Kovo mėnesį išleidome

Dalinamės kovo mėnesį specialiaisiais formatais išleistų knygų sąrašu:

MP3 (garso įrašas)

Sud. I. Juodkūnė „Vilties knyga“. Skaito I. Paluckė.
Drąsūs žmonės dalijasi jautriomis gyvenimiškomis istorijomis. Apie pačias įvairiausias skausmingas patirtis skirtingais gyvenimo etapais, apie nelengvus iššūkius, išeičių paieškas, pagalbos sau būdus. O visa vienijantis vardiklis – viltis.
„Jaunimo linijos“ inicijuotoje knygoje „Vilties knyga“ – psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinomais žmonėmis apie psichikos sveikatos problemas ir jų įveikimą. https://elvislab.lt/leidiniai/16365

H. Fexeus „Minčių skaitymo menas“. Skaito R. Simanavičius.
Tai puikus vadovas, padėsiantis jums išmokti pažinti kitus žmones.
Henrik Fexeus požiūris į minčių skaitymą naujas ir praktiškas. Jis jums be galo pravers kasdienybėje: ieškant darbo, einant į pirmąjį pasimatymą ar pristatant naują idėją viršininkui - visada, kuomet norėsite pasirodyti įspūdingai ar padaryti įtaką.
Knygoje rasite įžvalgų, kaip geriau suprasti kitų žmonių mintis ir jausmus bei kaip sužinoti, ką iš tiesų jie galvoja. Žmonių laikysena, kalbėjimo tonas, eisenos tempas, žvilgsniai, rankų ir kojų judesiai ir kiti signalai byloja apie asmens savijautą bei neretai perduoda visai ką kita, nei tai, kas pasakoma žodžiais. Išmokę pastebėti ir suprasti tokius signalus, galime sužinoti, ką žmogus iš tiesų galvoja. https://elvislab.lt/leidiniai/16364

M. Yourcenar „Malonės šūvis“. Skaito I. Grušnienė.
Romanas pasakoja tragišką, tarsi ant skustuvo ašmenų balansuojančią trijų personažų – Eriko, Sofijos ir Konrado – santykių istoriją, atvedusią į negailestingą finalą, kai šūvis, išmelstas kaip malonė, ilgainiui įgyja keršto vertę. Romano veiksmas rutuliojasi Baltijos šalyse, Kuršo krašte. https://elvislab.lt/leidiniai/16363

V. Despentes „Vernonas Subutexas 2“. Skaito R. Pranckūnas.
Trilogijos „Vernonas Subutexas“ antroji knyga.
Roko žvaigždė Aleksas Bličas jau miręs, bet jo paslaptis vis dar gyva. Ji rūpi įvairiausio plauko žmonėms – nuo kino prodiuserių iki garsenybių ir detektyvų, bet atskleisti ją gali tik Vernonas Subutexas. Paskutinį kartą matyto karščiuojančio ant vienos iš miesto kalvų, jo ieško pusė Paryžiaus demimondo. Buvęs kultinės muzikos įrašų parduotuvės savininkas, kažkada pašėlęs rokeris, širdžių ėdikas, bankrutavus parduotuvei, bankrutavo ir pats. Atsidūręs Paryžiaus gatvėse, tapo benamiu. Vernonas mokosi gyventi gatvėje globojamas įkyraus girtuoklio Šarlio ir atsiriboja nuo išorinio pasaulio, nebeturėdamas nei asmeninių ambicijų, nei ateities planų. https://elvislab.lt/leidiniai/16356

A. Toliatas „Tu niekada nevaikščiosi vienas“. Skaito A. Butvilas.
Liverpulio futbolo komandos sirgalių šūkis „Tu niekada nevaikščiosi vienas“ – galingos lyg pavasario upė bendrystės liudijimas. Šiandienos technologijos atveria dar neregėtas bendravimo galimybes, bet susvetimėjimo pojūtis tik stiprėja. Evangelijos puslapiai tarp eilučių slepia sunkiai apsakomą gyvenimą keičiantį genialumą. Tai susitikimas su Šventąja Dvasia, kai viskas, regis, lieka taip kaip buvę, bet pasaulį pradedi regėti kitomis akimis. Kai visa savastimi pajunti, kad gyvenimo kelionėje nesi vienas. Ilgiausias kelias pasaulyje yra nuo galvos iki širdies. https://elvislab.lt/leidiniai/16355

M. H. Clark „Nepažįstamasis tamsoje“. Skaito R. Rainienė.
Ronaldas Tompsonas nepasmaugė Ninos Peterson – vis dėlto po poros dienų Konektikuto valstijoje jam bus įvykdyta mirties bausmė pripažinus jį kaltu pagal visą klasikinę teismų praktiką. Deja, Tompsono mirtis nenumalšins Ninos sutuoktinio Stivo skausmo ir pykčio. Tompsono mirtis neišsklaidys Ninos šešiamečio sūnaus Neilo, tapusio savo motinos žiaurios mirties liudytoju, baimių. Karčių prisiminimų iš jų atminties neištrins ir žurnalistės Šeron Martin, palengva tampančios jų gyvenimo dalimi, meilė ir atjauta. Gal žaizdas užgydys laikas, bet prisidengęs tamsa nepažįstamasis – klastingas psichopatas, nužudęs jau ne vieną moterį – laukia tinkamos progos smogti dar kartą... https://elvislab.lt/leidiniai/16352

M. Schur „Kaip tapti tobulam“. Skaito K. J. Strička.
Šmaikščiai gvildendamas kasdienybėje iškylančias moralines dilemas, M. Schuras knygoje „Kaip tapti tobulam“ kviečia permąstyti mažus ir didesnius gerumo aktus ir pamatyti tikrąją jų prasmę. https://elvislab.lt/leidiniai/16350

K. May „Gamtos kerai“. Skaito N. Lipeikaitė.
Dauguma mūsų jaučiasi įtraukti į nuolatinių pokyčių ratą: į socialinius tinklus persikėlęs gyvenimas, nesibaigiantis naujienų srautas, į priešiškas stovyklas pasidalijusios šeimos. Esame išsigandę ir pavargę, atitolę nuo savo kūno, išsekę ir nebemokantys atsipalaiduoti žmonės.
Šis nuolatinis nuovargis ir nerimas Katherine’ą May privertė susimąstyti, ką reikia keisti savo gyvenime, kad kūnas ir siela sutvirtėtų. Pasitelkusi humorą, apipindama pasakojimą empatija ir šiluma, ji dalijasi istorijomis apie sunkumus darbe, iššūkius, kurie kyla šeimyniniame gyvenime, ir pandemijos padarinius, ypač jausmus, kurie apėmė pasauliui skubant iš naujo atsiverti. Trokšdama kitokio gyvenimo būdo, Katherine May pradeda tyrinėti atkuriamąsias gamtos galias, analizuodama žemės, vandens, ugnies ir oro elementus bei atpažindama tylius pasaulio magijos pėdsakus, aptinkamus tik tada, kai akylai jų ieškome. https://elvislab.lt/leidiniai/16348

O. Tokarczuk „Empūsijas“. Skaito V. Kubilius.
1913-ieji, Gerbersdorfo kurortas. Čia, kalnų papėdėje, veikia garsiausia Europoje sanatorija, skirta krūtinės ir gerklės ligoms gydyti. Į ją atvyksta studentas iš Lvovo Mečislovas Voiničius. Jo diagnozė negailestinga – tuberkuliozė, tačiau jis tiki, kad naujoviški metodai ir grynas kalnų oras sustabdys ligos progresavimą. Pacientai iš Vienos, Karaliaučiaus, Breslau ir Berlyno, kilnodami užpiltinės taureles, aptarinėja svarbiausius pasaulio reikalus. Ar Europai gresia karas? Ar joje įsigali monarchija ar demokratija? Ar egzistuoja demonai? Ar skaitant knygą galima pasakyti, kieno ranka ji parašyta – vyro ar moters? Tačiau pacientams rūpi ne tik šie klausimai. Voiničius taip pat klausosi istorijų apie tragiškus įvykius kalnuotose sanatorijos apylinkėse. Nors jam tenka slėpti tiesą apie save, jį vis labiau traukia šiurpios šio krašto paslaptys. https://elvislab.lt/leidiniai/16340

T. Petraitis „Pinigų laiškai“. Skaito A. Čaikauskas.
Timas Petraitis 16 metų dirba psichologu-psichoterapeutu, veda seminarus ir mokymus, o laisvalaikiu tampa maisto kurjeriu. Jo reguliariai atliekami gyvenimo eksperimentai kitiems gali atrodyti neįprasti ar net radikalūs, tačiau tai neatsiejama nuo jo asmenybės. Apie vieną tokių eksperimentų pasakojama „Pinigų laiškuose“.
70 tūkstančių eurų. Tiek per penkerius metus jis sukaupė nesiėmęs verslo, bet atradęs ir pritaikęs savo taupymo modelį. Tačiau tai nėra lengvos ir greitos sėkmės istorija. Ir ji tikrai ne vien apie pinigus.
Pakeitęs gyvenimo būdą ir įpročius jis išbrido iš finansinių ir asmeninių krizių, kartu pakito požiūris į pinigus ir žvilgsnis į gyvenimą. Būtent šia patirtimi, praktiniais patarimais ir užduotimis laiškuose dalijasi autorius. https://elvislab.lt/leidiniai/16337

C. Brockman „Papasakok man viską“. Skaito B. B. Tauterytė.
Šeši ketvirtakursiai susikimba rankomis, susispaudžia petys į petį ir šoka į ledinį vandenį – tokios tradicijos laikosi būsimi elitinio Hotorno koledžo absolventai artėjant studijų pabaigai. Ketverius metus šis šešetukas buvo neišskiriamas: žavioji Rubė, nenustygstanti Gema, turtingas gražuolis Džonas, jo drovusis pusbrolis Maksas, tikras princas Kaledas iš Abu Dabio ir ji, Malina.
Malina skiriasi nuo kitų studentų: ji nesiekia dėmesio, stačia galva nesileidžia į studentiško gyvenimo sūkurį, akylai stebėdama draugus, žino jų didžiausias silpnybes. Ir puikiai slepia savo sudėtingą praeitį.
Tačiau siautulingas ketvirtakursių vakarėlis išjudina paslapčių laviną ir vienas iš šešetuko nebesulaukia ryto. https://elvislab.lt/leidiniai/16331

T.J. Klune „Namas žydrame vandenyne“. Skaito R. Simanavičius.
Keturiasdešimtmetis Linas Beikeris jau septyniolika metų darbuojasi Jaunųjų magų departamente – Jamadėje. Jis pareigingai vykdo jam skirtas užduotis, lanko stebuklingų savybių turinčių našlaičių prieglaudas, rašo išsamias ataskaitas ir stengiasi nepakliūti viršininkei panelei Dženkins į akis.
Jo gyvenimas pilkas, nuobodus ir vienodas – kaip ir visas pasaulis aplinkui. Bet vieną dieną Linas gauna ypatingą užduotį. Aukščiausioji valdyba nusprendė išsiųsti jį mėnesiui į prieglaudą, kurioje gyvena šeši globotiniai. Valdybos nariai įsitikinę, kad vienas iš vaikų turi tokių galių, kurios leistų sunaikinti visą pasaulį. Linas privalo išsiaiškinti, ar toks pavojus pagrįstas, ir apie tai pranešti vadovams.
Marsijos saloje iš tiesų gyvena šeši ypatingi vaikai, o prieglaudos direktorius Arturas Parnasas yra pasirengęs padaryti viską, kad jie būtų mylimi, saugūs ir laimingi. Jei prireiks, net sudeginti pasaulį. Pasiaukojančios meilės aplinkoje atsidūręs Linas privalo pasirinkti – išduoti Arturo paslaptis arba pirmą kartą nusižengti taisyklėms.
Tačiau galbūt susvetimėjusiam, prietarų ir baimių kaustomam pasauliui kaip tik to ir reikia? https://elvislab.lt/leidiniai/16330

M. Djačenko „Literatūrinis nudizmas“. Skaito G. Pupkevičienė. https://elvislab.lt/leidiniai/16328

R. Cusk „Kudos“. Kn. 3. Skaito I. Paluckė.
Trilogijos „Kontūrai" trečioji knyga.
Moteris lėktuve klausosi greta sėdinčio nepažįstamo vyriškio pasakojimo apie gyvenimą – darbą, santuoką, pareigą ir apie siaubingą naktį, kurią ką tik praleido laidodamas savo šunį. Toji moteris – Feja, rašytoja, skrendanti į literatūros festivalį pristatyti neseniai išleistos savo knygos. Atvykusi ji įsitraukia į pašnekesius su sutiktais vyrais ir moterimis, leidėjais, žurnalistais. Ji pati beveik nekalba, bet pašnekovus kažkaip paakina atverti širdį. Pokalbiuose keliami prasmingiausi ieškančio žmogaus būties klausimai, o kiekvienas jų sakinys apie meilę ir išdavystę, apie širdgėlą ir džiaugsmą, apie teisingumą ir neteisybę, apie kančią ir galimybę beldžiasi į sielą, skatina pažvelgti į save. https://elvislab.lt/leidiniai/16320

U. K. Le Guin „Kairė tamsos ranka“. Skaito A. Čaikauskas.
Žemėje gimęs Dženlis Ai su misija atvyksta į nesvetingą, įšalo kaustomą Geteno planetą. Ši visuomenė stipriai skiriasi nuo žemiečių. Čia niekad nekyla karai, o žmonių lytis taki: atėjus laikui jie gali trumpam tapti moterimis arba vyrais, kaskart kitaip.
Planetoje yra vienintelis žmogus, kuris Dženliu patiki ir trokšta, kad jo misija būtų sėkminga. Įveikę šimtus mylių per ledyną, per pūgas, per stingdantį speigą jie patirs, kad draugystei ir meilei skirtybės netrukdo. https://elvislab.lt/leidiniai/16319

M. Angelou „Žinau, ko gieda paukštis narve“. Skaito I. Paluckė.
Vaikystėje ir paauglystėje Maya Angelou patyrė daug išbandymų – būtent jie ir išugdė tvirto charakterio moterį. Didžiosios depresijos laikais, po tėvų skyrybų, mergaitė su vyresniuoju broliu išsiunčiami gyventi pas pamaldžią močiutę į užkampį JAV pietuose. Čia jie auga pavalgydinti ir aprengti, bet emociškai apleisti. Sugrįžus gyventi pas mamą į Sent Luisą, Mayos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis – ją išprievartauja daug vyresnis vyras.
Autobiografija, pasirodžiusi 1969 m., šokiravo JAV visuomenę ir dar dešimtmetį po išleidimo buvo drausta kai kuriose mokyklose ir bibliotekose. Nors ankstyvosiomis patirtimis autorė dalijasi jau būdama suaugusi, šioje knygoje ji subtiliai atkuria smalsų ir naivų mergaitės žvilgsnį. Ji išpažįsta savo istoriją su atjauta sau ir kitam, geba pasijuokti iš savęs, pastebi to meto visuomenės trūkumus ir atranda netikėtų išeičių iš skausmingų gyvenimiškų situacijų. https://elvislab.lt/leidiniai/16318

E. Fatland „Siena“. Skaito R. Pranckūnas.
KĄ REIŠKIA BŪTI RUSIJOS KAIMYNE? Vieną rytą savęs paklausė norvegė antropologė Erika Fatland, negalėdama pamiršti sapno – klajonių per miegus po milžinišką žemėlapį iš vienos šalies į kitą palei Rusijos sieną. Ji nutarė į tokią kelionę leistis ir realiame gyvenime.
Per porą metų Erika Fatland sukorė per 20 000 kilometrų: laivu įveikė Šiaurės rytų jūrų kelią, skrido Šiaurės Korėjos vietos oro linijomis, keliavo kinų greitaisiais ir kazachų lėtaisiais traukiniais, autobusais bei mikroautobusais, arkliais, taksi, krovininiais laivais, baidare. Rezultatas: 14 aplankytų šalių – Šiaurės Korėja, Kinija, Mongolija, Kazachstanas, Azerbaidžanas, Sakartvelas, Ukraina, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija, Suomija, Norvegija – ir knyga apie tai, ką reiškia gyventi plėšrios imperijos pašonėje.
Per visą Rusijos istoriją jos siena išliko nepastovi, ir tai – švelniai tariant. Slankiodama tai šen, tai ten ji vieną po kitos šlamštė kaimynines tautas, o būdavo, kad kurias imdavo ir išspjaudavo. Praėjus vos kelioms savaitėms po šio keisto antropologės sapno rusai okupavo Krymą, Rytų Ukrainoje įsiplieskė karas. Ir tai tik buvo pradžia – 2022-ųjų vasario 24-oji visiems laikams pakeitė šiuolaikinę Europą. https://elvislab.lt/leidiniai/16317

A. Ernaux „Metai“. Skaito J. Karazijaitė.
Visi jie išnyks vienu kartu, kaip išnyko milijonai vaizdinių, slypėjusių už prieš pusamžį mirusių senelių kaktų, už mirusių tėvų kaktų irgi. Vaizdiniai, kuriuose mes dar vaikai tarp kitų, prieš mums gimstant išnykusių būtybių, kaip mūsų atmintyje šalia tėvų ir klasės draugų išlieka mūsų pačių maži vaikai. O vieną dieną mes liksime savo vaikų, apsuptų anūkų ir dar negimusių žmonių, prisiminimuose. Visai kaip seksualinis potraukis, atmintis niekad nepaliauja. Ji suporuoja mirusiuosius su gyvaisiais, tikras būtybes su išgalvotomis, sapnus su istorija. https://elvislab.lt/leidiniai/16313

L. Hughes „Duktė iš Ispanijos“. Skaito R. Rainienė.
Knyga paremta istoriniais faktais apie XX a. pradžios Europos realijas, kai moterys, siekiančios įsibrauti į vyrų valdomą verslo ir atradimų pasaulį, kartais būdavo priverstos persirengti vyrais. Tikras istorinis faktas, surastas L. Hughes, – 1847 m. užpatentuotas ispanės Maríos Purificación Garcíos kakavos pupelių skrudintuvas. Kitas romane minimas tikras istorinis faktas – Ekvadoro, vieno stambiausių kakavos pupelių eksportuotojų, tragedija 1920 m., kai dėl augalus užpuolusios ligos regione žlugo daugybė kakavos ūkių. Šiais faktais grįsta neįtikėtina paveldėjimo, šeimos paslapčių ir aistringos meilės istorija pasibaigia populiarios šokoladinės įkūrimu ir sielos ramybe, atrasta po daugybės painiausių peripetijų.
Romano pasakotoja – Puri, plaukianti į Ekvadorą iš Europos kaip kakavos plantacijos paveldėtoja ir jau laive patenkanti į tragiškų įvykių sūkurį: nužudomas jos vyras, ir, regis, tai užsakomoji žmogžudystė, siekiant sutrukdyti Puri tapti paveldėtoja. Į klestinčius namus Puri atvyksta kaip našlys rašytojas, kurio žmona, paveldėtoja, mirė ilgos kelionės metu. Namuose nerimaudami laukia „dukters iš Ispanijos“ – mirusio žemvaldžio nesantuokinės dukters, kurios vardu pavadintas kakavos ūkis. Laukia dvi seserys ir brolis, kurie nėra nusiteikę draugingai. https://elvislab.lt/leidiniai/16312

G. Viliūnė „Apolonija“. Skaito B. B. Tauterytė.
Jiedu susitiko 1861 metų vasarą Vilniuje. Ji – dvidešimt trejų, graži ir geidžiama, tačiau svajojanti ne apie meilę, o apie tėvynės laisvę. Jis – rusų armijos kapitonas, trisdešimt penkerių, gyvenantis rengiamo sukilimo idėja. Trys trumpi susitikimai, šiek tiek laiškų – ir po metų atšoktos vestuvės. Likimas jiems skyrė vos devynis mėnesius bendro laimingo gyvenimo. 1863-iųjų balandį Zigmantas paliko besilaukiančią žmoną ir išėjo į Kauno gubernijos miškus vadovauti sukilėlių būriams. Po mėnesio Apoloniją pasiekė žinia: mūšis pralaimėtas, Zigmantas sužeistas, suimtas, įkalintas. Tardomas draugų neišdavė, generalgubernatoriaus Muravjovo įsakymu pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
1863 metų rudenį besilaukianti, serganti Apolonija ištremiama į Rusiją. Prasideda jos, kaip sukilimo vado našlės, kelias, lydimas netekčių ir skausmo, vilties ir mažų džiaugsmų, tikėjimo ir nuoširdaus darbo tėvynės labui. Sunkiame kelyje stiprybės suteikia šeima ir gražių akimirkų prisiminimai. Ir nesvarbu, kad drauge gyventa taip trumpai, o našlauta net 55 metus. Apolonija kantriai laukia susitikimo su vyru, nes tikra meilė nemirtinga: kartu iki mirties ir po mirties.
Žiedas, rastas 2017 metais, su Zigmanto ir Apolonijos vardais ir jų vestuvių data leido identifikuoti vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko palaikus. https://elvislab.lt/leidiniai/16311

K. Swan „Slaptoji įlanka“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Skaitytojų knygoje laukia nuostabi gamta, rami aplinka ir jos aplinkoje besivystanti įtampos kupina šeimos drama.
Pagrindinė knygos veikėja britė Bela dirba turtingos švedų šeimos aukle. Jos prižiūrimos dvynukės Elizė ir Tildė – penkerių, Linusas – devynerių. Vaikų tėvai – Hana ir Maksas – miela, laiminga šeima, kuriai malonu dirbti. Auklės pareigos Belai teikia džiaugsmo ir padeda pabėgti nuo asmeninių problemų, paliktų gimtojoje šalyje.
Vieną ankstyvą pavasario rytą Bela atsiliepia į telefono skambutį, kuris sugriauna mylimos šeimos idilę. Moteris, skambinusi iš klinikos, praneša, kad Hanos vyras atsibudo iš komos. Tačiau, kaip taip gali būti? Juk Bela ką tik matė iš namų išeinantį Maksą.
Netrukus paaiškėja tiesa: pirmasis Hanos vyras po avarijos paniro į komą, kurioje praleido septynerius metus. Dabar jis atsibudo, tačiau buvusio gyvenimo nebėra. Morgetų šeimos ir Belos pasaulis pasikeis visiems laikams. https://elvislab.lt/leidiniai/16309

S. Montefiore „Lauk manęs“. Skaito N. Lipeikaitė.
Kornvalis, 1944 metai
Rupertas Dešas paskelbtas dingusiu be žinios, tikriausiai žuvusiu Arnhemo mšyje. Priblokšta jo žmona Florencija negali susitaikyti, kad Rupertas visiems laikams pasitraukė iš jos gyvenimo, todėl senoje knygoje radusi paslėptą eilėraštį, pavadintą „Lauk manęs“, patiki, kad tai jos vyro siųstas ženklas. Pažadas, kad Rupertas grįš pas ją.
Londonas, 1988 metai
Maksą nuo pat vaikystės persekioja besikartojantis košmaras. Sapne siaučia karo chaosas, ir jis kiekvieną kartą pabunda išpiltas prakaito, iš siaubo besidaužančia širdimi. Vedamas žūtbūtinio troškimo suprasti, kodėl jį persekioja tokios šiurpios vizijos, Maksas leidžiasi į kelionę, kuri nuveda jį į Kornvalį, vyro vardu Rupertas Dešas gimtinę.
Melburnas, 1995 metai
Florencija gauna laišką nuo gyvenime nematyto vyro iš kito pasaulio krašto. Nepažįstamasis rašo, kad prisimena ankstesnį, kito žmogaus, gyvenimą. Ar jis gali būti tas, kurio Florencija laukė penkiasdešimt vienus metus? https://elvislab.lt/leidiniai/16307

A. Warsaw-Fan Rauch „Išslaptinta klasika“. Skaito A. Čaikauskas.
Knygoje autorė mėgina nubraukti klasikinę muziką dengiančius elitizmo ir atskirties voratinklius. Ji savo pavyzdžiu kviečia visus pamilti šią muziką arba imti jos nekęsti. Skaitytojui ji siūlo savotišką ekskursiją po užkulisius, kurios metu potencialus klausytojas sužinos visa, kas būtina: apie septynias pagrindines epochas (įskaitant sielą gniuždančius ir depresyvius viduramžius); apie simfoninio orkestro instrumentus ir jų sąsajas su skirtingais asmenybės tipais (atsiprašome altininkų ir dirigentų); apie aukščiausio lygio muzikantų gyvenimą (jis sunkus); kaip pavogti Stradivarijaus smuiką ir neuždirbti nė cento; kada koncerte dera ploti ir kada ne. Ši knyga drąsiai demistifikuoja Didžiojo Meno pasaulį, tačiau teigia, jog šiais laikais klasikinė muzika svarbi kaip niekad. https://elvislab.lt/leidiniai/16306

J. Nikolajev „Išdavę Hipokratą“. Skaito R. Pranckūnas.
Jaunas mokslininkas Jevgenijus Nikolajevas, keliskart nepanoręs dalyvauti savo instituto partinių aktyvistų organizuojamoje veikloje, užsitraukė didžiulę nemalonę. Atsisakius keisti požiūrį, autoriui skirta psichiatrų „pagalba“.
Ištisą dešimtmetį, nuo 1970 iki 1980 m., kai Nikolajevas išsikovojo teisę emigruoti į Vakarus, jis vėl ir vėl „gydytas“ įvairiose psichiatrijos ligoninėse, kentė patyčias, buvo mušamas, jam leistos fizinę ir psichinę sveikatą griaunančios injekcijos, dalyvavo begaliniuose, iš proto varančiuose pokalbiuose su Hipokrato priesaiką išdavusių gydyklų personalu.
Žlugus SSRS, baudžiamosios psichiatrijos taikymas atgijo Putino valdomoje Rusijoje, todėl ši knyga aktuali ir dabar. https://elvislab.lt/leidiniai/16305

S. Parulskis „Dramedijos“. Skaito A. Butvilas.
Kiekvienas žmogus savo gyvenimą galėtų suskirstyti į komiškus ir dramatiškus laikotarpius. Kartais gyvename kaip komiški personažai, linksmi ir nerūpestingi lyg kareivis Šveikas, kai kada – kaip negandomis apėjęs Jobas ar keršto apsėstas Hamletas. O kai komedija ima sugyventi su drama, atsiranda dramedijos.
Mūsų gyvenimo laikotarpiai priklauso ne tik nuo išorinių aplinkybių, t. y. ne nuo scenos ir dekoracijų, ne nuo veiksmo ir partnerių scenoje, kartais tai lemia tik mūsų pačių požiūris, tik mes galime žvelgti į savo dramas ir tragedijas su šypsena ar atvirkščiai – menkiausią niekalą paversti tragedija.
Feisbukas atskleidė vieną svarbiausių žmogaus – socialinio gyvūno – savybių. Mes trokštame dėmesio. Žinoma, dar norime pinigų, garbės ir meilės, bet labiausiai – dėmesio. Gali būti, kad viskas, ką gyvenime darome, netgi siekdami pinigų, garbės ir meilės, pirmiausia darome dėl dėmesio – mamos, tėčio, draugo, meilužio ar paties Dievo. https://elvislab.lt/leidiniai/16302

E. Alpsten „Carienės duktė“. Skaito J. Karazijaitė.
Gražuolė caraitė kelia pavydą visai Rusijos imperijai – ją supa prabanga, lepina tėvas, kuris svajoja, kad dukra ištekėtų už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV ir valdytų Versalyje.
Tačiau kai miško dvasia perduoda Jelizavetai lemtingą pranašystę, jos pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis: vieninteliam broliui įvykdoma mirties bausmė, nepastovusis tėvas staiga miršta, o motina užima Rusijos sostą.
Draugai virsta priešais... Caraitei tenka baimintis dėl savo laisvės ir gyvybės. Likimas siunčia aibę išbandymų, ir net meilė jai tampa nusikaltimu, užtraukiančiu žiaurius kankinimus bei mirties bausmę. Jelizaveta iš kenčiančios aukos išauga į stiprią, išmintingą moterį, gebančią išgyventi bet ką. Tačiau tik tikroji meilė ir deginanti aistra, kuria pora dalijasi, galiausiai padeda jai išpildyti savo likimą. Kai imperatoriškoji karūna paliekama mažamečiam caraičiui, Jelizaveta atsiduria mirtiname pavojuje ir turi spręsti baisią dilemą – perimti valdžią ir pakenkti nekaltam vaikui ar pasekti savo nužudyto brolio pėdomis.
Po puošniu, pašėlusiai dekadentišku fasadu besislepiantis Rusijos imperatoriaus dvaras – tikras intrigų ir ambicijų lizdas. Tik be galo drąsi bei sumani moteris gali įrodyti, kad yra verta atsisėsti į Petro Didžiojo sostą.  https://elvislab.lt/leidiniai/16300

L. Erdrich „Nuosprendis“. Skaito V. Česnavičienė.
Už savo nusikaltimą – kartu pasibaisėtiną ir absurdišką – Tukė gauna ne mažiau šokiruojantį nuosprendį. Atlikdama bausmę išsigelbėjimą ji randa knygose ir išėjusi į laisvę įsidarbina viename Mineapolio knygyne. Jis mažytis, bet sukaupęs didžiulę energiją – dėl itin ekscentriškų ir kartu šiltų, knygomis gyvenančių darbuotojų, taip pat dėl vienas už kitą keistesnių klientų. Viena iš jų – Flora, baltoji, kuri ne tik kaip įmanydama bando įrodyti savo indėnišką kilmę, bet ir gyvena taip, lyg išties būtų Amerikos čiabuvių palikuonė. Staiga mirusi Flora ima vaidentis knygyne – iš pradžių Tukei, o paskui ir jos kolegoms. Dėl nenuilstamų, net įkyrių, kad ir gerais ketinimais grįstų, Floros mėginimų įsipaišyti į indėnų bendruomenę šis jos pomirtinis apsireiškimas beveik nestebina, tačiau vis tiek neramina. Todėl Tukė pasiryžta išsiaiškinti, kas verčia šią moterį klaidžioti tarp knygyno lentynų net po mirties. https://elvislab.lt/leidiniai/16296

A. Kivirähk „Jaujininkas“. Skaito R. Simanavičius.
Tai juodojo humoro kupinas pasakojimas apie kaimo gyventojų kasdienybę Estijos užkampyje. Lietingą lapkritį čia persipina ne tik žmonių, bet ir nežemiškų būtybių – velnio, raganos, vėlių, aitvarų, vilkolakių – keliai ir užmačios. Bene svarbiausias kaimiečių užsiėmimas – vogti, smurtauti, girtauti ir nešioti paskalas. Kone kiekvienas jų savaip ydingas, o prireikus pasiruošęs velniui sielą parduoti. Nežemiškieji taip pat ne be trūkumų: aitvaras tėra įkyrus, nuo šeimininko priklausomas padaras, o klastingą ar ilgadantę šmėklą žmogus pajėgus įveikti išmone bei gudrumu. O kokia istorija be meilės, juolab jei ši be atsako? Apie tai gal reikėtų paklausti paties jaujininko. https://elvislab.lt/leidiniai/16295

A. A. Sirgėdaitė „Tarp vandenynų“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Agnė Amalija Sirgėdaitė – jaunosios kartos rašytoja, aktorė, keliautoja. „Tarp vandenynų“ – tai pirmoji, debiutinė autorės knyga, kurią sudaro septynios novelės apie žmones, keliavusius aplink pasaulį dėl meilės. Vieni – mylimųjų lydimi, kiti – jų ieškodami, treti – bandydami nuo meilės skausmo pabėgti. Visos šios istorijos tikros – pačios autorės išgyventos, ar sutiktų bičiulių padovanotos.
Novelių herojai skirtingi: nuo Pono Dievo kuris kviečia atvirsti į šventuosius už kelis bokalus alaus iki vienuolės, kuri visus švenčiausius sakramentus išmaino į gyvenimu pulsuojančią nežinomybę; nuo seno fotografo kuris vis taip pat pasitinka gimtadienius, iki princų, kurie priverčia patikėti meile iš naujo. Visi šie personažai – tai žmonės, kurie ir šiandien gyvena po tuo pačiu dangum kaip ir mes, vaikšto saulėlydžių pakrantėmis, skrenda per visus žemynus ir minioje tebeieško žvilgsnių, kuriuos atpažintų. Visų jų istorijos, nugulusios šioje knygoje, tarsi priminimas, jog mes turime daug daugiau panašumų nei skirtumų. Mus skiria ir jungia tik keli vandenynai. https://elvislab.lt/leidiniai/16294

C. S. Dweck „Sėkmės psichologija“. Skaito G. Pupkevičienė.
Visame pasaulyje žinoma Stanfordo universiteto psichologė Carol S. Dweck, dešimtmečius tyrinėjusi pasiekimus ir sėkmę, atrado išties novatorišką dalyką – mūsų mąstysenos galią.
Autorė paaiškina, kodėl sėkmę lemia ne tik mūsų gebėjimai ir talentas, bet ir tai, ar į juos žiūrime vadovaudamiesi nekintančia, ar augimo mąstysena. Nekintančios mąstysenos žmonės, t. y. tie, kurie mano, kad gebėjimai yra pastovūs, turi mažesnę tikimybę suklestėti nei tie, kurie vadovaujasi augimo mąstysena, t. y. mano, kad gebėjimus galima lavinti. Pasirinkę tinkamą mąstyseną, galime motyvuoti savo vaikus ir padėti jiems pagerinti pažymius, taip pat pasiekti savo asmeninius ir profesinius tikslus.
„Sėkmės psichologija“ atskleidžia tai, ką jau žino visi nuostabūs tėvai, mokytojai, vadovai ir sportininkai: kaip pakeitus mintis galima išsiugdyti meilę mokymuisi ir padidinti atsparumą, kurie yra puikių pasiekimų visose srityse pagrindas. https://elvislab.lt/leidiniai/16293

C. Ward „Paskutinis namas Nereikalingųjų gatvėje“. Skaito J. Savukynienė.
Prieš daugelį metų dingo mažoji šešiametė Di sesutė. Vienintelis įkaltis, kurį Di turi, yra sena įtariamojo nuotrauka. Nors joje beveik nesimato veido, bet yra vienas labai svarbus dalykas – adresas: paskutinis namas Nereikalingųjų gatvėje.
Tame name užkaltais langais gyvena Tedas, Ollivija ir Lorena. Tedas - keistuolis, apie dvidešimt septynerių metų nevedęs vyras. Olivija - nepaprastai protinga katė, kuri viską supranta, o kai būna visai riesta, kreipiasi į Dievą patarimo. Lorena - trylikametė Tedo dukra, paauglė; ji negali vaikščioti, todėl važinėja po namą rožiniu dviračiu. Olivija ir Lorena nutuokia viena apie kitos egzistavimą, bet niekada nėra viena kitos mačiusios. Tokie paskutinio namo Nereikalingųjų gatvėje gyventojai.
Di įsitikinusi, kad būtent Tedas atsakingas už sesutės dingimą. Todėl ji išsinuomoja kaimyninį namą ir pradeda savo tyrimą.
Šiurpi ir paini istorija tikriems psichologinių trilerių mėgėjams. Autorė iki pat paskutinio knygos puslapio vedžioja skaitytoją už nosies manipuliuodama jo emocijomis ir mintimis, sukeldama vis daugiau naujų minčių apie tai, kas gi čia vyksta!!? https://elvislab.lt/leidiniai/16291

B.A. Paris „Kalinė“. Skaito V. Mickevičiūtė.
Amelija, Paryžiuje anksti netekusi tėvų, o vėliau persikrausčiusi į Londoną ir pradėjusi savarankišką gyvenimo kelią, išmoko išlikti atšiauriomis sąlygomis. Londone ji įsidarbina madingo žurnalo redakcijoje. Čia susipažįsta su gražuoliu Nedu Hotorpu, milijardieriaus filantropo sūnumi. Ir galop sutinka už jo ištekėti.
Tačiau kartą Amelija pabunda akloje tamsoje. Kur ji atsidūrė? Kas ją pagrobė? Ir kodėl ji, kalinama, jaučiasi saugesnė, nei būdama su savo vyru?
Tai sukrečianti nepakankamai įvertintos Pelenės istorija. Trapi išgyvenusioji ryžtasi mesti iššūkį piktybiškam galingųjų pasaulio teisuoliškumui. https://elvislab.lt/leidiniai/16288

D. Carrisi „Blogio žaidimas“. Kn. 4. Skaito A. Stulpinas.
Romanų serijos ketvirtoji knyga.
Naktį policijos nuovadą pasiekia skambutis iš atokaus vienkiemio. Persigandusiu balsu moteris meldžia pagalbos – kieme, lyjant lietui, nepažįstamas vyras stovi ir žiūri į namą. Siautėjanti audra užkerta kelią iki įvykio vietos, todėl patrulis ją pasiekia po kelių valandų. Tik jau per vėlu: nutiko tai, kas tyrėjus privers kaip reikiant sunerimti.
Šio įvykio paslaptį galėtų įminti tik Mila Vaskez, bet ji jau nebedirba policijoje. Atsisakiusi darbo dingusių asmenų paieškos skyriuje, ji atsiribojo nuo visuomenės ir dabar su dukra Alisa gyvena prie nuošalaus ežero. Vis dėlto paprašyta padėti, Mila negali atsisakyti ir tyrimas ją įtraukia – kur kas giliau, nei kada būtų pagalvojusi.
Tai jai skirtas žaidimas.
Ir jis dar tik prasidėjo.
Tai intelektualus trileris, provokuojantis klausimus, įsukantis į nesustabdomą gyvenimo ir mirties ciklą, verčiantis ieškoti atsakymo, kaip ir kodėl žmonėse užgimsta blogis. https://elvislab.lt/leidiniai/16287

K. Rimmer „Našlaitė iš Varšuvos“. Skaito R. Rainienė.
Romanas apie meilę ir pasiaukojimą, įkvėptas tikros istorijos apie lenkų pasipriešinimo judėjimo veikėją Ireną Sendler, kurios narsa ir gebėjimas sutelkti žmones per Antrąjį pasaulinį karą padėjo išgelbėti daugiau nei 2500 žydų vaikų.
https://elvislab.lt/leidiniai/16285

Jaunimui

N. Gaiman „Vandenynas kelio gale“. Skaito A. Kavaliauskaitė.
Po daugelio metų sugrįžęs į Saseksą, kur praleido nepamirštamas vaikystės vasaras, pusamžis vyras atsiduria aplinkoje, keliančioje jautriausius prisiminimus.
Hemstokų šeimos fermoje kadaise gyveno trys magiškų ir paslaptingų šios šeimos moterų kartos. Jauniausioji iš jų – Letė Hemstok – fermos ančių kūdrą vadindavo vandenynu.
Vyras pasineria į prisiminimus. Kai buvo septynerių, sėdint prie šio vandenyno ribos tarp įprastos realybės ir fantazijos buvo tokios perregimos, kad virsdavo siaubą keliančiomis realiomis būtybėmis. Nuo kažko panašaus ir pražūtingo kadaise jį apgynė Letė Hamstok. Ji buvo jauna, bet tokia išmintinga ir nepaprasta, kad viskas, ką ji sakė ar darė, buvo neginčijamai teisinga. Svarbiausia – ji visada tesėdavo pažadus saugoti ir ginti berniuką, kad ir kas jam gyvenime nutiktų. https://elvislab.lt/leidiniai/16321

A. Bronsky „Šukparkis“. Skaito A. Čaikauskas.
Neikite į Šukparkį – ten šiukšlina ir pavojinga. Nes Šukparkis yra susidūrimų vieta. Jame susitinka Rytai ir Vakarai, slampinėja paaugliai ir benamiai, skamba rusų estrada ir repo muzika, žaidžiamos tamsios šachmatų partijos, skrieja akmenys ir tušti buteliai. O netoliese, tarsi įkaltas pleištas, stovi daugiaaukštis, kuriame gyvena Saša. Šią labai karštą vasarą Sašai sukanka septyniolika metų ir ji turi tik dvi svajones: parašyti knygą apie savo mamą ir nužudyti patėvį Vadimą.
Tai ironiškas ir aštrus pasakojimas apie Sašą, jos šeimą, draugus ir priešus, svetimą Frankfurtą ir jo miegamąjį rajoną 2000-aisiais, kuriame pritapti yra ne mažiau svarbu nei apsiginti. https://elvislab.lt/leidiniai/16310

M. Čepulis „Ana konda?“. Skaito V. Kubilius.
Žinomas gamtos fotografas, laidų vedėjas ir rašytojas Marius Čepulis kviečia į kelionę po laukinę gamtą susipažinti su daugybe gyvūnų nuo pačių mažiausių iki tikrų milžinų, kurie gali mums įkąsti, įspirti, mus nudilginti ar kitaip sužaloti.
Kas baisiau – erkė ar vilkas?
Ar gali įkasti drugelis?
Ar karpiai kanda?
https://elvislab.lt/leidiniai/16286

Vaikams

A. Standish „Neįtikėtinos Baskervilių dvaro istorijos“. Skaito P. Šironas.
Kai Artūras sulaukia kvietimo mokytis slaptoje, patiems gabiausiems vaikams skirtoje Baskervil Holo mokykloje, nė neįtaria, kas jo laukia... Po neįtikėtinos kelionės orlaiviu prasideda neramios dienos mokykloje, kur vyksta vagystės, griaudi sprogimai, o šešėliuose tūno priešai. Vienas jų siekia, kad Artūrą išmestų... arba dar blogiau.
Artūras greitai susidraugauja su Irena, Džimiu ir Kišene. Draugai drąsiai neria į kiekvieną nuotykį ir sumanumu varžosi su pačiu Artūru. Netrukus visi kartu pakviečiami prisidėti prie galingos slaptos draugijos, pasivadinusios „Dobilu“. Kad įstotų – jie turi išlaikyti tris išbandymus. Tačiau laukia netikėtumai... Artūras atskleis paslaptį, kuri visus įtrauks į nutrūktgalvišką nuotykį ir didžiulį pavojų.
Artūras su draugais mėgins įminti dingusių žmonių ir pavogtų relikvijų mįsles ir susipažins su profesoriumi Šerloku Holmsu – didžiausiu jo gyvenimo mokytoju.
AR IŠDRĮSI ĮKELTI KOJĄ Į ŠIĄ MOKYKLĄ? https://elvislab.lt/leidiniai/16369

I. Ogenskienė „Koncertas turėklui“. Skaito V. Kubilius.
Knygoje pasakojimai paremti tikromis istorijomis, turintys filosofinę potekstę, yra įvilkti į alegorijos rūbą. Knygų veikėjai yra atgaivinti kasdieniniame gyvenime naudojami daiktai. Per juos ir vystomas siužetas. https://elvislab.lt/leidiniai/16368

E. Krilavičiūtė-Žeižienė „Kedrynų mergaitės istorijos“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Kedrynų mergaitės istorijos gimė savaime. Tarsi tie smaragdiniai taigos kedrai, išaugę iš žemėn nukritusių kankorėžio sėklelių. Aš, gimusi ir augusi Sibiro tremtyje, vaikystės prisiiminimus veriu ant smilgos lyg žemuogių karolius. Mažai mergaitei gyvenimas Sibire – tai trumpos karštos vasaros ir ilgos speiguotos žiemos. Žaidimai kieme su draugais ir didelė sauganti tėvų meilė atšiauriame krašte. Ši trapi atmintis, kurią iš visos širdies atsargiai įteikiu dabarties kartoms, – tai mano ir labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ dovana, primenanti mūsų tautos istoriją. https://elvislab.lt/leidiniai/16361

R. Una „Aš pakeisiu pasaulį“. Skaito G. Pupkevičienė.
– Aš noriu pakeisti pasaulį, – vieną rytą sako Lukas. – Toks, koks yra, pasaulis man per blogas.
– Duok pavyzdį, – Luko tėtis susikaupęs maišo blynų tešlą.
– Ronda mus aprėkia. Zigmas pridaužo butelių prie laiptinės, ir aš susipjausčiau padangą į stiklus. Jis dar ir dvokia. Visokie teroristai, kurie sprogdina. Milda, kuri nežaidžia su manimi ir nenulipa nuo sūpynių. Dar visi tie vargšai pie konteinerių, kurie neturi duonos, dešros, pinigų, todėl ir konteinerių žvejoja maistą.
Tėtis parodo Lukui kėdę it kokiam prezidentui.
– O dabar aš tau paaiškinsiu. Ronda rėkia, nes yra priekurtė. Ji neprigirdi. Zigmas geria, nes jį paliko abi žmonos ir keturi vaikai. Tiksliau, vienas nepaliko. Jis vėl lanko Zigmą. Zigmui bloga, negera, todėl jis piktas. Bet pyksta tikrai ne ant tavęs. O dėl butelio… Aš pašnekėsiu su Zigmu apie tai.
Lukas nieko nesako. Blynų kalnas auga, gardaus kvapo prisipildo virtuvė iki pat lubų. Argi liūdėsi uosdamas tokį kvapsnį! Lukas čiumpa kelis blynus ir dunda laiptais į kiemą. https://elvislab.lt/leidiniai/16360

R. Šerelytė „Skrybėlė pasipūtėlė“. Skaito G. Pupkevičienė.
Turbūt sutiksite, kad nemalonu bendrauti su pasipūtusiu žmogumi. O jeigu pūstis ima skrybėlė, kuri manosi esanti per daug nuostabi puošti be galo mielos ir rūpestingos senelės Leokadijos galvą? Vėjo pagauta pasipūtėlė ima skrieti per pasaulį it kokia žvaigždė, tačiau jos kelionė pilna ne visai malonių ir netgi pavojingų nuotykių. Kas laukia skrybėlės bruzdančiame dideliame mieste ir ar pavyks senelei ją pasivyti laiku? https://elvislab.lt/leidiniai/16354

J. Pelėdaitė „Kemsyno paslaptys“. Skaito V. Kubilius.
Ar žinojote, kad senovės lietuviai žaltvyksles vadino klystžvakėmis arba žiburinėmis, raganas – ragainomis, o nykštukus – barzdukais, barstukais arba bezdukais? O ar girdėjote, kad šios mitinės būtybės iki šiol gyvena mūsų miškuose, ežeruose ir pelkėse? Bet geriausia drožti tiesiai į Kemsyną, kur galėsite jas visas pamatyti, o jeigu pasiseks, netgi pasišnekučiuoti ar susibičiuliauti. Juk ar būtum žvejų dievaitis, ar šulinio maumas, ar tiesiog vaikas, širdies gilumoje visi mes be galo panašūs – verkiantys ir besijuokiantys dėl tų pačių dalykų. https://elvislab.lt/leidiniai/16351

K. Michalicyna „Kas auga sode“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Lakštingala pavasarį grįžta iš tolimosios Afrikos ir ieško, kur susisukti lizdą. Sode tiek daug medžių ir krūmų! Kuris iš jų gali tapti namais? Vyšnia, trešnė, o gal slyva? Obelis ar kriaušė?
Tai ne tik įdomi kelionė po sodą, kurioje skaitytojai sužinos, kuo ypatingi vaismedžiai ir kaip juos atpažinti, bet ir pasakojimas apie namus, savo vietos pasaulyje atradimą, apie tai, kad tik pažinę savo šaknis galime suprasti save. https://elvislab.lt/leidiniai/16349

R. Una „Šiukšlių dievas“. Skaito G. Pupkevičienė.
Neapsikentusi Beno zyzimo senelė išveja jį į kiemą. Surūgęs Benas slampinėja, neturi ūpo net su savo drauge Vaiva šnekučiuotis. Ir tada… į kiemą įžengia kiemsargis, ne šiaip koks, o Šiukšlių Dievas!
Ir prasideda! Paprastos šiukšlės, spalvotos šiukšlės, šiukšlės, kurių nematyti, šiukšlės, kurių neišmesi. Be to, Šiukšlių Dievui patinka Beno istorijos. Ir Benas pasakoja – apie žiurkėną, paskui apie papūgą.
Benui kalbant, Šiukšlių Dievo kibiras pilnėja, o Beno lengvėja.
Benas to nežino, bet jam ir nereikia visko žinoti. https://elvislab.lt/leidiniai/16339

R. Una „Paskutiniai vaikai“. Skaito R. Jokubauskaitė.

Jei užmigęs po baziliku su baisia žinia išmiegojai visą naktį ir pabudai, vadinasi, išgyvenai baisiausia, esi gyvas ir sugalvosi ką nors geriau.
Ką darytum, jei sužinotum, jog netrukus visi žmonės išnyks? Kad tu ir tavo draugai – paskutiniai Žemėje? Būtent tokią naujieną mokykloje ir šeimose išgirsta Elsis, Kajus, Tadas, Mira, Liudvikas ir kiti Nuolydžio kaimo vaikai. Kaip elgtis išgirdus tokią žinią?
Įvykus ne vienai gamtinei katastrofai ir siaučiant vis ilgesnėms sausroms, mūsų planeta tampa vis mažiau tinkama žmonėms. Europos žemynui atsidūrus po vandeniu, Nuolydžio kaimas Kilimandžaro papėdėje – viena iš nedaugelio vietų, kur tebegyvena vaikai, tėvai ir seneliai. Jie mokosi patys užsiauginti maisto, skurdų racioną gardina prieskoniais, o plastikinius žaislus seniai pakeitę kitais.
Vieną dieną kaimo vaikai išgirsta žinią, kad jie – paskutinioji žmonių karta mūsų planetoje. Naujieną kiekvienas priima skirtingai. Vienas meistrauja baisias kaliauses, antras ruošiasi pabėgti, trečias – apsimeta, kad jam svarbu tik rožės, kurias pravardžiuoja varlėmis. Visi stengiasi atrasti prasmę naujoje atkarpoje, kurią turės nugyventi. Gal joje bus kas nors gražaus? Knyga skirta skaitytojams nuo dešimties metų, tačiau poetiška kalba ir giliomis įžvalgomis patrauks ir suaugusiuosius. https://elvislab.lt/leidiniai/16336

L. Bačkienė „Grrreičiau!“ Skaito R. Jokubauskaitė.
Ši knyga – šeštojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso (2018 m.) finalininkė. https://elvislab.lt/leidiniai/16327

T. Parvela „Šešėliai“. Kn. 3. Skaito V. Kubilius.
Romano „Šešėliai“ trečioji knyga.
Peteris ir Sara grįžta iš Aurorijos į žmonių pasaulį, kuriame įsivešėjo neapykanta, dabar kiekvienas rūpinasi tik savimi. Tačiau draugai, kuriems senasis Kalėdų Senelis pavedė surasti jam įpėdinį, nepraranda vilties. Pasitelkę paslaptinguosius žvangučius jie turi išgelbėti ne tik savąjį pasaulį, bet ir Aurorijos karalystę. Tiktai kokį pavidalą įgavo Krampas žmonių pasaulyje? Ir kaip nugalėti baugų ir nepaprastai galingą Šešėlių kunigaikštį? https://elvislab.lt/leidiniai/16308

L. Gutauskas „Paskutinė Čepkelių ragana“. Skaito A. Jurkevičiūtė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16297

I. Ežerinytė „Pepsė“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Pepsė – tai mielas, guvus žiurkėnas, kaip ir visi žiurkėnai gyvenantis narvelyje su bėgimo ratuku. Vieną dieną jis pasprunka pro praviras dureles, netikėtai atsiduria drabužinėje ir susidraugauja su... kailine lapės apykakle. Draugai puikiai leidžia laiką, net keliauja klausytis operos! Tik laikui bėgant kailinės apykaklės išeina iš mados...
Ši jautri istorija pasakoja apie tuos, kurie gyvena šalia, bet vieną dieną tampa nebereikalingi: pasensta, praranda žavesį, gebėjimus, bet vis tiek ilgisi mūsų dėmesio ir palaikymo. https://elvislab.lt/leidiniai/16292

M. Marcinkevičius „Mergaitė su šautuvu“. Skaito G. Pupkevičienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16289

Žurnalai

Savaitė, 2024, Nr. 10, 11, 12, 13 MP3 ir PDF (padidintu šriftu)

Kelionė, 2024, Nr. 1. Skaito ses. V. Bandzevičiūtė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16362

Psichologija Tau, 2024, Nr. 2. Skaito R. Jokubauskaitė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16353

Mūsų žodis, 2024, Nr. 3. Skaito A. Butvilas.
https://elvislab.lt/leidiniai/16329

Iliustruotasis mokslas, 2024, Nr. 2. Skaito R. Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16324

Prie kavos. Sveikata, 2024, Nr. 1-2. Skaito R. Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16323

Metai, 2024, Nr. 3. Skaito V. Kubilius.
https://elvislab.lt/leidiniai/16322

Prie kavos. Sveikata, 2024, Nr. 3-4. Skaito R. Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16316

National Geographic Kids, 2024, Nr. 2 (kovas). Skaito G. Pupkevičienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16304

IQ, 2024, Nr. 3. Skaito R. Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16303

National Geographic Lietuva, 2024, Nr. 3. Skaito R. Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16290

Brailio raštu

H. Kang „Ateina berniukas“. – 2 kn.
1980-ieji, Gvangdžu, Pietų Korėja. Ilgą laiką kentėję valdžios priespaudą, žmonės pradeda protestuoti. Nors jų maištas beginklis, jis numalšinamas žiauriais metodais. įsivyravęs visuotinis klaikas paveikia kiekvieną.
Jaunuolis dairosi savo bičiulio Dongho – gyvo ar mirusio; kūną apleidusi sąmonė nori rasti atsakymą į klausimą, kodėl viskas taip susiklostė; priespaudoje gyvenanti tauta ieško savo balso. Neišvengiamai visi susiduria su netektimi, susidorojimu, cenzūra ir visa apimančiu siaubu.
Tragiškų įvykių pasekmės atsiskleidžia pažvelgus į Donghui artimų žmonių gyvenimą: vieni pasirenka mirtį, kiti kovoja su cenzūra, treti atsiriboja nuo viso pasaulio – širdgėla kolektyvinė, tačiau kiekvienas su traumine patirtimi dorojasi savaip. Net ir prabėgus keturiasdešimčiai metų sukilimas tebėra skaudi, neišdiskutuota ir iki galo nesuprasta tema.

J. Lieponė „Saulius Siparis. Fortūna, kekše!“ – 2 kn.
Kino ir teatro aktoriaus Sauliaus Sipario gyvenimas primena amerikietiškus kalnelius, jame – daug stačių įkalnių ir svaigių nuokalnių. Atradimų ir praradimų. Džiaugsmo ir skausmo. Koks yra tikrasis Saulius Siparis?
Mylima babytė savo anūką vadino trečios kartos komediantu, juk jo senelis ir mama buvo aktoriai, tėvas – operos solistas. Vieni Saulių Siparį pamena dabartinio Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje, kiti – kaip Lietuvoje amerikiečių filmuotų juostų herojų, treti kvatojo iš jo replikų „Domino“ komedijų teatre.
Aktorius apie savo gyvenimą pasakoja atvirai, nevengdamas autoironijos ir neslėpdamas jausmų. Apie neįtikėtinas savo protėvių istorijas ir artistų dinastijos legendas. Apie tai, kaip teko vaidinti kitą dieną po mamos laidotuvių, o nuo scenos, kur ji buvo pašarvota, grindų niekas taip ir nenuvalė žvakių vaško. Apie dieną, kai teko atsidurti Sibiro kalėjime. Apie pirmaisiais nepriklausomybės metais ištuštėjusias teatro sales, kai scena nebemaitino ir teko... kepti bandeles. Apie Lietuvą užplūdusius pigios darbo jėgos ieškančius kino kūrėjus, kai prieš kameras pats atliko triukus ir šaudė, o vėliau net skrido į Holivudą, tik po kelių dienų grįžo nieko nepešęs. O moterys? Lakios fantazijos dramaturgo vertas meilės keturkampis, išardęs pirmąją santuoką, skaudžios antrosios skyrybos ir... pirmoji meilė, vėl įsižiebusi po keturiasdešimties metų.
Jis visą gyvenimą laukė savo Fortūnos. Ir vieną dieną ji pasirodė.