Titulinis Naujienos Balandžio mėnesį išleidome
2024 gegužės 3 d.

Balandžio mėnesį išleidome

Dalinamės balandžio mėnesį specialiaisiais formatais išleistų knygų sąrašu:

MP3 (garso įrašas)

  • „Knygos prabyla tavaip!“ : Lietuvos audiosensorinės bibliotekos 2023 m. veiklos ataskaita. Skaito G. Pupkevičienė. MP3 ir PDF formatais.
    2023-ieji LAB kolektyvui buvo kupini naujų pradžių ir didelių darbų, mažų džiaugsmų ir didelių pergalių. Kviečiame į LAB metus pažiūrėti iš arčiau. https://elvislab.lt/leidiniai/16425

  • T. Ditlevsen „Veidai“. Skaito G. Pupkevičienė.
    „Veidai“ – įspūdingas kūrinys, nagrinėjantis T. Ditlevsen prozai būdingas psichinės sveikatos, moters vaidmens visuomenėje, meninės saviraiškos temas. Lisė Mundus – be galo įdomi, nepatikima pasakotoja, priverčianti susimąstyti apie veidus, kuriuos kuriame, slepiame ir keičiame palaikydami santykį su kitu. https://elvislab.lt/leidiniai/16437

  • V. Kandrotas „Pažink Paryžių“. Skaito J. Karazijaitė.
    Knygai „Pažink Prancūziją“ susilaukus sėkmės ir tapus bestseleriu, autoriaus Vytauto Kandroto žvilgsnis krypsta į Paryžių, kuriame 2024 metų vasarą organizuojamos olimpinės žaidynės, o rudenį – „Lietuvos sezonas Prancūzijoje“. „Jau rašydamas knygą „Pažink Prancūziją“, supratau, kad šalies sostinei poros skyrių nepakaks – šis miestas vertas atskiro leidinio. Taigi, „Pažink Paryžių“ yra knygos „Pažink Prancūziją“ tęsinys ir neformalus kelionių vadovas, kuriame stengiuosi skaitytoją „pavedžioti“ mažiau numindytais maršrutais“, – sako knygos autorius, kuriam Paryžius jau tapo savu miestu: jame vaikštinėjant nebereikia žemėlapio, GPS navigacijos ir net metro schemos.
    Pats laikas ieškoti bilietų ir planuoti kelionę į meilės ir šviesų miestą – Paryžių! https://elvislab.lt/leidiniai/16436

  • V. Rakutis „Karai ir taikos“. Skaito R. Pranckūnas.
    Perprasti karo mechanizmą nėra lengva, tai padaryti gali padėti Lietuvos ir pasaulio istorija, liudijanti, kad – neįtikėtina – visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: tokia pati pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Aišku, skiriasi kovos priemonės, žalos dydis, kitaip sakant – karo formos.
    Karo istorikas Valdas Rakutis knygoje pasakoja ne tik apie karą, jo priežastis, principus, karo pramonę, bet ir apie taiką, kuri yra visų karų tikslas. Kaip ji sudaroma, kaip keičia laimėtojų ir pralaimėtojų likimus, kuri yra tvari, o kuri – iš anksto žinoma – ilgai netruks. https://elvislab.lt/leidiniai/16433

  • R. Stankevičius „Dešimties stebuklų liudytojai“. Skaito R. Pranckūnas.
    Knygos autorius Rimantas Stankevičius šešis dešimtmečius gyveno Vilniaus senamiestyje, kur, pasak Czesławo Miłoszo, kiekviename akmenyje glūdi istorija.
    Kadaise čia klostęsi įvykiai, kaimynystėje gyvenusių žmonių likimai įtraukė ir patį autorių, o prieš ketvirtį amžiaus jo dėmesys nukrypo į 1941–1944 metų laikotarpį, kai autorius pradėjo domėtis žydų gelbėtojų – Juozapu Stakausku, Vladu Žemaičiu, Marija Mikulska – ir jų išgelbėtų žmonių likimais.
    Iš Lietuvoje gyvenusių, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV atsidūrusių žmonių pasakojimų, archyvuose aptiktų dokumentų autorius sužinojo dramatiškų ir viltingų istorijų. Viena jų pasakojama šioje knygoje "Dešimties stebuklų liudytojai". https://elvislab.lt/leidiniai/16432

  • C. Hoover „Viskas primena tave“. Skaito R. Rainienė.
    Penkerius metus kalėjime praleidusi Kena Rovan grįžta namo tikėdamasi, jog galės rūpintis savo mažamete dukra. Tačiau tiltų, kurie jau sudeginti, neįmanoma atstatyti. Kad ir kaip ji stengtųsi, mažylę globojantys žmonės ją atstumia. Vienintelis durų dar neužtrenkė Ledžeris Vordas, vietinio baro savininkas, padedantis mamai palaikyti ryšį su dukra. Bet jei kas nors sužinotų, jog Ledžeris pamažu tampa svarbia Kenos gyvenimo dalimi, abu rizikuotų prarasti jiems svarbių žmonių pasitikėjimą.
    Net ir patirdami spaudimą, Kena su Ledžeriu užmezga gilų ryšį, tačiau įsibėgėjant santykiams didėja ir rizika. Kena turi rasti būdą ištaisyti savo praeities klaidas, kad galėtų žengti į ateitį, paremtą viltimi ir išgijimu. https://elvislab.lt/leidiniai/16429

  • R. Flick „Turtų voratinklyje“. Skaito A. Čaikauskas.
    Romanas pasakoja apie pirmuosius nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius, to meto verslo bei kriminalinę aplinką. Nors veikėjų vardai pakeisti, bet knygoje kalbama apie realius asmenis bei įvykius.
    Ką tik nepriklausomybę atgavusi ir iš Sovietų Sąjungos išsivadavusi Lietuva žengė pirmuosius savo žingsnius. Pradėjo kurtis penkiasdešimt metų drausti komerciniai verslai. Šalia jų atsirado smarkiai padidėjęs nusikalstamumas bei reketas. Policija buvo arba korumpuota, arba visiškai neveiksni. Tais laikais nusikaltėliai dažnai sprogdindavo verslininkų automobilius, tarpusavyje kovojo įvairios banditų grupuotės, atsivėrus sienoms žmonės pradėjo ieškoti uždarbio svetur. Tokiame fone vyksta knygos „Turtų voratinklis“ veiksmas.
    Istorija sukasi aplink išsilavinusią šeimą, kurią taip pat apima turtų karštligė. Netikėtai praturtėjusi šeima nesugebėjo išsilaikyti nuožmioje anų laikų kovoje ir greitai krito žemyn į visišką skurdą. Po kurio laiko šios šeimos sūnus suranda negandų išvargintą, visuomenės paribiuose gyvenantį tėvą, tačiau tai nereiškia, kad šeima susivienys ir vėl pakils iš pelenų. https://elvislab.lt/leidiniai/16428

  • B. Han „Nuovargio visuomenė“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Vakarų visuomenėje įvyko tylus paradigmos pokytis. Michelio Foucault aprašytą disciplinos visuomenę, kuri gimdė neįtinkančius kitus (nusikaltėlius, bepročius), pakeitė šiuolaikinė pasiekimų visuomenė. Jos šūkis: „Taip, mes galime!“ Čia tarpsta išsekę, persidirbę individai, negebantys džiaugtis savo darbo rezultatais. Laisva valia mes tapome išnaudotojais patys sau, o visuotinė prievolė „realizuoti save“ pasėjo depresiją, perdegimo sindromą, nerimo sutrikimus. Šios būklės ženklina XXI amžiaus pradžią. Jau nebereikia gintis nuo laukinių žvėrių kaip senovėje ir net nuo virusų – dabar, anot Byung-Chul Hano, didžiausias mūsų priešas yra mūsų pačių psichika. Pasveikti galime tik nurimę ir nustoję be perstojo veikti. https://elvislab.lt/leidiniai/16427

  • E. Armas „Ispaniška meilės apgaulė“. Skaito R. Rainienė.
    Katalinai Martin reikia žūtbūt rasti, kas ją lydės į sesers vestuves. Juolab kad nekaltai pamelavo turinti amerikietį vaikiną ir dabar viskas sprūsta iš rankų. Visi jos pažįstami – įskaitant buvusįjį ir jo sužadėtinę – dalyvaus vestuvėse ir nekantrauja susipažinti su Katalinos vaikinu.
    Ji turi vos keturias savaites rasti žmogų, nusiteikusį perskristi Atlantą ir padėti jai visus apgauti. Skrydis iš Niujorko į Ispaniją netrumpas, o jos ugningą šeimą apmulkinti ne taip ir lengva.
    Netikėtai pasirodo Aronas Blekfordas – aukštas, gražus, pasipūtęs bendradarbis – ir nustebina pasisiūlydamas padėti. Katalina mieliau vyktų viena nei su šituo siutinančiu, nepakenčiamu stačioku.
    Bet padėtis darosi nevaldoma, vestuvės jau ant nosies ir Katalina neturi iš ko rinktis. Pamažu ji suvokia, kad tikrame pasaulyje Aronas nėra toks siaubingas, koks atrodė darbe. https://elvislab.lt/leidiniai/16424

  • E. Gudas „Gedimino kraujas“. Skaito A. Butvilas.
    Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila, Kęstutis, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Kiekvienas lietuvis pasakys: tai Lietuvos valdovai Gediminaičiai. Bet tikrai ne visi žino, kas buvo jų žmonos, kaip susiklostė jų dukterų, sūnų, netapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, likimai.
    Laikas susipažinti su visa plačia lietuviška aukštąja gimine, Lietuvą valdžiusia beveik 300 metų knygoje „Gedimino kraujas“!
    Ar tikrai Gediminas ketino krikštytis? Kuri Gedimino anūkė ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV ir buvo vainikuota imperatoriene? Kodėl Kęstutis atsisakė karūnos? Kurią seserį Jogaila labiausiai mylėjo ir kodėl? Kuris per anksti gimęs Jogailaitis buvo auginamas šviežiai paskerstų kiaulių viduriuose? Koks tolesnis Niurnbergo auksakalių Vytautui Didžiajam ir jo žmonai Julijonai nukaldintų karūnų likimas? Kuris Lietuvos didysis kunigaikštis paskutinis mokėjo lietuviškai? Ar dar yra gyvų Gediminaičių? https://elvislab.lt/leidiniai/16422

  • S. Moreno-Garcia „Daktaro Moro duktė“. Skaito P. Galkontaitė.
    1871-ieji. Atokiose Jaksaktūno džiunglėse daktaro Moro – genijaus, o gal bepročio – laboratorijoje gimsta gyvūno ir žmogaus mišrūnai. Ištrauktiems iš stiklinių inkubatorių padarams lemta gyventi iš anksto nulemtą gyvenimą ir paklusti šeimininkui. Šis eksperimentas – pono Lisaldės dosniai remiamas projektas, leisiantis pakeisti nepaklusnius plantacijų darbininkus.
    Lisaldės atsiųstas rančos majordomas Montgomeris viliasi, kad ši nuošali bauginanti vieta, kurioje dirbti teks viską, padės užgyti nelaimingos meilės paliktoms žaizdoms. Bet ir čia pasaulis kandžiojasi, tad skausmui malšinti vyras griebiasi alkoholio. Pats Jaksaktūnas – nuodėmingas, džiunglėse tūno pavojai, o Montgomerio ramybę dar drumsčia ir daktarui Moro laboratorijoje padedanti šiojo gražuolė duktė Karlotė.
    Karlotė – Jaksaktūno deimantas. Tyros širdies, aštraus proto mergina, per savo gyvenimą nė karto neiškėlusi kojos už rančos vartų, pasaulį įsivaizduoja tik tokį, apie kokį skaitė tėvo duotose knygose. Iki tos dienos, kai į džiungles atvykęs Lisaldės sūnus Eduardas pakursto merginos norą ne tik pažinti platųjį pasaulį, bet ir karštai įsimylėti. Eduardo pasirodymas sužadina merginos giliausius jausmus ir sudrebina stabilų šių namų pamatą. https://elvislab.lt/leidiniai/16421

  • D. DeLillo „Baltasis triukšmas“. Skaito R. Pranckūnas.
    Romano herojus Džekas Glednis, nevisavertiškumo komplekso ir mirties baimės kamuojamas profesorius, vadovauja savo įkurtai Hitlerio studijų katedrai nedideliame Amerikos miestelyje. Darbe patiriamą spaudimą Džekas mėgina malšinti leisdamas laiką su žmona Babete ir keturiais jų vaikais. Glednių šeimos kasdienybė, kurią lydi skalbimo mašinos, mikrobangų krosnelės, radijo imtuvo ūžesys, sutrikdoma paaiškėjus, jog Babetė jau kurį laiką vartoja paslaptingas nereceptines tabletes. Šeimoje augančią įtampą nustelbia netikėta žinia. Po netoliese įvykusios traukinio avarijos ore susiformavo juodas nuodingų chemikalų darinys ir nenumaldomai artėja Glednių namų link...
    Savo tekstu autorius tarsi kelia klausimą, kaip žiniasklaidos kultūra atitolina mus nuo mūsų pačių potyrių, bei verčia stabtelti ir įsiklausyti į baltąjį triukšmą, pasiekiantį mus akinančių prekybos centro šviesų spengimu. https://elvislab.lt/leidiniai/16419

  • X. Shuang „Raudonio gatvė“. Skaito A. Čaikauskas.
    Nagingas, bet tartum šiam pasauliui netinkantis svajotojas bando susikonstruoti skraidyklę. Po, anot miestelėnų, užnuodyto Šešėlių ežero ledu tūno piktavalė dvasia. Keista mergaitė kaip kalėdinę dovaną draugui pasižada padegti sorgų lauką. Miestą sukrečia taksistų žmogžudystės. Tai fragmentai iš trijų šiuolaikinio kinų rašytojo Shuang Xuetao apysakų, publikuojamų Raudonio gatvėje.
    Visos šios istorijos susijusios su realia Janfeno, arba Raudonio, gatve, lyg spiralė juosiančia Šenjango, autoriaus gimtojo miesto, pakraščius atšiauriuose Kinijos šiaurės rytuose. Mao Zedongo laikais čia klestėjo industrija, fabrikai ir kasyklos, tačiau šaliai pereinant į rinkos ekonomiką likimo valiai palikti gyventojai susidūrė su negandomis, įsigalėjusiomis pokyčių neatlaikiusiame Šenjange – nedarbu, skurdu, alkoholizmu, smurtu. Būtent Raudonio gatvėje ėmė kurtis našlaičiai, nusikaltėliai, eretikai ir pusdieviai – visi, nesugebėję prisitaikyti prie Kinijos modernėjimo. Jie ir tapo Shuang Xuetao pasakojimų herojais.
    „Raudonio gatvė“, pateikdama tirštą sparčiai kintančios bendruomenės portretą, parodo ne tik nematomus iššūkius, kuriuos patiria prie besikeičiančios santvarkos neprisitaikę gyventojai, bet ir netikėtą, švelnią malonę, kurią jiems vis vien pavyksta atrasti. https://elvislab.lt/leidiniai/16413

  • L. King „Rašytojai ir meilužiai“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Padavėjos darbas Keisei Pibodi – tikras išsigelbėjimas. Bėgiojant tarp staliukų tereikia prisiminti, kad peteliškę pasirišęs vyriškis užsisakė veršienos kulninės, rausvais drabužiais vilkinti jubiliatė laukia pudingo su levandomis, o jaunuolių porelė su padirbtomis tapatybės kortelėmis pageidavo kokteilių. Kol galvoje sukasi klientų užsakymų virtinė, nelieka laiko sielvartauti dėl netikėtos mamos mirties, malšinti liūdesio dėl širdį sudaužiusių meilės santykių ir baimintis skolų išieškotojų įspėjimų.
    Keisei jau trisdešimt vieneri, bet ji dar neatsisakė svajonės pragyventi iš rašymo. Studijų bičiuliai, su kuriais ketino sudrebinti literatūros pasaulį, jau nuleido rankas ir pasirinko saugesnes karjeras. 1997-ųjų vasarą Keisė be jokio plano atvyko į Keimbridžą Masačusetse, nuomoja kuklų pelėsiu apėjusį kambarėlį, dirba padavėja ir kantriai šlifuoja prieš šešerius metus pradėto romano rankraštį. Pagrindas po kojomis sudreba dar smarkiau, kai į jos dienotvarkę įsiterpia pasimatymai su dviem vyrais, žadančiais visiškai skirtingus gyvenimo scenarijus. Ką pasirinkti – kavą į lovą ar fejerverkus? https://elvislab.lt/leidiniai/16412

  • G. Griffis „Imperatorienė“. Skaito J. Karazijaitė.
    Naujas ir netikėtas žvilgsnis į vienos žymiausių ir mylimiausių karališkųjų porų – Sisi ir Pranciškaus – meilės istoriją. Tai labai šiuolaikiškai parašytas romanas apie meilę ir savęs atradimą.
    1853-ieji. Šešiolikmetė Bavarijos princesė Elžbieta, visų meiliai vadinama Sisi, yra griežtai nutarusi laukti tikros, galvą pamesti verčiančios meilės. Bėda ta, kad jos motina apie tai nė girdėti nenori. Užsispyrėlė Sisi nusileisti, žinoma, irgi neketina. Galų gale, juk ne jos problema, kad vyresnė sesuo Elena pagaliau „suaugo“ ir sutiko tekėti už Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Habsburgiečio.
    Tuo metu Vienoje imperatorius Pranciškus taisosi po pasikėsinimo į jo gyvybę. Išvengęs mirties jaunuolis rimtai susimąsto apie savo bei karalystės ateitį ir nusprendžia, kad atėjo laikas „susitupėti“. Motina jam jau numačiusi puikią kandidatūrą: Bavarijos princesę Eleną. Po neilgų derybų sutariama, kad per artimiausią Pranciškaus gimtadienį bus iškeltos vestuvės, užtikrinsiančios politinę sąjungą su Bavarija.
    Tačiau atvykęs į Bavariją Pranciškus – netikėtai sau pačiam – susižavi Elenos seserimi Sisi. Ir ši pagaliau išgyvena tai, apie ką anksčiau žinojo tik iš poetų eilių ir girdėjo bardų giesmėse. https://elvislab.lt/leidiniai/16410

  • Sud. M. Filgate „Apie ką nesikalbu su mama“. Skaito B. B. Tauterytė.
    Mūsų mamos – tai pirmieji mūsų namai, todėl nuolatos bandome pas jas sugrįžti.
    Rašytoja Cathi Hanauer prisėda pasišnekėti su mama, už kurią didžiąją gyvenimo dalį kalbėjo jos vyras. Melissa Febos pasitelkdama mitologiją analizuoja natūralų savo atsiskyrimą nuo mamos ir asmeninės laisvės troškimą. Nayomi Munaweera dalijasi drąsia išpažintimi apie pamažu ryškėjančią mamos psichikos ligą. André Aciman prisimena vaikystę su kurčia mama, kurios niekada nedomino žodžiai, o Julianna Baggott atskleidžia, ką reiškia augti su mama, kuri pasakoja per daug.
    Iš viso skaitytojų laukia 15 įsimintinų, jautrių, vietomis šokiruojančių istorijų apie skirtingus motinystės atspalvius, žeidžiančius ir gydančius mamų žodžius bei tai, ką iš pirmųjų savo namų išsinešame į tolesnius santykius. https://elvislab.lt/leidiniai/16409

  • L. Dirmotė „Sibilė“. Skaito J. Karazijaitė.
    Kartą gyveno tokia Ingrida Eleonora Drungilaitė, paprasta nedidelės šalies pilietė, patirianti moteriškas krizes ir turinti vieną kitą paprastą norą. Žvelgiant iš šalies, ji tokia pati kaip ir visi kiti žmonės. Bet tik žvelgiant iš šalies. Nes iš tiesų po viena jos asmenybės dalimi slypi dar viena, o po šia – dar ir trečioji: keista ir mistiška, ta, kurią įvairios patirtys atsiveja net iš praeitų šimtmečių ir kuri primena vieną liūdną pasaką. Pasaką apie Undinėlę.
    Įveikdama išorines ir vidines kliūtis romano herojė iriasi per gyvenimo bangas link savo didžiausio troškimo – būti mylima Vyro. Darydama ir labai drąsius, o kartais ir labai kvailus pasirinkimus, ji lukštenasi iš savo kokono ir vaduojasi iš lemtingojo scenarijaus gniaužtų.
    Netikėti siužeto posūkiai ir žmogaus vidinio pasaulio nuogumas skaitytojui sukels įvairių emocijų: nuo juoko iki ašarų, nuo pykčio iki atjautos. Ir leis pamatyti tai, kas slypi kone kiekviename mūsų – beribį asmenybės kosmosą, įvairiapusį, daugialypį, išoriniam stebėtojui bemaž nepažinų. Ir gal padės nesuklysti lemtingą apsisprendimo akimirką. https://elvislab.lt/leidiniai/16406

  • Cz. Miłosz „Rusija. Transokeaniniai regėjimai“. Skaito A. Čaikauskas.
    „Rusija“ – tai tekstų rinkinys, sudarytas po Czesławo Miłoszo mirties kaip rašytojo testamentinis perspėjimas. Čia tyrinėjamas maištaujantis, kenčiantis ir prieš valdžios jėgą ar „istorijos būtinybę“ vis parpuolantis „rusiškas protas“.
    Stiprios intelektualinės intrigos knyga. Tai kultūros vadovas, padedantis mums ne tik geriau pažinti „rusiškumo“ fenomeną, bet ir patiems save geriau suprasti. https://elvislab.lt/leidiniai/16405

  • M. Galesnik „Pranašų 48“. Skaito R. Pranckūnas.
    Knyga, kurios siužetas genialiai paprastas: tu dirbi eiliniu gidu Šventojoje Žemėje, turi savo neišsprendžiamų problemų: prastą sveikatą, kaprizingą gyvenimo draugę, įkyrėjusį darbą, tau ant kaklo užmaukšlino dar ir II-ojo pasaulinio karo didvyrį, bekompromisinį tarybinės armijos auklėtinį Senolį bei ekscentrišką oligarchą su meiluže, kai staiga ultraortodoksalūs žydai paskelbia tave ilgai lauktu Mesiju, pasaulio gelbėtoju. Tu nežinai ką daryti; tau jau atveda asilą, nes koks mesijas be asilo; tuo tuoj pat suskuba pasinaudoti visi tavo seni ir nauji draugai ir priešai, įskaitant net Nauru salos ambasadorių. Baigiasi visa tai netikėtai; nežinia ar šią pabaigą galima laikyti laiminga, tačiau ji gerai nusako mūsų laikų tragikomišką dvasią bei nenuspėjamumą. Padėti čia gali tik 48 pranašai, irgi nežinia iš kur atsiradę.
    Išradinga knygos kompozicija: 7 skyrių, daugybės skyrelių romane persipina daug stilistinių ir kalbinių srovių.Tai ir tiesioginis pasakojimas nuo autoriaus (kuris, beje, taip pat išnyra siužete ne itin simpatišku veidu),ir sms žinutės, ir Palestinos medijų grasinimai, ir Izraelio žiniasklaidos burbulai, ir mylimosios garbanų bei herojaus vidaus organų dialogai, ir obsceninė rusų k. leksika bei jos šaknys, ir subtilios užuominos į politines užkulises, ir Galesniko, Nabokovo, Bodlero, Majakovskio eilės, ir kortuotojų žargonas, ir sovietinės bei rabiniškos realijos, ir lemtingi sapnai, ir net lyriniai intarpai iš pranašo Mahometo gyvenimo; bet viskas dera, viskas yra reikalinga, viskas spinduliuoja humoru, žaisme, švelniu liūdesiu, kalamburais, viskas gyvenimiška ir tikra, nors neįtikėtina. https://elvislab.lt/leidiniai/16404

  • A. Gordon „Smith Laikraščių mergaitės“. Skaito R. Rainienė.
    Taip ir nesugebėjęs išnarplioti savo žmonos dingimo bylos, detektyvas Robertas Ketas su trimis dukterimis persikelia į Noridžą, tikėdamasis, kad gyvenimas mažame miestelyje padės jiems visiems atsigauti. Tačiau ramaus gyvenimo lūkestis pasirodo tesąs iliuzija. Mieste pradingsta dvi mergaitės ir panašu, kad prie to bus prisidėjęs serijinis žudikas.
    Detektyvas Ketas atsiduria įvykių epicentre ir ima narplioti vieną sudėtingiausių savo bylų. Bylą, kuri galbūt atskleis, kas nutiko jo žmonai...https://elvislab.lt/leidiniai/16401

  • F. Herbert „Kopos Dievas Imperatorius“. Kn. 4. Skaito A. Čaikauskas.
    „Kopos“ kronikų ketvirtoji knyga.
    Dabar Arakio planeta, kurioje kadaise plytėjo dykumos, žaliuoja. Letas Atreidas II, Polo Atreido sūnus, valdovo soste jau tūkstantmečius. Jis toliau veda žmoniją Auksiniu taku, regėtu vizijose, per kurias jam tampa pažįstama visa žmonijos patirtis, tačiau jis pats jau praradęs žmogiškąjį pavidalą. Ką dievu tapusiam žmogui reiškia prieš jį keliamas maištas? Ar žmonija gali nesusinaikinti? Kodėl tironams atrodo, kad reikia tapti tironais? https://elvislab.lt/leidiniai/16399

  • A. Schröder „Mergina melsva suknele“. Skaito R. Rainienė.
    2017 m. Berlyne verda gyvenimas, tik dvidešimt septynerių Hana jaučia, kad josios gyvenimas dar neprasidėjo. Viską aukštyn kojom apverčia laiškas iš Izraelio. Evelina, šimtametė Hanos močiutė, jame nurodyta kaip pagrobtos meno kūrinių kolekcijos paveldėtoja.
    Kodėl Hana nieko nežinojo apie žydišką šeimos šaką? Ir kodėl Evelina taip atkakliai vengia šnekėtis apie praeitį ir ypač apie savo mamą?
    Dingusių paveikslų pėdsakas veda į 1920-uosius, pas prosenelę Zentą, Evelinos mamą – užsispyrusią jauną moterį, įklimpusią į santuoką be meilės. Ji staiga nusprendžia palikti viską, savo dukrą irgi, kad tik būtų laisva. Tačiau ateina tamsūs laikai, o laisvė pareikalaus dar didesnių aukų... https://elvislab.lt/leidiniai/16396

  • A. De Céspedes „Uždraustasis sąsiuvinis“. Skaito J. Šmitaitė-Laurinavičienė.
    Romano centre – moters, suvokusios išorinio ir vidinio gyvenimo prieštarą, drama.
    Valerija Kosati nė neįtarė, kokia ji nusivylusi gyvenimu, kol į juodą sąsiuvinį nepradėjo slapta užrašinėti savo minčių ir jausmų. Tai paskatino ją atidžiau pažvelgti į save. Netrukus Valerija suvokė, kad jos individualumą slopina atsidavimas ir pareigos jausmas vyrui, dukrai ir sūnui.
    Plieskiantis tėvų ir vaikų, vyro ir žmonos, draugų ir meilužių konfliktams išryškėjo, kas iš tikrųjų slypi už respektabilios Kosati šeimos fasado. Šis pasirodė esąs trapesnis, nei buvo galima įsivaizduoti. https://elvislab.lt/leidiniai/16394

  • E. Shearer  „Upe, vesk mane namo“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Barbadosas, 1834-ieji. Skelbiama vergovės pabaiga, tačiau laimės šūksnius greitai užtemdo žinia, kad pagal įstatymą buvę vergai plantacijose turės atidirbti dar šešerius metus. Išsvajota laisvė tėra naujas tolesnės prievartos ir beteisiškumo vardas, todėl Rachelė supranta, kad vienintelė išeitis – bėgti. Ji ryžtasi rizikuoti ir pamėginti rasti penkis iš jos atimtus vaikus.
    Ji nesustoja. Nuo saulėtekio iki saulėlydžio, per cukranendrių ir kavamedžių laukus, sraunius vandenis, tankius Britų Gvianos miškus, kaitros išdegintas Trinidado plynes. Michėjas, Merė Greisė, Mersė, Čerė Džeinė, Tomas Augustas – penki tarsi malda kartojami vardai, penki Rachelę persekiojantys veidai. Ji nebus laisva, kol jų neras. Rachelė nurims tik sužinojusi, kas jiems nutiko. https://elvislab.lt/leidiniai/16393

  • V. Tapinienė „Susigrąžinto laiko blyksniai“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Šioje eseistikos knygoje – brandžios, neeilinės asmenybės mintys apie laiką, likimą, atmintį, netektį, gyvenimo geismą ir lemties paradoksus. https://elvislab.lt/leidiniai/16392

  • Ch. W. Gortner „Pirmoji aktorė“. Skaito J. Karazijaitė.
    Įspūdingais didžiųjų moterų portretais pagarsėjęs amerikietis rašytojas C. W. Gortner romane „Pirmoji aktorė“ mus supažindina su nemirtingosios Saros Bernar gyvenimo istorija. Tai atviras ir intymus pasakojimas apie moterį, savo neprilygstamu talentu, nepalaužiama dvasia ir ekscentriškumu verta būti Dieviškąja Sara. https://elvislab.lt/leidiniai/16384

  • M. Adomėnas „Moneta & labirintas“. Skaito V. Kubilius.
    2018-ieji, Nižnedvinskas, Šiaurės Rusija. Lietuvos saugumo Giliosios geopolitikos skyriaus žvalgybininkas Tomas Narvydas incognito seka ataušusiais pėdsakais. Prieš metus šiame mieste, prigludusiame prie poliarinio rato, jo mokytojas, viršininkas ir bičiulis Leonas Nevardauskas rastas nuskendęs upėje. Iš pirmo žvilgsnio mirtis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas, tačiau ką FSB nekenčiamas žmogus veikė vienas gūdžioje Rusijos provincijoje? Kodėl velionio kišenėje rastas belemnito akmuo, dar vadinamas velnio pirštu? Kokia paslaptis užšifruota keliuose stalčiuje rasto rankraščio puslapiuose? Įtarimai stiprėja: per Maskvoje dirbantį agentą Tomo kolegas netikėtai pasiekusiame geltoname aplanke iš Lubiankos minimas Rusijos agento siuntimas į Nižnedvinską atlikti operacijos „Velnio pirštas“. Tad Tomas leidžiasi į labirintišką kelionę tiesos link po Rusijos tamsumas ir savo paties praeitį.
    Praeitį – nuo pirmo susidūrimo su intriguojančia dėstytojo Leono figūra, gyvenimo Vilniaus Gorkio gatvės bohemos kavinėse Nepriklausomybės priešaušryje, medievistikos studijų, meilės be atsako mįslingos melancholijos paženklintai gražuolei Monikai iki pavojingų žvalgybos operacijų 10-ojo dešimtmečio Lietuvoje ir jųdviejų su Leonu bandymo atverti duris į šiandienos Didžiojo Žaidimo pasaulį. Jame veša slapti politiniai judėjimai, sąmokslo teorijos, priešų pastangos ezoteriniais būdais pavergti protus – ir verda giluminė gėrio ir tamsos kova. https://elvislab.lt/leidiniai/16381

  • A. Blake „Mergina jo šešėlyje“. Skaito J. Karazijaitė.
    1832 metais Londone siautėjusi choleros epidemija nusinešė į kapus tūkstančius gyvybių, taip pat ir visą Eleonoros Bidi šeimą. Mergaitę iš mirtinos ligos gniaužtų išgelbėjo daktaras Horacijus Kroftas. Gyvendama šio talentingo, tačiau ekscentriško chirurgo namuose Nora neturėjo progos susipažinti su įprastine to meto jaunų damų veikla – siuvinėjimu ar akvarele, tačiau puikiai išmoko siūti žaizdas ar atlikti skrodimą.
    Tiesa, to meto Anglijoje moterims buvo griežtai draudžiama užsiimti medicina, bet talkindama Horacijui Kroftui privačioje jo klinikoje Nora galėjo nesibaimindama tobulinti savo įgūdžius ir kaupti žinias. Tačiau vieną dieną į jų duris pasibeldė naujas chirurgo padėjėjas daktaras Danielius Gibsonas – ir idilė baigėsi. Jaunas vyras negalėjo net įsivaizduoti, kad tyli ir miela mergina iš tiesų yra gabi ir sumani chirurgė, savo talentu pralenkianti net jį patį. Tad Nora privalo pasirinkti: likti nematomai ir leisti aplinkiniams vyrams prisiimti nuopelnus už jos darbą arba žengti į priekį ir prisistatyti specialistų bendruomenei, rizikuojant užsitraukti jų rūstybę ir pasmerkimą. https://elvislab.lt/leidiniai/16380

  • B. Myers „Kur susitinka dangus ir jūra“. Skaito A. Butvilas.
    Viskas prasideda Šiaurės Anglijoje lemtingą 1946-ųjų vasarą. Kol gimtajame angliakasių miestelyje dar sklando niūrūs karo atgarsiai, šešiolikmetis Robertas Epljardas nusprendžia pabėgti nuo gresiančio darbo šachtoje. Susikrovęs reikalingiausius daiktus, vaikinas leidžiasi į ilgą kelionę pėsčiomis, „kurios vienintelis tikslas – neturėti tikslo“.
    Jo klajonės Anglijos užmiesčiais nutrūksta sename žvejų kaimelyje, priėjus ant kalvos stovinčią vilą. Čia gyvena Dulcė Paiper, ekscentriška, žodžio kišenėje neieškanti senutė. Robertas dar nežino, kad laikas, praleistas šioje vietoje, pakreips jo gyvenimą visai kita linkme.
    Viloje laisvai liejasi vynas ir dialogai apie meilę, žmogiškumą, troškimus ir gyvenimo klaidas, padedantys netikėtiems draugams įžvelgti prasmę išprasmėjusiame pasaulyje. Tačiau šis namas slepia ir skausmingą patirtį, apie kurią Dulcė vis dar nepasiruošusi prabilti... https://elvislab.lt/leidiniai/16379

  • W. Dirie „Dykumų aušra“. Skaito V. Mickevičiūtė.
    Tarptautiniu bestseleriu tapusios knygos „Dykumų gėlė“ autorės gyvenimo istorijos antroji dalis „Dykumų aušra“.
    Waris Dirie pirmoji išdrįso prabilti apie lyties organų žalojimą Afrikoje ir pasidalijo asmenine patirtimi. 1997 metais ji tapo Jungtinių Tautų ypatingąja ambasadore ir prisidėjo prie kovos su mergaičių apipjaustymu visame pasaulyje.
    Nors Waris Dirie pabėgo iš Somalio, ji niekada nepamiršo, iš kur yra kilusi. Bado ir prievartos kupinas gyvenimas, kur moterys neturi balso, vos nepasiglemžė jos pačios, bet kartu jis suteikė stiprybės ir atsparumo likimo smūgiams. Drąsi, atkakli, pajuokauti nevengianti moteris po dvidešimties metų pagaliau grįžta į Somalį aplankyti artimųjų, bet visų pirma ją gena motinos ilgesys. https://elvislab.lt/leidiniai/16378

  • T. Jędrowski „Plaukti tamsoje“. Skaito R. Simanavičius.
    Lenkija, 1980-ieji. Nerimastingas, savęs ieškantis Liudvikas, prieš baigdamas universitetą, kartu su kitais studentais išsiunčiamas į darbo švietimo stovyklą. Čia jis sutinka charizmatiškąjį Janušą ir kartu, niekieno nevaržomi, jiedu praleidžia svajingą vasarą, maudydamiesi nuošaliuose vandenyse, skaitydami pogrindinę knygą – ir įsimylėdami.
    Vasarai baigiantis abu grįžta į atšiaurią gyvenimo realybę Varšuvoje, į socialistinę santvarką, atsidūrusią ties žlugimo riba. Tarsi išvaryti iš asmeninio rojaus, Liudvikas su Janušu supranta: represuotoje ir giliai religingoje visuomenėje jų meilė neturi ateities. Janušas nesudvejoja gavęs pasiūlymą įsidarbinti Spaudos kontrolės biure, o Liudvikas svajoja pabėgti į Vakarus ir ryžtasi protestuoti prieš sistemą. Jų slapta meilė ima aižėti. https://elvislab.lt/leidiniai/16372

Jauniui

  • K. Makuszyński „Panelės Evos šėlionės“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Šešiolikmetės Evos šėlionės – tai ne piktos išdaigos. Vis geriau pažindama sutiktus žmones, ji moka kiekvieną suprasti, įsijausti į kiekvieno sielą. Kilniaširdė mergaitė stengiasi padėti kenčiantiems, skriaudžiamiems, vienišiems, suklaidintiems, visiems geriems žmonėms. Ir niekada nestokoja išradingumo. Nors kartais tenka truputį pagudrauti, truputį pameluoti, truputį apsimesti, – viskas dėl gero tikslo. https://elvislab.lt/leidiniai/16435

  • M. Turtschaninoff „Maresi laiškai“. Kn. 3. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Trilogijos „Raudonojo vienuolyno kronikos“ trečioji knyga.
    Maresi, kaip ir daugeliui kitų merginų, Raudonasis vienuolynas buvo saugus prieglobstis. Tačiau dabar ji – jauna moteris ir metas išvykti. Ji privalo grįžti į vaikystės namus Ruvoje ir pasidalyti įgytomis žiniomis. Kadaise tai buvo laisvų žmonių kraštas, pilnas sraunių upių ir miškingų kalnų, tačiau artimiausia kaimynė pietryčiuose, Urundija, visados troško daugiau žemių ir turtų. Mažoje provincijoje Maresi pasiryžusi įkurti mokyklą, bet ar užteks tam jėgų, kai pirmą kartą į jos širdį pasibeldžia meilė? Grįžusi ji supranta, kad čia viskas ne taip – prietaringi žmonės išnaudojami ir prislėgti, pernelyg užsiėmę, mėgindami išgyventi. Jai tenka panaudoti visas savo magiškas galias, kad apsaugotų artimuosius ir kaimą. https://elvislab.lt/leidiniai/16434

Vaikams

  • J. Gaarder „Mergaitė su apelsinais“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Populiaraus norvegų rašytojo „Sofijos pasaulio“ autoriaus J. Gaarderio knyga apie penkiolikmečio berniuko išgyvenimus, gavus prieš vienuolika metų mirusio tėvo laišką.
    Laiške rašoma apie paslaptingąją Mergaitę su apelsinais, apie gyvenimą, meilę ir mirtį, apie visatą ir žmogaus vietą joje, apie visa, kas domina ne tik penkiolikmečius, bet ir suaugusiuosius. https://elvislab.lt/leidiniai/16431

  • M. I. S. Vegara „David Attenborough“. Skaito V. Kubilius.
    Dar būdamas mažas, Deividas tapo aistringu augalų ir fosilijų kolekcionieriumi. Didžiulis susidomėjimas viskuo, kas gyva, paskatino mokytis, o meilė žmonėms – kurti televizijos laidas. Norėdamas, kad galimybė domėtis gamta būtų prieinama visiems, Deividas pakeitė mūsų požiūrį į Žemės planetą.
    Mažų žmonių DIDELĖS SVAJONĖS serijos knygelės supažindina vaikus su žymių žmonių biografijomis įdomiai, šmaikščiai, neapkraunant per dideliu kiekiu informacijos. Kiekviena biografija prasideda nuo herojaus vaikystės, taip dar labiau įtraukdama mažuosius smalsuolius. https://elvislab.lt/leidiniai/16430

  • A. Gintalaitė „Nepatogi karūna“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Kartą gyveno karalienė. Jei ne didžiulė aukso karūna, galėtum pagalvoti, kad tai paprasta mergaitė. Karalienei patiko paprasti dalykai: važinėtis dviračiu, valgyti pyragėlius su kopūstais, plaukioti baseine ir netgi karstytis medžiais. Karūna kartais visiems šiems pomėgiams trukdo. Juk ji tokia didelė ir sunki. Bet tikra karalienė jokiu būdu nenusiims karūnos, ar ne? https://elvislab.lt/leidiniai/16426

  • Sud. B. Kerbelytė „Gyvasis vanduo“.  Skaito V. Kubilius. https://elvislab.lt/leidiniai/16423

  • S. Poškus „Burtažodžiai“. Skaito A. Butvilas.
    „Burtažodžiai“ – puikiausių Sigito Poškaus eilėraščių rinktinė. https://elvislab.lt/leidiniai/16420

  • I. Zalieckienė „Abėcėlė virtuvėje“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Virtuvė – tinkama vieta susipažinti su ABĖCĖLE? Dar ir kaip! Viskas prasideda nuo trijų agurkų, aguročio, ananaso ir ąsočio, tačiau tai tik pradžių pradžia. Artėja pietų metas, šeima turi nuspręsti, ką gaminti, o produktai lyg tyčia dėliojasi abėcėlės tvarka. Taip mama pradeda virti barščius, tėtis lekia į parduotuvę produktų troškiniui (ir būtinai ledų!), o vaiko fantazijose daržovės įgyja netikėtas formas ir net dalyvauja varžybose. Procesą stebi katinas ir dėmesio ištroškusi musė, kurią sutiksite kiekviename atvarte. https://elvislab.lt/leidiniai/16417

  • J. Cabaud „Mažylis su kamuoliu“. Skaito V. Kubilius.
    Taip šiltai apie gražius dalykus baisių įvykių fone gali parašyti tik poetas. Ypač poetas prancūzas Jean-Baptiste Cabaud. Parašyti taupiai, įtaigiai, elegantiškai.
    Tai knyga apie viltį, jos skleidžiamą šviesą ir šilumą, kurių globos laukia patekusieji į sutemas... O jas nušviesti gali mažo berniuko kamuolys, suspindęs it žarija, sušvitęs lyg saulė... Su juo atskrieja ir akimirka, verta amžinybės... https://elvislab.lt/leidiniai/16411

  • T. Dragt „Laiškas karaliui“. Skaito R. Pranckūnas.
    Tijuris – beveik riteris. Nuo įšventinimo į riterius jį skiria tik viena naktis. Jis turi ją praleisti atsiskyręs tyloje. Tada suskamba pagalbos šauksmas. Jei Tijuris atsakys, netaps riteriu. Bet kalbama apie gyvenimą ir mirtį... Tijuris atidaro duris. Naktinis lankytojas jam pateikia prašymą, kuris pakeis jo gyvenimą. Tijuris turi nugabenti laišką karaliui kitoje kalnų pusėje – laišką, nulemsiantį karalystės likimą. Tijuriui teks palikti viską: namus ir svajones – dėl užduoties, galbūt kainuosiančios jam gyvybę. https://elvislab.lt/leidiniai/16383

  • L. Clarke „Išgyvenę“. Skaito R. Rainienė.
    Atsibundi nuostabioje saloje. Žėrintis žydras vandenynas, auksiniai saulėlydžiai, pėdų neišmintas smėlis... Tik tas keistas jausmas... Ne toks, kaip kurorte.
    Prie lėktuvo duženų vaikštinėja nepažįstamasis. Kitas galanda peilį, palmės žievėje žymi žuvusiųjų sąrašą. Kiti stebi laužo metamus šešėlius. Visi turi nepapasakotas istorijas, kruopščiai saugomas paslaptis...
    Tai ne paprastos atostogos. Čia ne paprasta sala. Tai ne paplūdimio romanas! Trileris įtraukia į paslaptingą, permainingą ir mįslių kupiną siužetą... Kiekvienas knygos puslapis kelia vis didesnį susidomėjimą. https://elvislab.lt/leidiniai/16371

  • K. DiCamillo „Beatričės pranašystė“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Tai fantastiško grožio knyga apie mergaitę, kuriai buvo lemta pakeisti pasaulį. Taip pat tai pasakojimas apie bjauraus charakterio asilę ir geraširdį vienuolį, kurie tą mergaitę išgelbėjo. Ir istorija apie berniuką, kuris tapo jos draugu. Be to, tai pasaka apie karalių, kuriam vieną dieną nusibodo karaliauti, tad jis paprasčiausiai išėjo į miškus ir negrįžo. Visos šios istorijos – susijusios, o perskaitę šią knygą jūs nusišypsosite ir tapsite mažumėlę geresni, mat, kaip ir visos išties puikios pasakos, ši taip pat turi galios į mūsų pasaulį atnešti vieną kitą stebuklą.
    Vieną dieną Liūdesio kronikų ordino vienuolyno kieme atsirado maža purvina mergaitė, kurią išsyk priglobė pikčiurna vienuolyno ožka. Pasirodo, šis vaikas – nepaprastas. Tai mergaitė, kuri moka skaityti ir rašyti, ir, kaip išpranašauta, nuvers karalių bei pakeis pasaulį. https://elvislab.lt/leidiniai/16370

Žurnalai

Brailio raštu

  • L. Madeleine „Katė, išgelbėjusi Kalėdas“. 4 kn.
    Kalėdos jau ant nosies, bet londonietei Minai Keslei šventės nė motais: vienintelis jos galvos skausmas – išsilaikyti darbe, įrodžius viršininkei savo vertę. Kai jau atrodo, kad reikalai krypsta į gera, moterį pasiekia paslaptingas laiškas su raktu, kurį atsiuntė senų seniausiai negirdėtas krikštatėvis...
    Deivis Penhalou – menininkas, gyvenantis mažytėje Morgelinos saloje. Jam kompaniją palaiko tik pilkakailė bičiulė Murkė. Mina jau du dešimtmečius nei matė, nei girdėjo savo krikštatėvio, nors būdama maža jo trobelėje ant jūros kranto, šalia murkiant katei, mėgdavo klausytis stebuklingų Deivio istorijų.
    Dabar jis prašo Minos pasirūpinti Murke ir trobele. Moteris tiesiai iš kalėdinės darbo šventės leidžiasi į kelionę. Aplankiusi Deivį ligoninėje, užsukusi į trobelę ir kam nors patikėjusi Murkės priežiūrą, iškart grįš į darbą gelbėti savo karjeros. Tačiau Mina nenujaučia, kad saloje ją pasitiks šeimos paslaptys ir ilgai tramdytos aistros. Taigi kuo ilgiau moteris užsibūna Morgelinoje, prižiūrėdama Murkę ir leisdamasi į seniai pamirštą stebuklingą kornų folkloro pasaulį, tuo sunkiau darosi atsisveikinti su šia vieta, ir netikėtai visa, dėl ko ji taip sunkiai dirbo, pakimba ant plauko. O kur dar magiški Morgelinos apžavai...

  • B. Giraud „Gyvenk greitai“. 2 kn.
    Tai įtampos kupinas, atgalinio laiko skaičiavimo formos pasakojimas. Jame autorė permąsto dramatišką savo pačios gyvenimo įvykį – 1999-ųjų birželį įvykusią motociklo avariją, kurioje žuvo jos vyras Klodas, muzikantas, muzikos apžvalgininkas, naktinio klubo vadovas.
    Po dviejų dešimtmečių rašytoja iš naujo „apeina namą“, paskutinį kartą klausdama, ar galėjo įvykti kitaip – ar tragiškas įvykis buvo atsitiktinumas, likimas, o gal aplinkybių sutapimas?
    B. Giraud autofikcija – ne tik subtilus, universalus pasakojimas apie mylimo žmogaus netektį ir sunkų atsigavimo laiką, ne tik grožinės literatūros ir privataus gyvenimo santaka, bet ir spalvinga Roko kartos žmonių, dešimtojo dešimtmečio Prancūzijos gyvenimo mozaika – tarsi gyvenimo būdo vadovas po santykių peripetijas su draugais ir artimiausiais, po nuomojamus ir remontuojamus būstus, aistringą domėjimąsi muzika ir motociklais.

  • C. Hoover „Bjauri meilė“. 5 kn.
    Teitė Kolins, sutikusi oro linijų pilotą Mailsą Arčerį, nemano, jog patirs meilę iš pirmo žvilgsnio. Net nepasakytum, kad jie draugai. Teitę ir Mailsą sieja tik viena – nenuginčijama fizinė trauka. Regis, abiem to ir užtenka: jis nenori rimtų santykių, o ji neturi laiko meilei. Viskas klostysis puikiai, jei tik Teitė laikysis dviejų Mailso taisyklių: jokių klausimų apie praeitį, jokių lūkesčių ateičiai.
    Tačiau neilgai trukus abu supranta: širdis ne taip lengvai paklūsta protui, pažadai dažnai būna sulaužomi, taisyklių ne visuomet laikomasi, o meilė... gali būti bjauri.

Vartotojų komentarai (0)

Norėdami parašyti komentarą, turite prisijungti.

Grįžti atgal