Kur susitinka dangus ir jūra

Tyla yra poetiška, bet dauguma nesustoja jos pasiklausyti. Žmonės tiesiog plepa, plepa, plepa, bet nieko nepasako, nes bijo išgirsti savo širdies plakimą. Bijo savo mirtingumo.

Viskas prasideda Šiaurės Anglijoje lemtingą 1946-ųjų vasarą. Kol gimtajame angliakasių miestelyje dar sklando niūrūs karo atgarsiai, šešiolikmetis Robertas Epljardas nusprendžia pabėgti nuo gresiančio darbo šachtoje. Susikrovęs reikalingiausius daiktus, vaikinas leidžiasi į ilgą kelionę pėsčiomis, „kurios vienintelis tikslas – neturėti tikslo“.

Jo klajonės Anglijos užmiesčiais nutrūksta sename žvejų kaimelyje, priėjus ant kalvos stovinčią vilą. Čia gyvena Dulcė Paiper, ekscentriška, žodžio kišenėje neieškanti senutė. Robertas dar nežino, kad laikas, praleistas šioje vietoje, pakreips jo gyvenimą visai kita linkme.

Viloje laisvai liejasi vynas ir dialogai apie meilę, žmogiškumą, troškimus ir gyvenimo klaidas, padedantys netikėtiems draugams įžvelgti prasmę išprasmėjusiame pasaulyje. Tačiau šis namas slepia ir skausmingą patirtį, apie kurią Dulcė vis dar nepasiruošusi prabilti...

Įtraukiantis romanas apie žmogų, kovojantį su savo lemtimi. Tai pasakojimas, padedantis ištverti didžiulius istorinius lūžius ir iš naujo atrasti laimę paprasčiausiuose, bet dažnai lengviausiai pražiūrimuose dalykuose.