nėra namuose?
    Dvynių motina Agnesė – laisvos dvasios moteris, žolininkė, turinti gydymo galių, nors ir keistuolė, miestelyje gerbiama vaistytoja, gebanti įžvelgti žmogaus likimą, – visai netoli, sode, kur augina įvairiausias gydomąsias žoleles. Jų tėvas, lotynų kalbos mokytojas ir talentingas dramaturgas, kuria Londone. Jie dar nenujaučia, kad vienas iš jų vaikų iki savaitės pabaigos neišgyvens.
    Šio pasakojimo ašis – stipresnis už mirtį ryšys tarp brolio ir sesers, visa peržengianti motinos meilė, gedulo prislėgtos santuokos portretas. Kartu tai istorija sakalo ir jo mylimosios, blusos, laivu keliaujančios iš Aleksandrijos per pasaulį, pirštinių siuvėjo sūnaus, kuris nepaiso visuomenės normų ir pasirenka neįprastą gyvenimo kelią, galiausiai – istorija netekties pakirstos motinos, ypatingos moters, nužengusios tarsi iš kito, mistinio, gamtos ir dvasių, pasaulio. https://elvislab.lt/leidiniai/18359

  • A. Burokas „Inshallah, 108 eilėraščiai, arba Sveiki atvykę į tikėjimo dykumą“. Skaito K. J. Strička.
    Vyras gimė Vilniuje, 19_ _ metų rugsėjo _ _ dieną. Žmonių gynėjas, vadas, generolas – arba tiesiog Sasha. Kaip įprasta, tik ilgiau, Vyras bijojo tamsos, miego ir kitų Vyrų. Tada. Jis prarado pusiausvyrą (iš viso tris kartus) ir pasismeigė ant savo pieninių dantų. Tada. Vyras keturis metus praleido labirinte. Tada, brangus skaitytojau,
    tai yra antroji knyga pasaulinės literatūros istorijoje, kurios veiksmas vyksta absoliučioje tuštumoje, tai yra tiesa,
    mano mielas skaitytojau– –
    saugokis
    juodo
    šakalo.
    https://elvislab.lt/leidiniai/18355

  • K. Boruta „Gluosniai! Gluosniai! Gatvės! Gatvės!“ Skaito V. Kubilius.
    Knyga iš serijos „XX amžiaus modernioji lietuvių poezija”.
    Poezijos rinktinėje spausdinami meninę vertę ir tematinį aktualumą išlaikę rašytojo Kazio Borutos (1905–1965) eilėraščiai. Dėmesys sutelkiamas į poetinį kūrėjo kelią: nuo socialaus ir veržlaus avangardisto iki melancholiško ir apmąstančio lyriko. Kaip ir dera avangardui, eilėraščiuose susipina miesto ir kaimo poetika, modernybė ir tautosaka.
    Rinktinę lydi literatūrologės Aistės Kučinskienės straipsnis. https://elvislab.lt/leidiniai/18352

  • A. Anra „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“. Skaito R. Česonienė.
    Retenybe šiandien tapęs puikus žodžio valdymas, grynas it krištolas stilius ir tarsi iš Šekspyro dramų persikėlę itin scenografiški vaizdiniai – šie trys bruožai aiškiai išskiria Anetą Anrą jaunųjų rašytojų plejadoje ir neleidžia su niekuo supainioti savitos jos manieros.
    „Paleistuvės, arba Meilė pagal Niurnbergo mergelę“ – antroji originaliosios A. Anros knyga. Blizgančiu žavingos kasdienybės paviršiumi joje kaip eiklūs vandens čiuožikai slydinėja du mūsų laikų herojai: į praeitį nueinančio pasipūtimo ir susireikšminimo pilnas Aktorius ir šiuolaikinių banalybių epicentrų komentatorius Žurnalistas.
    Tai knyga, kuri primena Lanos Del Rey dainas. Iki žvilgesio nugludinta forma, salsvas glamūro aromatas, kutenantis švelnumas, mito apie amžinąjį moteriškumą nuojauta, svaigus nerealumo pojūtis. Bet tas tobulas grožis ir juvelyriška pažeidžiamumo nuotaika kažkur giliai slepia mįslingą jėgą, gyvenimą, nepavaldų racionalumui, kažkokį šiurpų tikrumą. (Aira Niauronytė) https://elvislab.lt/leidiniai/18347

  • A. Kojève „Ateizmas“. Skaito A. Butvilas.
    Knyga, kuri neturėjo būti išleista, prieš autoriaus valią buvo išspausdinta ir nukeliavo pas skaitytojus. Apie tai knygos įvade pasakoja prancūzų filosofas profesorius Laurant’as Bibard’as, primindamas, kad tekstas parašytas 1931 metais, kai autoriui tebuvo 29-eri ir jis viešumoje niekam nebuvo žinomas. Po kelių metų Alexandre’as Kojève’as (tikr. Aleksandras Koževnikovas) išgarsėjo savo dėstomu Hegelio „Dvasios fenomenologijos“ kursu ir tapo vienu ryškiausių praeito amžiaus prancūzų ir visos Europos filosofų. Vėliau vokiečių filosofas Martinas Heideggeris prisipažino nesutikęs žmogaus, turinčio tokį didelį filosofo talentą, kokį turėjo A. Kojève’as. https://elvislab.lt/leidiniai/18346

  • M. L. De Pereny „Naujabūtybės“. Skaito R. Pranckūnas.
    XXI amžiaus pirmoje pusėje pasaulis susiduria su neregėtais iššūkiais: pradedant klimato kaita ir baigiant geopolitinėmis įtampomis. Ore tvyro nuojauta, kad stovime ant didžiulių permainų slenksčio. Žmones apėmęs nerimas dėl to, ko galime tikėtis iš netolimos ateities. Pristatoma knyga „Naujabūtybės. Technologija ir antropologiniai pokyčiai XXI amžiuje“ atskleidžia, kokiu pražūtingu keliu suka Vakarų civilizacija ir kur jis mus nuvestų, jei tam nepasipriešinsime.
    Autorius gerai atskleidžia, kaip rutuliojosi idėjos, atvedusios mus ten, kur dabar esame, kas buvo tie vedliai, kurie mus vedė nuo Antikos laikų per Viduramžius, Renesansą, Apšvietą, XIX amžiaus idėjų audras iki dabarties laikų, ir kokia moralinė aklavietė atsiveria, kai trypiamas žmogaus orumas ir iš subjekto jis paverčiamas objektu. https://elvislab.lt/leidiniai/18345

  • E. Wichert „Lietuviški pasakojimai“. Skaito K. J. Strička.
    Turinys: Ansas ir Gryta ; Šaktarpis ; Motina ir duktė ; Endrikis Kraupaitis ; Seserys.
    Artojas aria lauką ir išrausia lobį. Tokį jausmą daugelis patirs skaitydami šią knygą „Lietuviški pasakojimai“.
    XIX amžiaus vokiečių rašytojas Ernstas Vichertas girdėtas, tačiau vienintelio „Šaktarpio“, andai 1929 metais išversto Prano Mašioto, tikrai per mažai, kad Įsrutyje gimusį kūrėją imtume laikyti dideliu lietuvių gyvenimo būdo žinovu.
    O dabar jau galime! Penki kruopščiai išversti ir suredaguoti pasakojimai skaitomi kaip lietuvių rašytojo kūryba.
    Visų pirma dėl to, kad visi veikėjai lietuviai, nuo amžių glūdumos gyvenantys Mažojoje Lietuvoje, kurią vokiečių istorikai, etnografai, kartografai vadina Prūsų Lietuva arba tiesiog Lietuva.
    Taip į savo herojų gimtinę žiūri ir pats E. Vichertas, nes už valstybės sienos esančią Žemaitiją jis mini kaip Rusijos imperiją.
    Per tą sieną siuva kontrabandininkai (šmugelninkai), į katalikiškas bažnyčias atskuba merginos, kurioms liuteroniškasis Dievas nepadeda, iš katalikiškojo tikisi daugiau...
    E. Vicherto pasakojimuose užpraėjusio amžiaus lietuvių gyvenimas Prūsijos valstybėje mūsų akimis žiūrint nėra toks jau archajiškas ir sunkiai suprantamas. Greičiau atvirkščiai – viskas gana šiuolaikiška: didelė meilė, meilės trikampiai, kova už turto išsaugojimą, kriminaliniai nusikaltimai. Net suktas teisininkas turi Žemaitaičio pavardę. Nešiuolaikiški tik gamtovaizdžiai, laivai, valtys, namai, drabužiai, kuriuos rašytojas aprašo taip vaizdingai, kad juos tiesiog regi.
    Ernstas Vichertas buvo teisėjas, dirbo Klaipėdoje, Priekulėje, Karaliaučiuje, Berlyne. Kasdienis darbas jam padiktavo daug temų ir siužetų. Stulbinamai didelis jo kūrybinis palikimas, kuriame lietuviškoji tematika užima tik nedidelę dalį. Mįslė, kada jis suspėjo tiek parašyti ir dar piešti, tapyti. https://elvislab.lt/leidiniai/18338

  • D. Grajauskas „Debreceno gatvės bliuzas“. Skaito K. J. Strička.
    Dovydas Grajauskas (gim. 1996 m. Klaipėdoje) – poetas, perkusininkas ir vertėjas. Vilniaus universitete baigė skandinavistiką. Autoriniai eilėraščiai ir vertimai iš danų ir anglų kalbų publikuojami kultūrinėje spaudoje, almanachuose. Debiutinė poezijos knyga „Apie reiškinius“ (2017) įvertinta Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija. Dalyvauja literatūriniuose renginiuose, savo poeziją dažnai skaito su muzika. Eilėraščiai versti į vokiečių, lenkų, anglų, estų kalbas. „Debreceno gatvės bliuzas“ – antroji Dovydo Grajausko poezijos knyga. https://elvislab.lt/leidiniai/18337

  • A. Jundze „Vienintelis liudininkas“. Skaito R. Simanavičius.
    Kai praeitis tampa našta, o ateitis – neaiški, žmogus ieško vietos, kur galėtų pasislėpti. Latvijos televizijos žvaigždė Džo pabėga į Vilnių, tikėdamasis užmiršti tai, kas skauda. Vis dėlto mieste, kuriame gausu svetimų veidų ir nepažįstamų gatvių, ne taip paprasta likti nepastebėtam.
    Sutikta meilė jam atrodo lyg išsigelbėjimas. Bet ji baigiasi kraupiai, o Džo tampa vieninteliu liudininku – arba pagrindiniu įtariamuoju.
    Tai ne tik trileris, bet ir vidinė kelionė į žmogaus sąmonės gelmes. Ar įmanoma pažinti tiesą, kai net pats sau tampi paslaptimi? https://elvislab.lt/leidiniai/18336

  • J. Verne „Penkios savaitės oro balionu“. Skaito V. Kubilius.
    Daktaras Samuelis Fergiusonas su dviem savo bičiuliais oro balionu perskrenda Afriką, tikslindami kartografijos duomenis, ieškodami Nilo ištakų, patirdami daugybę nuotykių.
    Romane pateikta gana išsami Juodojo žemyno tyrinėjimų istorija, aprašoma Afrikos gamta, čiabuvių gyvenimas, genčių papročiai.
    Garsaus XIX a. prancūzų rašytojo, nuotykių knygų autoriaus, mokslinės fantastikos žanro pradininko Žiulio Verno išmonė persipina su tikrove. Knyga prisodrinta XIX a. vidurio realijų, o tai įdomu pažinti ir mūsų laikų skaitytojui. https://elvislab.lt/leidiniai/18335

  • I. Bingelienė „Nepažintas maestro. Petras Bingelis“. Įgarsinta dirbtinio intelekto UAB Intelektika sukurtais balsais.
    Tai knyga apie vieną iškiliausių Lietuvos choro ir orkestro dirigentų maestro P. Bingelį. 1969 m. įkūręs Kauno valstybinį chorą ir visą savo gyvenimą išbuvęs choro meno vadovu bei vyriausiuoju dirigentu, chorą nuvedė iki pasaulinį pripažinimą pelniusio kolektyvo dainavusio su pasaulinio lygio atlikėjais bei orkestrais. Ne kartą koncertavo daugumoje didžiausių pasaulio šalių, parodė ne tik kokio aukšto meninio lygio yra Kauno valstybinis choras, bet tuo pačiu ir buvo mūsų šalies ambasadorius bei garsino Lietuvos vardą visame pasaulyje. https://elvislab.lt/leidiniai/18334

  • S. Simanaitienė „Potvynis Bohemoje“. Skaito N. Lipeikaitė.
    „Potvynis „Bohemijoje“ vaizduoja XX amžiaus paskutinio dešimtmečio Klaipėdą. Romano įvykiai ir veikėjai sukurti, naudojant realiai gyvenusių (ir tebegyvenančių) menininkų pasakojimus, skelbtus laikraščiuose ir kituose rašytiniuose ar vaizdiniuose šaltiniuose.
    Miesto atmosfera, žmonių nuotaikos, kultūriniai įvykiai atskleidžiami daugiabalsiu choru – dešimt veikėjų kalba vidiniais monologais apie tai, kas jiems svarbu. Taip sukuriamas pagrindinio romano veikėjo – miesto (romane vadinamo Mėmelio Tvyn Pyksu) – architektoninis vaizdinys.
    Gyvybinga, pašėlusi, įžūli ir viltinga anuometinė Klaipėda per dešimtmetį išgyveno kelias tragiškas potvynio bangas. Romane aprašomo pirmojo potvynio metu 1993 m. nuskendo sovietinę prabangą reprezentavęs laivas-restoranas „Regata“, taip simboliškai pažymėjęs sovietų imperijos žlugimą. Antrojo potvynio metu 1999 m. nuskendo žymiausias uostamiesčio menininkas. Potvynis romane veikia kaip deus ex machina – pasirodo, kai reikia vienaip ar kitaip užbaigti istoriją. https://elvislab.lt/leidiniai/18323

  • J. Middleton „Laimingų sumautų Kalėdų“. Skaito J. Karazijaitė.
    Anos kalėdinių darbų sąrašas:
    1. Supakuoti vaikų dovanas
    2. Nuskusti bulves
    3. Atsikratyti lavonu
    Kūčių rytą Ana Džonson sunkiai pramerkia akis. Kasmetinis prieššventinis vakarėlis atėmė iš jos visas jėgas. Visai netrukus jos namuose pasirodys priekabūs uošviai, tad reikia kuo greičiau paslėpti praeitos nakties pėdsakus ir pasiruošti Kalėdoms.
    Tačiau pasiruošimą nutraukia netikėtas radinys: Anos sandėliuke guli negyvas Kalėdų Senelis. Kaip jis čia atsidūrė? Ir kuris vakarėlio svečias jį nužudė? Niekas neturi sužinoti, kad jos namai virto nusikaltimo vieta. Jei Ana nori išgelbėti Kalėdas, teks pačiai viską išsiaiškinti. O laikas tiksi...
    Skaitydami šią knygą jausitės taip, tarsi sėdėtumėte prie kalėdinio šeimos stalo, kur skamba juokas, seni ginčai ir netikėtos paslaptys. Tai nuotaikinga detektyvinė istorija, kurios dar ilgai nepamiršite. https://elvislab.lt/leidiniai/18320

  • E. Orzeszkowa „Prie Nemuno“. Skaito Z. Grigienė.
    Nemuno apylinkėse nuo seno pynėsi įvairių kartų ir luomų žmonių likimai. Ponai, bajorai ir valstiečiai per amžius gyveno greta, kai kurie iš jų atgulė ir į bendrą kapą, bet šeimyniniais santykiais susisaistyti vengė. Korčynskių Marta nepaklausė širdies balso ir neišdrįso tapti Anzelmo iš bajorkaimio žmona. Neišdrįso – ir visą gyvenimą gailėjosi. Po kelių dešimčių metų panaši dilema kyla Justinai iš nuskurdusių bajorų šeimos. Pamilusi žuvusio sukilėlio sūnų, užaugintą ir išauklėtą dėdės Anzelmo, ji turi apsispręsti, ar peržengs luominį slenkstį.
    1888 m. parašytas giminių epas, apima kelias kartas, kelių šeimų linijas, jungiamas dramatiškų likimų: nuo prancūzmečio iki 1863-iųjų sukilimo, represijų po sukilimo, išardžiusių žmonių gyvenimus. Prieš skaitytoją skleidžiasi XIX a. antros pusės Lenkijos ir Lietuvos bajorų buitis ir jaudinančios istorijos. https://elvislab.lt/leidiniai/18316

  • I. Šeinius „Kuprelis“. Skaito M. Bendžius.
    Olesio kūnas pažymėtas negalios – jis kuprotas, bet jo siela kupina grožio, kilnumo ir jautrumo. Paniręs į meną ir knygas, į pasaulio ir gamtos stebėjimą, jis niekada netikėjo, kad jo širdis kada nors pažins meilę. Išvydęs Gundę, Kuprelis įsimyli iš pirmo žvilgsnio ir jo gyvenimas nušvinta ryškiausiomis spalvomis. Gundė jam irgi rodo prielankumą, tačiau jos jausmus ne visada lengva supaisyti...
    Impresionistinės poetikos kūrinys „Kuprelis“ – vienas pirmųjų lietuvių meilės romanų, įrašytas į mūsų literatūros klasikos lobyną. Knygoje dėmesys sutelkiamas į itin jautraus žmogaus, patyrusio nelaimingą meilę, vilčių ir svajonių griūtį, vidinį pasaulį ir psichologiją. https://elvislab.lt/leidiniai/18312

  • S. Hepworth „Sielos draugas“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Žavingas namelis ant uolos krašto, apsuptas švelniai banguojančių pievų, pasivaikščiojimo takų ir gražių gėlių. Tai – Geibo ir Pipos Džerardų ramybės uostas pajūrio miestelyje. Bet jų tobulame name slypi kažkas šiurpaus. Aukštos uolos – populiari vieta tarp tų, kurie nutarė pasitraukti iš gyvenimo. Pastaraisiais mėnesiais Geibas nuolat skuba jiems į pagalbą ir atkalbinėja nuo pragaištingo žingsnio.
    Bet ateina diena, kai visos jo pastangos – veltui. Pipa sužino, kad Geibas pažinojo paskutinę prie jų namų žuvusiąją, ir pasipila gausybė klausimų... Ar moteris nušoko pati? Buvo nustumta? O gal Geibas, Pipos gyvenimo meilė, jos sielos draugas... meluoja? Kai tobulas jų santuokos fasadas ima skilinėti, į dienos šviesą iškyla giliausiai slėptos tamsios paslaptys. Nes kartais įtikimiausias melas – tas, kuriuo save maitiname patys. https://elvislab.lt/leidiniai/18309

  • C. Miller „Lustų karas“. Įgarsinta dirbtinio intelekto UAB Intelektika sukurtais balsais.
    Terminą „hibridinis karas“, pas mus paplitusį po nusikalstamo Rusijos režimo įvykdytos Krymo aneksijos, 2007 metais pasiūlė Frank‘as Hoffman‘as, JAV jūrų pėstininkų atsargos pulkininkas ir strategas. Ši sąvoka nusako XXI amžiaus karų ir konfliktų esmę: kovojama ne vien mūšiuose. Kariaujama ir ekonomikoje, ir prekyboje, ir kultūroje, ir technologijų srityje.
    Chris‘as Miller‘is knygoje tiksliai dokumentiškai, o kartu ir subtiliai emocingai kalba apie daugeliui sunkiai įsivaizduojamą hibridinės kovos lauką, kuriame pergalę lemia iš silicio pagamintuose lustuose – nedideliuose elektroniniuose įtaisuose signalams apdoroti – sutelkta skaičiavimo galia. Susimastykime: kiek esame priklausomi nuo šių įtaisų? Juk be jų neveiktų jokia šiuolaikinė technika – nuo mobiliųjų telefonų iki lėktuvų.
    Autorius pasakojimą pradeda nuo mokslininkų ir inžinierių daug lėmusių vaikystės išgyvenimų, tranzistorių išradimo ir baigia šių dienų aktualijomis: 5G internetu, dirbtiniu intelektu ir rytdienos prognozėmis. Ateities scenarijų rašys ne turintieji naftos ar metalų išteklių, o tie, kurių rankose bus daugiau skaičiavimo galios. https://elvislab.lt/leidiniai/18308

  • M. Vargas Llosa „Penki kampai“. Skaito K. Laurinaitytė.
    Romanas nestokoja gero humoro, intelektualaus pasakojimo triukų ir išmonės. Autorius ironiškai žvelgia į paskutinį XX a. dešimtmetį Limoje valdant Albertui Fudžimoriui ir Vladimirui Montesinosui.
    Istorija prasideda, kai dvi draugės, Čabelė ir Marisa, vieną naktį netikėtai, pačios nepajusdamos, nugrimzta į erotinį nuotykį. Saldžiai begėdiškas potyris, bandant įsivaizduoti, kas ir kaip bus toliau, pamažu tampa detektyviniu pasakojimu, beveik trileriu, kurio pagrindinis veikėjas – Enrikė Kardenasas.
    Laimingai vedęs, sėkmės lydimas verslininkas patenka į bėdą. Jis šantažuojamas bulvarinio laikraščio direktoriaus Rolando Garo.
    Kompromituojančios orgijos, kurios centre pats verslininkas, nuotraukos pasklis po visą Peru, jei tik Kardenasas neinvestuos į dienraštį.
    Išsigandęs Enrikė prašo patarimo savo seno draugo advokato Liusijano. Vyrai įnirtingai bando apginti Enrikės reputaciją, kad išvengtų visuomenės pasmerkimo, tačiau tuo metu randamas žiauriai nužudyto Garo kūnas ir reikalai tik blogėja. Skandalingosios fotografijos paviešinamos, geltonoji spauda atskleidžia tamsius politikos ir žurnalistikos „kampus“, o visa šalis patenkina iškreiptą smalsumą ir gandų apetitą. https://elvislab.lt/leidiniai/18307

  • C. Donlea „Spėk dar kartą“. Skaito A. Stulpinas.
    Pirmą kartą per daugelį metų jis leido sau patikėti, kad sienos, laikančios jį nelaisvėje, gali sugriūti.
    Slaptasis agentas su gydytojo uniforma...
    Palikęs darbą teisėsaugoje, Etanas Holas dirba skubios pagalbos skyriuje ir mėgina pabėgti nuo savo praeities. Tačiau netikėtas buvusio kolegos vizitas priverčia jį sugrįžti ir ištirti lemtingą bylą.
    Dingusi mergina...
    Prieš dešimtmetį Viskonsino bendruomenę pašiurpino septyniolikmetės Koli Džons dingimas. Žavi teniso žvaigždė tapo nepaaiškinamo nusikaltimo auka. Bet Etanui Holui pagaliau pavyksta aptikti pirmąsias užuominas.
    Netikėta išpažintis...
    Fransis Bernardas nuteistas už žmogžudystę, tačiau nesiruošia praleisti gyvenimo už grotų. Jis slepia paslaptį, kuri galėtų išpirkti jam laisvę. Ir Etanas Holas tikrai norės ją sužinoti.
    Tyrimas vis intensyvėja – randami netikėti įkalčiai, keliamos naujos versijos ir netrukus visi, susiję su Koli Džons dingimo byla, pasijunta įpainioti į tamsų psichologinį žaidimą. https://elvislab.lt/leidiniai/18306

  • M. Syed „Mąstymas be sienų“. Įgarsinta dirbtinio intelekto UAB Intelektika sukurtais balsais.
    Knygoje autorius remdamasis istoriniais įvykiais ir realaus gyvenimo pavyzdžiais, atskleidžia, kodėl bet kurioje rezultatų siekiančioje žmonių grupėje yra svarbi įvairovė. Autorius, iliustruodamas savo teiginius, aiškina, kaip buvo galima išvengti didžiausios šių laikų žvalgybos tarnybų nesėkmės – rugsėjo 11-osios įvykių, pasakoja paprasto, kryžiažodžius mėgusio spręsti ir „Enigmos“ kodą padėjusio iššifruoti vyruko istoriją, analizuoja priežastis, lėmusias žmonių mirtis Everesto kalno viršūnėje.
    M. Syed įrodo, kad norint išvengti klaidų ir išsilaisvinti iš informacijos šulinių, turime būti atviri skirtingiems požiūriams. https://elvislab.lt/leidiniai/18305

  • M. Galeotti „Iškilusi ant karo pamatų“. Skaito R. Pranckūnas.
    Vladimiras Putinas sugebėjo išsilaikyti valdžioje, nepaisant vos katastrofa nevirtusio įsiveržimo į Ukrainą. Kaip jam tai pavyko? Atsakymas į šį klausimą glūdi Rusijos istorijoje. Neturėdama nei natūralių gamtinių sienų, kurias būtų galima lengviau ginti, nei ekonomikos augimui palankių sąlygų, Rusija šimtmečiais kovojo su to meto galingiausiomis, dažnai technologiškai už ją pranašesnėmis karinėmis galybėmis. Kad atremtų šiuos iššūkius, ji turėjo smarkiai engti savo žmones, todėl karas formavo jos raidą nuo carų iki sovietinių komisarų ir prezidentų.
    Rusų tapatybė formavosi karo žaizdre. Ar tai būtų Viduramžių kova su skandinavų vikingais ir mongolų chanais, ar savo pačios imperijos plėtimas ir XIX a. susirėmimai Azijoje, ar XX a. karai, per kuriuos Rusija virto komunistine Sovietų Sąjunga ir kovojo prieš buvusią sąjungininkę – nacių Vokietiją. Visi šie konfliktai gausiai aplaistė Rusijos žemę krauju. Po Šaltojo karo nusilpusi valstybė galų gale atsigręžė į Putiną, o šis uždegė ją nauja, karinga, triumfališka beprotybe, atvedusia tiesiai prie karo Ukrainoje. https://elvislab.lt/leidiniai/18304

  • E. Kelmickas „Tėvynės ieškojimas“. Skaito A. Butvilas.
    „Tėvynės ieškojimas“ - legendinio poeto Edmondo Kelmicko poezijos sutelktinė: vienoje knygoje publikuojamos visos trys, anksčiau išleistos eilėraščių knygos. https://elvislab.lt/leidiniai/18303

DAISY (garso įrašas) ispanų kalba
  •  N. K. Jemisin „El cielo de piedra (La Tierra Fragmentada 3)“. Skaito A. García-Castellano García.
    La luna volverá pronto. Que su regreso proclame la destrucción de la humanidad dependerá de dos mujeres. Essun ha heredado el poder de alabastro Decanillado. Con él espera encontrar a su hija Nassun y forjar un mundo en que los niños orogenes crezcan a salvo. Para Nassun, el que su madre haya sido capaz de dominar el Portal de los Obeliscos es algo que llega tarde. Ha sido testigo del mal que hay en el mundo y ha aceptado lo que Essun no comprende: que, a veces, lo que está corrompido no se puede purificar y hay que destruirlo. https://elvislab.lt/leidiniai/18333

  • N. K. Jemisin „El portal de los obeliscos (La Tierra Fragmentada 2)“. Skaito B. Pérez Ortiz.
    Reseña: Toda era tiene que llegar a su fin. Ha dado comienzo una estación de desenlaces.Empieza con una gran grieta roja que recorre las entrañas del único continente del planeta, una grieta que escupe una ceniza que oculta la luz del sol. https://elvislab.lt/leidiniai/18332

  • N. K. Jemisin „La quinta estación (La Tierra Fragmentada 1)“. Skaito J. C. D. Rodrígue.
    Reseña: Ha dado comienzo una estación de desenlaces. Empieza con una gran grieta roja que recorre las entrañas del único continente del planeta, una grieta que escupe una ceniza que oculta la luz del sol. Empieza con la muerte, con un hijo asesinado y una hija perdida. Empieza con una traición, con heridas latentes que comienzan a supurar. El lugar es la Quietud, un continente acostumbrado a la catástrofe en el que la energía de la tierra se utiliza como arma. Y en el que no hay lugar para la misericordia. https://elvislab.lt/leidiniai/18331

  • L. Zueco „El cirujano de almas“. Skaito F. Pérez Fernández.
    Barcelona, 1796. Bruno Urdaneta solo tiene doce años cuando llega a la ciudad para trabajar como aprendiz de su tío Alonso, un cirujano veterano y malhumorado que pronto se dará cuenta de que su discípulo posee un don muy especial. En un momento convulso en el que los ideales ilustrados se propagan por toda Europa y la sombra de Napoleón se cierne sobre España, el joven protagonista encarnará el nacimiento de la figura del médico moderno, aquel que une el saber práctico de los cirujanos con la erudición de los médicos para arrojar luz sobre las nuevas ideas de una sanidad más universal. Luis Zueco se consagra como un maestro de la novela histórica con esta narración llena de intriga y aventuras que rinde homenaje a la profesión médica a través de la epopeya de Bruno Urdaneta. https://elvislab.lt/leidiniai/18330

  • C. Revuelta „Días grises con cielo azul“. Skaito A. Ugarte Maurolagoitia.
    Tras varios años viviendo en París, Julieta regresa a Santander, la ciudad en la que pasó su infancia al cuidado de su querida tía Inés. Al llegar, se encuentra con que su tía ha sufrido un colapso en su salud. Desde la cama del hospital, esta narra a su sobrina la insólita y secreta historia de su vida, plagada de viejos pecados con largas sombras. https://elvislab.lt/leidiniai/18329

  • P. Cervantes „La espía de cristal“. Skaito E. Cifuentes Caparrós.
    Taibe Shala no es una víctima más de la última guerra en los Balcanes, es una mujer con el alma helada. Una periodista e intérprete de las Naciones Unidas. Una madre hecha de silencios. Una espía. Esta historia comienza con su extraña desaparición en Pristina, su ciudad natal, en 2019. Manu Pancorbo, un viejo amor de Taibe y reportero de guerra español, emprenderá su odisea particular para averiguar los motivos de la desaparición de la mujer que no ha podido olvidar. https://elvislab.lt/leidiniai/18328

  • C. Mola „Las madres“. Skaito M. Franco Riera.
    La inspectora Elena Blanco atraviesa el depósito de la Grúa Municipal Mediodía II de Madrid hasta llegar a una vieja furgoneta que expele un olor putrefacto. Dentro está el cadáver de un hombre atado a una silla, con un burdo costurón que asciende del pubis al abdomen. Los primeros resultados de la autopsia aclaran que a este toxicómano reincidente le arrancaron algunos órganos y le colocaron en el vientre un feto de casi siete meses. Los análisis de ADN revelan que se trata de su hijo biológico. A los pocos días, la Brigada de Análisis de Casos se desplaza a la zona portuaria de A Coruña, donde el cuerpo de un asesor fiscal de sesenta y cuatro años ha sido asesinado con el mismo modus operandi. https://elvislab.lt/leidiniai/18327

  • L. Lippman „Piel quemada“. Skaito D. Fuentes Lorenzo.
    Reseña: Polly Costello, una misteriosa pelirroja cuyo evidente atractivo físico contrasta con su actitud glacial, aparece un buen día en Belleville, un anodino pueblo de Delaware, con señales de una aparatosa contusión en la mandíbula. Allí consigue un precario empleo de camarera en el High-Ho, un bar de carretera donde se topa casualmente con Adam Bosk, un trotamundos seductor que enseguida busca abordarla por motivos que no parecen ser sexuales ni personales. Polly huye de un pasado confuso e incluso violento, y está dispuesta a todo para cerrar las heridas y conquistar su independencia; Adam asegura que sólo se encuentra de paso, pero ambos terminan por quedarse, atraídos por un poderoso magnetismo que los llevará a vivir un verano más intenso que ningún otro porque quizá sea el último, y en el que no faltarán el amor, el asesinato y la redención. https://elvislab.lt/leidiniai/18326

  • D. Redondo „Los privilegios del ángel“. Skaito P. Martínez Muñoz.
    Una pérdida inasumible. Una vida a la deriva. La primera novela de Dolores Redondo. En la humilde bahía pesquera de Pasajes, en los años 70, rodeada de muelles de pesca, estibadores, humedad y salazón, se forja una fuerte amistad entre Pakutxa y Celeste, dos niñas de cinco años. https://elvislab.lt/leidiniai/18325

  • L. Gabás „Lejos de Luisiana“. Skaito A. Ugarte Maurolagoitia.
    Después de años de colonización, la familia Girard acepta la controvertida decisión de su país, Francia, de ceder a España en 1763 parte de las indómitas tierras del Misisipi; sin embargo, sufrirá las consecuencias de las rebeliones de sus compatriotas contra los españoles, la guerra de norteamericanos contra ingleses por la independencia de los Estados Unidos y la lucha desesperada de los nativos indios por la supervivencia de sus pueblos. En unos tiempos tan convulsos, Suzette Girard e Ishcate, indio de la tribu kaskaskia, librarán su propia batalla: preservar su amor de las amenazas del mundo que les ha tocado vivir. https://elvislab.lt/leidiniai/18324

Jaunimui
MP3 (garso įrašas)    
  • W. Herrndorf „Čikas“. Skaito V. Poškutė.
    Pasakojimas apie dviejų keturiolikmečių (pasiturinčių tėvų sūnaus ir asocialaus imigranto iš Rusijos) draugystę ir jų nuotykius, keliaujant per šalį vogtu automobiliu.
    Ką daryti, kai tau keturiolika, o mergaitė nepakviečia į gimtadienį? Kai mokykloje nesi populiarus? Kai jautiesi vienišas?
    Važiuoti su draugu, kur akys veda.
    Pagrindinis veikėjas Maikas šmaikščiai ir gyvai pasakoja, kokius nuotykius jam ir Čikui teko patirti per vasaros atostogas, keliaujant vogtu automobiliu. https://elvislab.lt/leidiniai/18383

  • D. Opolskaitė „Užraktas“. Skaito J. Mykolaitytė.
    Ši istorija apie tai, kiek daug vienas žmogus gali padaryti dėl kito, net jeigu jų nesieja kraujo ryšys.
    Aštuoniolikmetės Minos gimtasis miestelis – mažas ir pilkas, tačiau tai nereiškia, kad toks yra ir jos gyvenimas. Mergina kasdien gyvena jausdama, kad ją supa daugybė paslapčių. Nuo ko prieš daugelį metų mirė jos gražuolė mama? Kodėl tikra senelė taip jos nekenčia? Kodėl tėvas taip mažai kalba apie praeitį? Ypatingi santykiai su tėvu, netikrumo jausmas sutikus pirmąją meilę, likimo jai ruošiami posūkiai augina abejones ir kuria trapų Minos pasaulį, kuris, regis, pasmerktas bet kurią akimirką sudužti. Ir kartais merginai tenka priimti gerokai per sunkius sprendimus...
    Kodėl paslaptys šitaip rūpestingai nuo jos slepiamos, tarytum užrakintos devyniais užraktais? Ko jai nieku gyvu nevalia sužinoti? O gal ne visas paslaptis gyvenime reikia atrakinti, gal visai nebūtina atverti visas duris, kad būtum laimingas... https://elvislab.lt/leidiniai/18373

  • P. Tarasenka „Pabėgimas“. Skaito R. Marcinkevičiūtė.
    Apysakoje vaizdžiai vaizduojama XIV a. Lietuva, jos kovos su kryžiuočių ordinu, kunigaikščio Kęstučio patekimas į vokiečių nelaisvę ir pabėgimas iš jos. Kūrinyje gausu istorijos faktų, senovės lietuvių buities ir būties detalių. https://elvislab.lt/leidiniai/18361

  • J. Kapeckaitė „Sono Electrum“. Skaito L. Jurgelis.
    Jaunimui nuo 15 m.
    Žaidimas įveiks tave, jei nespėsi įveikti jo pirmas.
    Per egzaminus susimovusiam ir savo vietos nerandančiam Sebui nelabai sekasi realybėje, užtat žaidimų pasaulyje jis nardo it žuvis vandenyje. Gavęs kvietimą į pogrindžio klubą „Kalista“, kur renkasi ekstravagantiška publika, kala muzika, tvieskia lazeriai, Sebas žengia į esporto pasaulį. Žaidimas „Sono Electrum“ pranoksta viską, ką jam yra tekę išbandyti, o klube galima ne tik žaisti, bet ir užsidirbti. Jei tik laimėsi. O tai ne taip paprasta, kaip pasirodo iš pradžių. „Kalistoje“ verda intrigos, tvarkomi nešvarūs reikalai ir vyksta kažkas keisto...
    Žaidimas įsikimba į Sebą taip stipriai, kad jam su realybe dorotis vis sunkiau. Bet ir žaidimo pasaulis nelepina – norėdamas išlikti, jis turės įveikti pavojingiausią priešą, kokį tik gali įsivaizduoti. Jei pralaimės... praras viską. https://elvislab.lt/leidiniai/18317

Vaikams
MP3 (garso įrašas)
  •  T. Dirgėla „Jūrų muziejaus byla“. Skaito A. Butvilas.
    Kai tavo klasė važiuoja į ekskursiją, viskas vyksta kaip įprastai. Bet kai į kelionę susiruošia tau puikiai pažįstami Miestamiesčio gyventojai, gero nelauk! Lauk blogo! Šį kartą detektyvų trijulės nuotykiai keliasi į Jūrų muziejų, kuriame ima ir dingsta… Čia ir užteks, nes dar tuoj viską sužinosi ir nebus įdomu skaityti apie dar vieną Domo, Tomo ir Upės nuotykį! https://elvislab.lt/leidiniai/18384

  • L. Vinogradova „Ebės žiemos rūpesčiai“. Skaito A. Butvilas.
    Mažas, bet ryžtingas geraširdis miškovaikis Ebė apsigyvena miške su savo ištikima drauge varna Kárna. Jie saugo mišką ir padeda jo gyventojams: šaltą dieną vaišina šiltais blynais, stato užuoglaudas nuo vėjo, renka žmonių paliktas „staigmenas“. „Saugoti reiškia rūpintis“, – primena varna. https://elvislab.lt/leidiniai/18363

  • J. Vilė „Oseanas ir mama vėžlė“. Skaito V. Kubilius.
    Pusryčiams Oseanas sukerta visą bokštą tėčio keptų grikinių lietinių, todėl sparčiai auga ir jau gali pats vienas užkopti į Ryklio dantį. Ryklio dantis – stati uola, nuo kurios viršūnės atsiveria visas pasaulis. Čia Oseano mama mėgdavo svajoti, groti liutnia ir dainuoti. Taip, tai buvo seniai, bet, atvertus fotografijų albumą, atrodo lyg vakar. Vieną dieną Oseanas išgirsta dainą, sklindančią iš vandenyno, ir pastebi ratus sukančią kietaodę vėžlę. Tą, ypatingąją, kuriai ant nugaros geltonas taškas šviečia. Nejau ji moka žmonių kalbą? Oseanas ir vėžlė netrunka susidraugauti. Kartu žaidžia, šokinėja per bangas, lenktyniauja, žvejoja netikras medūzas… https://elvislab.lt/leidiniai/18356

  • T. Laan „Mažasis lapiukas yra turtingas“. Skaito V. Kubilius.
    Mažasis lapiukas persikrausto į kitą mišką. Ten jis išmoksta naujojo miško kalbą, bet nenori pamiršti ir savo senosios. Juk ta kalba šneka jo seneliai. Jeigu galvoje išlieka gimtoji kalba, o dar moki ir kitų kalbų, esi labai turtingas!
    Kurdama pasakojimą autorė nagrinėja šiandien itin aktualias šeimos, migracijos, senelių ir anūkų ryšio temas. Šiais neramiais laikais svarbu suteikti vaikams pasitikėjimo ir idėjų, kaip elgtis sudėtingose situacijose, kaip prisitaikyti prie svetimos aplinkos ar priimti svetimus savo šalyje. Pagarba visoms gyvoms būtybėms yra svarbus raktinis žodis, padedantis susidoroti net tada, kai visur tvyro netikrumas. https://elvislab.lt/leidiniai/18354

  • G. Lazdynas „Joris ir Ringis“. Skaito V. Kubilius.
    Pasaka 6-9 metų vaikams.
    Kviečiame jus į magijos ir paslaptingų antgamtinių jėgų kupiną pasaulį, kuriame karaliauja burtininkai, žolininkai ir gyduoliai. Sename tolimame miestelyje gyveno du broliai – Joris ir Ringis, panašūs kaip du vandens lašai ir visiškai skirtingi. Kartą mieste ima siautėti nematoma griaunanti jėga. Ji sukelia didžiulį vėją, varto prekystalius turguje, šluoja ir skraidina viską aplink. Niekas nežino, iš kur ji. Tačiau, kad pamatytum blogį, ne visada reikalingos akys.
    Turbūt ne vienas vaikystėje esame svajoję, kaip smagu būtų tapti nematomu. O jei taip atsitiktų, ką darytume, – gera ar bloga, kurtume ar griautume, padėtume ar kenktume? Niekas juk nemato... https://elvislab.lt/leidiniai/18353

  • T. Laan „Berniukas ir senolis“. Skaito A. Butvilas.
    Berniukas ir senolis ‒ pora kaip tvora, tas aišku kaip dieną! Du vyrai ‒ labai jaunas ir labai senas ‒ gerai sutaria ir drauge kaupia gyvenimo džiaugsmo apsčius prisiminimus. Šie praverčia ir tada, kai kuris nors iš brangių žmonių iškeliauja anapus. https://elvislab.lt/leidiniai/18350

  • A. Tilindė „Po šimts pypkių, seneli!“ Skaito D. Širvys.
    8–12 metų vaikams
    Senelis Bernardas visada turi pasiruošęs bent vieną planą, tačiau neturi... vienos kojinės.
    O štai anūkas Benis turi per daug klausimų. Dar turi viską stebinčią kaimynę Vandą (ji ruošiasi sumedžioti senelį!), klasioką kaušigalvį Andrių (kuris ardo viską, kas papuola po ranka!) ir tėvus (visiškai nuobodžius). Tik nepamirškim Benio simpatijos – Patricijos, kuri žino visus atsakymus... net jei niekas neklausia.
    Kai tėvų griežtai prižiūrimas senelis sprunka į dar vieną savo nuotykį, Benis, padedamas draugų, imasi narplioti ne tik senelio kojinių Greituolių istoriją, bet ir šeimos paslaptis, vedančias net į partizanų bunkerį!
    Po šimts pypkių – kas galėjo pagalvoti, kad laisvė kartais... mūvi kojines?
    Tai juokinga ir jautri istorija apie tuos, kurie tyliai daro didelius dalykus, apie ypatingą senelio ir anūko ryšį ir vaiką, kuris negali nurimti, kol nerado atsakymų į šimtus savo klausimų! https://elvislab.lt/leidiniai/18315

Filmai
MP4 ir MP3 formatais      
  • G. Paliušytė „Laivas“. GV skaito UAB Aktida.
    Naktiniame kruize artėja šventės kulminacija. Šiuolaikinių gatvės šokių grupė ruošia pasirodymą, skirtą legendiniam choreografui, breiko pradininkui Lietuvoje, Algirdui Stravinskui. Jo gimtadienis – tai proga susitikti kelioms šokėjų kartoms, įvairiems judesiams, požiūriams ir gyvenimo patirtims. Švelnus dokumentinis portretas susideda iš archyvinių Stravinsko kolektyvo pasirodymų devintajame dešimtmetyje kadrų, atskleidžiančių ir to meto restoranų spindesį ir šiuolaikinio miesto naktinę panoramą. „Laivas“ suteikia progą patirti kūrybiškumą, aistrą šokiui ir gyvenimui ir šių dalykų atsparumą laikmečių iššūkiams.
    MP4 (vaizdo įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18339
    MP3 (garso įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18340

  • G. Garnelytė „Sutikau žmogų“. GV skaito L. Janulis, A. Stulpinas, R. Jagminaitė.
    Daugiau nei dešimtmetį Artūras Morozovas fotografuoja žmones, atsidūrusius pažeidžiamose situacijose – patyrusius Rusijos okupaciją ir jos pasekmes, nukentėjusius nuo karo Ukrainoje, išgyvenančius socialinę atskirtį Lietuvoje. Artūras tyrinėja socialines problemas, kurios vis dar jaučiamos kaip sovietų okupacijos padarinys.
    Filme sutinkame negalią turinčią trijų vaikų mamą Ritą, kurios vyras nusižudė; Danutę, kuri gyvena viena, mažame namuke miške; rusų žiauriai nužudytus karius Lisą ir Jašką; Ivaną, kurio namus ką tik sunaikino bomba. Nepaisant Artūro noro išlikti nešališku ir objektyviu, tarp fotografo ir jo personažų užsimezga glaudus ryšys. Filmas nejučiomis tampa liudijimu apie žmogiškojo ryšio ir vilties stebuklą.
    MP4 (vaizdo įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18318
    MP3 (garso įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18319

Žurnalai
Brailio raštu
  • J. Mercier „Kai klebonui nebelaiko nervai“. 2 kn.
    Tai šiltas humoristinis romanas, kuris atskleidžia šiuolaikinio kunigo gyvenimo iššūkius ir dvasingumo siekį.Knygos herojus – kunigas Benžamenas Biukua – ištikimas savo pašaukimui, tačiau pavargęs nuo nesantaikos ir abejingumo. Jo parapijoje nemenkas chaosas: gerosios parapijos damos nekenčia viena kitos, senutė Margerita ima girdėti balsus, prieš jį patį renkama peticija, o vyskupas jo negirdi.

  • O. Tokarczuk „Knygos žmonių kelionė“. 3 kn.
    Kalbama, kad kažkur Pirėnuose, kalnuose tarp Prancūzijos ir Ispanijos egzistuojanti Knyga. Joje sudėtos slaptos žinios gali pakeisti pasaulį ar net padėti susigrąžinti jaunystę. Legenda apie Knygą nuo amžių kurstė svajotojų, klajojančių riterių, nutrūktgalvių vaizduotę.

  • J. Iliucha „Mano moterys“. 1 kn.
    Knyga „Mano moterys“ – trumposios prozos rinkinys, pasakojantis apie Ukrainos moterų gyvenimą po 2022 m. vasario 24 d. Pasakojimai atskleidžia, kaip skirtingo amžiaus, skirtingo socialinio statuso ir skirtingo likimo ukrainietės, tą vasario rytą pabudusios nuo sprogimų garso ir supratusios, kad prasidėjo karas, patiria šį karą, išgyvena jį, gyvena juo.

  • A. Venturini „Pusseserės“. 3 kn.
    Sapniška ir šiurpi istorija apie moteris iš žemesnės vidurinės klasės šeimos XX a. penktojo dešimtmečio La Platos mieste, Argentinoje. Sykiu – tai jaunos menininkės, turinčios kognityvinių sunkumų, brandos istorija. Šioje šeimoje vyrų nėra, o kai jie pasirodo, elgiasi negailestingai.

  • R. Šerelytė „Silūras“. 3 kn.
    31 Fantastinių elementų nestokojančiame pasakojime, skirtame jaunimui ir suaugusiesiems, ironija išmoningai pinasi su liūdesiu, metaforos – su vulgarybėmis, ir niekur neišnyksta tikrovės, kurioje mes visi esame vienas kitam reikalingi kaip žmogiškos būtybės, nuojauta ir ilgesys.

Vartotojų komentarai (0)

Norėdami parašyti komentarą, turite prisijungti.