2026 m. vasario 6 d.

Sausio ELVIS naujienos

Dalinamės sausio mėnesį specialiaisiais formatais parengtų ir įsigytų kūrinių sąrašu:

Suaugusiesiems
MP3 (garso įrašas)
  • C. Schnibben, S. Aust „Rugsėjo 11-oji“. Įgarsinta dirbtinio intelekto UAB „Intelektika“ sukurtais balsais.
    Vokietijos dienraščio „Spiegel“ reporterių ilgo žurnalistinio tyrimo rezultatas. Jie aprašo teroro akto rengimą ir vaizduoja keturių lėktuvų pagrobimą, išpuolius prieš Pentagoną ir Pasaulio prekybos centrą, kovą su mirtimi abiejuose bokštuose. https://elvislab.lt/leidiniai/18229

  • C. Pasqualetti Johnson „Marilyn: diva, legenda, moteris“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Marilyn Monroe tebėra viena mylimiausių visų laikų divų. Dar būdama jaunutė, ji pažino po blizgančiomis holivudinėmis svajomis slypinčius vargus ir stojo į titanišką kovą su pačia savimi, trokšdama tapti geresnė, nei manė esanti. Ji buvo perfekcionistė ir nepasitikėjo savimi, todėl sunkiai dirbo formuodama savo įvaizdį ir taikydama jį prie filmų scenarijų, kuriuose įkūnydavo meilės deivę ir kartu merginą iš gretimo namo.
    Šių didelių pastangų rezultatas buvo magiška alchemija – tobulai suderintas trapumas ir seksualumas. Marilyn tapo epochos simboliu, siejamu su įtakingiausiais pasaulio vyrais. Tačiau už jos ryškios šypsenos slypėjo sunkios vaikystės skausmas ir desperatiškas meilės poreikis. https://elvislab.lt/leidiniai/18228

  • L. Bojarskaitė „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“. Skaito R. Simanavičius.
    Ši knyga – greitoji pagalba jūsų miegui. Galite atsiversti bet kurį jos puslapį ir iškart rasti sprendimą, o ne teoriją. Ji padės jums ne tik geriau išsimiegoti, bet ir atgauti kontrolę, energiją, ramybę. Tai knyga tiems, kurie pavargo būti pavargę. Aiškūs atsakymai – jokio spaudimo.
    Knyga gimė iš tikrų žmonių klausimų ir realių problemų. https://elvislab.lt/leidiniai/18224

  • A. L. Huber „Seserys Fortūnos“. Skaito A. Stulpinas.
    Romanas, paremtas tikra istorija apie seseris Fortūnas, kurių kelionė „Titaniku“ visiškai netikėtais būdais pakeitė jų gyvenimą.
    1912 m. balandis. Tai turėjo būti nuostabi seserų kelionės po Europą pabaiga – kelionė namo didžiausiu ir prabangiausiu jūrų laineriu.
    Alisą apėmusi bloga nuojauta. Būrėjas Egipte įspėjo, kad jai pavojinga keliauti jūra. Be to, plaukiant apėmęs laisvės pojūtis visiškai nedera su sužadėtinio planais – saugiai ir lepinamai užsidaryti namuose.
    Flora taip pat grįžta pas sužadėtinį, pasiturintį bankininką. Tėvai jų sąjungai visiškai pritaria, tačiau Floros mintis užima kitas vyras – žavus ir visiškai netinkamas, skatinantis susimąstyti apie savo pačios troškimus, užuot stengusis įtikti kitiems.
    Jauniausia sesuo Meibelė žino, kad tėvai į didžiąją kelionę leidosi siekdami išskirti ją su džiazo muzikantu. Tačiau iš tiesų Meibelės apskritai netraukia santuoka – ją labiau domina sufražisčių idėjos, net jei dėl to teks susipykti su šeima.
    Didžiuliam laivui skrodžiant Atlanto vandenyno bangas seserys svarsto, ką daryti. Kol vieną naktį įsikiša lemtis... https://elvislab.lt/leidiniai/18220

  • K. Tučková „Gertos tremtis“. Skaito J. Karazijaitė.
    1945 metai, sąjungininkų pajėgos išlaisvina nacių okupuotą Brno miestą Moravijoje. Gertai Šnirch, čekės motinos ir tėvo vokiečio, palaikančio Hitlerio režimą, dukrai tai nėra išsivadavimas; tai – nuosprendis. Gerta yra paskelbiama valstybės prieše ir kartu su kitais etniniais vokiečiais išsiunčiama iš Čekoslovakijos į vadinamąjį Brno mirties žygį. Su rūbais ant nugaros ir mažamete dukra ji yra sugrūsta tarp tūkstančių, išvaryta iš vienintelių namų, kuriuos kada nors pažinojo.
    Varginantis žygis baigiasi Pohorelicos kaime, kur daugelis ištremtųjų neatsilaiko prieš vidurių šiltinės ir dizenterijos epidemiją. Gerta išgyvena Pietų Moravijoje, kur lieka net ir pasibaigus žmonių transportavimui. Patirta neteisybė daro Gertą tik stipresnę ir tuo pačiu ryžtingesnę siekti teisybės, todėl norėdama atgauti Čekoslovakijos pilietybę, ji grįžta namo, kur jos laukia audringi XX a. II pusės įvykiai. https://elvislab.lt/leidiniai/18219

  • A. Ališauskas „Kostas“. Skaito R. Simanavičius.
    Kostas Smoriginas yra vadinamas Lietuvos teatro scenos generolu. Jis – vienas žinomiausių mūsų šalies aktorių, kuris pasižymi išskirtiniu talentu, humoro jausmu ir bekompromisiu charakteriu. Kostas sukūrė daug svarbių vaidmenų, taip pat parašė lietuviams gerai žinomas, klasika virtusias dainas. Geriau pažinti šią įdomią asmenybę padės Arno Ališausko biografinė knyga „Kostas“. https://elvislab.lt/leidiniai/18218

  • A. Potter „Susimovusios keturiasdešimtmetės išpažintys“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Susipažinkite su Nele Stivens.
    Jos verslas ką tik žlugo. Sužadėtuvės irgi. O kartu ir visos svajonės apie ilgą ir laimingą gyvenimą. Atsisveikinusi su Kalifornija, ji grįžta į gimtąją Angliją. Bet senieji draugai jau sukūrę šeimas, rūpinasi savo namais, karjeromis ir apskritai gyvena tobulą gyvenimą. O štai Nelei tenka dalytis nuomojamu butu su aplinkos tausojimo apsėstu Edvardu ir jo gauruotu šunimi. Ir rašyti nekrologus, kad galėtų susimokėti už šią prabangą.
    Kaip pradėti viską nuo nulio, kai tau per keturiasdešimt? Kai, rodos, beviltiškai atsilieki gyvenimo lenktynėse? Susipažinusi su Krokete, ryžtinga aštuoniasdešimtmete našle, Nelė nusprendžia pakeisti savo gyvenimą. Bet pirma ji šį tą išpažins... tinklalaidėje.
    Tai himnas draugystei ir kartu priminimas kiekvienam: net kai tavo planai lekia velniop, nereiškia, kad susimovei ir kad jau nebebus nuotykių, džiaugsmo ir meilės. Tereikia išdrįsti būti savimi. Ir, kas žino, gal už kampo tavęs laukia artima siela. https://elvislab.lt/leidiniai/18216

  • G. Repše „Bogenė“. Skaito V. Česnavičienė
    „Romanas „Bogenė“ – ryškus G. Repšės kūrinys, apimantis laikotarpį, kai latvių tautą neramino artėjančio Antrojo pasaulinio karo nuojauta, o Sovietų Sąjunga, prisidengdama tautų draugystės lozungais, grobuoniškai aneksavo Latviją. Knyga savo problematika atkartoja ir Lietuvą ištikusią nepakartojamą neteisybę, mūsų patirtą barbarišką smurtą. Romano tematika aktuali ir šiandien, tos pačios šalies sukelto karo bei grėsmės artimiausioms kaimynėms ir visam pasauliui akivaizdoje. „Bogenė“ – vertinga knyga mums ir ateities kartoms, nes neišmoktos istorijos pamokos kartojasi…“, – vertėjas Jurgis Banevičius. https://elvislab.lt/leidiniai/18212

  • G. Grajauskas „Vandens skonis“. Skaito V. Kubilius.
    „Naujausioje Gintaro Grajausko knygoje atpažįstame susiformavusį autoriaus balsą, raišką, poetinę stilistiką. Eilėraščiai dažnai – siužetiški, kupini paradoksų, tačiau šį kartą – mažiau grotesko, ironijos, žaismės (nors esama), o daugiau geliančio ilgesio. Ypač svarbus knygos klodas – vaikystės ataidėjimai, prabėgantis, pabėgantis (?) laikas, skaudus prarasties dramatizmas. Ko gero, tai – viena intymiausių, atviriausių Gintaro knygų.“ Alvydas Šlepikas, rašytojas. https://elvislab.lt/leidiniai/18211

  • M. Kliewer „Mes čia gyvenome“. Skaito A. Stulpinas.
    Jauna pora, užsiimanti namų renovacija ir perpardavimu, negali patikėti, kad pasitaikė tokia puiki proga įsigyti seną namą vaizdingose apylinkėse. Vieną dieną Eva išgirsta beldimą į duris. Už jų stovi vyras su visa šeima. Jis teigia, kad prieš daugelį metų čia gyveno, ir prašo leisti aprodyti namą savo vaikams. Eva, kaip visada norinti visiems įtikti, įsileidžia juos.
    Vos tik nepažįstamieji įžengia į namus, prasideda keisti dalykai: jauniausioji dukra pradingsta, o rūsyje pasirodo gąsdinanti būtybė. Dar keisčiau tai, kad šeima nesupranta užuominų, jog viešnagės laikas išseko. O kai netikėtai pradingsta jos antroji pusė, Eva ima kraustytis iš proto. https://elvislab.lt/leidiniai/18210

  • R. O'Donnell „Lizdo sukimas“. Skaito J. Karazijaitė.
    Šiltą pavasario popietę Dubline Kiara Fei akimirksniu priima sprendimą, kuris viską pakeis. Čiupusi glėbį drabužių nuo skalbinių virvės, Kiara įsisodina dvi mažametes dukras į automobilį ir išvažiuoja. Galva svaigsta, tačiau ji tvirtai žino viena – namai nebėra saugūs.
    Tai turėjo būti išsigelbėjimas. Tačiau santaupos senka, ji neturi darbo, o artimieji anapus jūros. Kiara pasijunta tarsi praradusi pagrindą po kojomis – ji susiduria su neveikiančia apgyvendinimo sistema ir įkyriais vidinių demonų balsais. Vasarai baigiantis ir artėjant žiemai, ji priversta auginti vaikus viešbučio kambaryje, ieškoti naujų namų ir ištverti atkaklų savo vyro Rajeno spaudimą grįžti. Juk išeiti yra viena, o nesugrįžti – visai kas kita. https://elvislab.lt/leidiniai/18205

  • V. V. Landsbergis „Bevardžio sagos“. Skaito A. Butvilas.
    Vytautas V. Landsbergis, nebe pirmą kartą judėdamas istorinės atminties gaivinimo keliu, šįsyk pasakojimą konstruoja iš svarbiausių ir skaudžiausių praeito amžiaus įvykių, siužetines linijas brėžia nuo pokario iki šių dienų, o tragiško likimo veikėjams suteikia galią kalbėti net iš anapusybės, pasitelkdamas mitologizuotus pasaulėvaizdžius. https://elvislab.lt/leidiniai/18204

  • L. Worsley „Agatha Christie“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Kodėl Agatha Christie visą savo rašytojos karjerą apsimetinėjo paprasta namų šeimininke, nors tai visiškai neatitiko tikrovės? Ji keliavo į Havajus plaukioti banglente, mėgo greitus automobilius ir domėjosi tuo metu dar nauju psichologijos mokslu, kuris jai padėjo grumtis su psichikos negalavimu. Jos gyvenimas yra žavus savo paslaptimis ir aistromis, o ji pati, kaip sako Lucy Worsley, buvo „pribloškiamai, žėrinčiai moderni“.
    Taigi kodėl Agatha Christie apsimetė dykinėjančia Didžiosios Britanijos karaliaus Eduardo VII laikų dama, nors visi įrodymai liudija priešingai? Ji gimė 1890-aisiais, kai pasaulis turėjo savas taisykles, apibrėžiančias, ką moterys gali ir ko ne.
    Ši knyga nėra tik labai populiarios ir tarptautinį pripažinimą pelniusios rašytojos Agathos Christie biografija. Kartu tai ir pasakojimas apie neįtikėtinai daug karjeroje pasiekusią moterį, nepaisiusią to meto stereotipų dėl socialinės padėties ir lyties.
    Kadangi Lucy Worsley turėjo galimybę gilintis į mažai kam matytus Agathos Christie laiškus ir kitus jos dokumentus, ši biografija yra ne tik įspūdinga, bet ir patikima. Ji taip pat leidžia suprasti, kokia neįtikėtinai progresyvi buvo Agatha Christie – tikroji XX a. metraštininkė. https://elvislab.lt/leidiniai/18202

  • E. Griffiths „Kaulų kelias“. Skaito K. J. Strička.
    Vienatvę, tamsius drabužius, kates ir pokalbius su savimi vertinanti archeologė Ruta Golvėj gyvena atokiame Druskopelkės krašte netoli Norfolko. Ši pelkėta žemė, buvusi šventa geležies amžiaus žmonėms, suteikia ramybės – ir dosniai pažeria senovės artefaktų, tarp jų – mirtinų.
    Rami Rutos kasdienybė pasikeičia, kai netoliese esančiame nuošaliame paplūdimy randami vaiko kaulai. Į ją kreipiasi vyriausiasis inspektorius Haris Nelsonas, kuris tikisi, kad tai Liusės Dauni – prieš dešimtmetį dingusios mergaitės – palaikai. Nelsonas nesyk gavo keistų laiškų apie ritualus ir aukas, kurie, jo manymu, gali būti susiję su Liusės byla. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad kaulai priklauso prieš du tūkstantmečius gyvenusiam vaikui.
    Kai dingsta dar vienas vaikas, prasideda įtempta paieška. Daktarei Golvėj tenka stoti ne tik prieš laiškų autorių, bet ir prieš audringą Norfolko gamtą. Policijos tyrimas, žmogiškos aistros ir stichija įtraukia ramią archeologę į nepažįstamą ir mirtinai pavojingą sūkurį.
    Detektyvas „Kaulų kelias“ pradeda įtraukiančią kriminalinių istorijų seriją, kurios pagrindinė veikėja iškart pavergia skaitytojus. https://elvislab.lt/leidiniai/18201

  • J. Austen „Įtikinėjimas“. Skaito I. Paluckė.
    Pagrindinė romano herojė Ana Eliot yra tuščiagarbio dvarininko, kuriam svarbus tik išorinis grožis ir blizgesys, vidurinioji duktė. Ana, priešingai nei jos tėvas, jautri ir subtili mergina. Nors Anai jau dvidešimt septyneri, ji vis dar netekėjusi, ir visi įsitikinę, kad ši moteris šeimos jau ir nesukurs.
    Viskas galėjo būti kitaip... Prieš septynerius metus Ana turėjo sužadėtinį – patrauklų jūrų laivyno karininką Frederiką Ventvortą. Jis buvo protingas ir kupinas ambicijų, tačiau beturtis, kas buvo be galo svarbu Anos tėvui ir artimiesiems. Tad jauna mergina, neatlaikiusi aplinkos spaudimo, sužadėtuves nutraukė. Nors užgniaužti meilės Frederikui taip ir nepavyko...
    Ir štai po septynerių metų buvęs sužadėtinis vėl čia. Dabar jis jau per karą labai praturtėjęs kapitonas. Ir vis dar neatleidęs Anai už tai, kad kadaise jį atstūmė... https://elvislab.lt/leidiniai/18200

  • V. Braziūnas „Laikas yra arti“. Skaito P. Šironas.
    Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Vlado Braziūno atsiminimų knyga, kurioje autorius per esė poetinį teksto audinį grįžtą į savo vaikystę, gimtąjį Pasvalį ir iš naujo pereina per savo nugyvento gyvenimo puslapius.
    Knygoje gausu autentiškų intarpų iš įvairaus laikotarpio (pradedant paauglyste) dienraščių, laiškų. https://elvislab.lt/leidiniai/18197

  • E. Armas „Ilgas žaidimas“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Adalina Rejes iš visų jėgų stengėsi pasiekti profesinių aukštumų. Dabar ji nuoširdžiai rūpinasi Majamio „Liepsnų“ komandos įvaizdžiu, mėgaudamasi įprasta rutina. Deja, kone per akimirką moters gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Dėl visko kaltas žaibiškai internete išplitęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota audringa jos ir komandos talismano akistata.
    Skandalui įsisiautėjus, Adalinos tėvas ir jos tiesioginis vadovas nusprendžia išsiųsti dukterį į „misiją“ atokiame Šiaurės Karolinos miestelyje Grin Ouke. Ji turės prikelti vietinę „Žaliųjų karių“ futbolo komandą, kad išpirktų savo kaltę. Apsiginklavusi nešiojamuoju kompiuteriu ir nepraktiškais aukštakulniais, moteris įsitikinusi, kad susidoros su užduotimi. Tačiau jos laukia nemažai staigmenų: teks ne tik tvarkytis su neklaužadomis devynmetėmis futbolininkėmis, bet ir atsilaikyti prieš siutinantį jų trenerį.
    Kameronas Kaldanis – profesionalus futbolininkas ir naujasis Adalinos kaimynas. Tik ką jis veikia šiame Dievo pamirštame užkampyje? Galėtų puikiausiai pagelbėti atvykėlei, tačiau kaskart vos ją išvydęs ima traukti per dantį, o ši atsako jam tuo pačiu. Bet Adalinai nebūdinga nuleisti rankas – ji nepasiduoda. Moteris pasiryžusi žūtbūt pastatyti ant kojų mergaičių futbolo komandą – su Kamerono pagalba ar be jos. https://elvislab.lt/leidiniai/18195

  • Sud. G. Viselgienė „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“. [lengvai suprantama kalba]. Skaito A. Butvilas.
    Skaitydami lengvai suprantama kalba parengtą knygą intelekto negalią, teksto suvokimo problemų turintys žmonės sužinos esminius faktus apie M. K. Čiurlionio asmenybę, pajus jo kūrybos šviesą. Knyga parengta pasitelkus ekspertų metodą, leidžiantį suprantamai pateikti informaciją skaitymo ir suvokimo problemų turintiems asmenims. Šis metodas pritaikytas intelekto negalią turintiems asmenims, senjorams, vaikams, užsieniečiams, kurie pradeda mokytis lietuvių kalbos, ir visiems skaitytojams, linkusiems greitai ir lengvai suprasti informaciją aprašoma tema. Jos pateikimui nustatytos taisyklės, kurių laikomasi rengiant turinį ir knygos struktūrą. https://elvislab.lt/leidiniai/18186

  • J. Schwartz Gottman „Išmokime pyktis“. Skaito A. Butvilas.
    Remdamiesi ilgamete patirtimi konsultuojant poras, Johnas ir Julie Gottmanai išskiria 5 pagrindines klaidas, kurias darome konfliktų metu, ir duoda vertingų patarimų, padėsiančių geriau suprasti save ir savo partnerį iškilus nesutarimams. Nes tiesa ta, kad ir pačios laimingiausios poros pykstasi. Tik žino, ką daryti, kad ginčas suartintų, o ne sužeistų. https://elvislab.lt/leidiniai/18178

  • M. Haig „Neįmanoma gyvybė“. Skaito B. B. Tauterytė.
    Greisė – į pensiją išėjusi matematikos mokytoja, kurios gyvenimas teka ramia, seniai nusistovėjusia vaga. Tačiau širdyje žioji tuštuma, o sulig kiekviena diena vienatvės jausmas tik auga.
    Viskas pasikeičia, kai vieną dieną Greisė gauna laišką, apverčiantį jos pasaulį aukštyn kojom. Pasirodo, seniai pažinota draugė Kristina paliko jai namą... Ibisoje. Pasiryžusi viską išsiaiškinti, Greisė leidžiasi į saulėtąją salą. Po truputį pažindama naująją vietą ir jos gyventojus, moteris užsidega noru sužinoti, kas gi nutiko jos netikėtai geradarei. Vis dėlto likimas Greisei žada kur kas įdomesnių atradimų.
    Sutikusi vietoje nenustygstantį nardymo instruktorių Albertą, Greisė iš pradžių nenoriai jį prisileidžia. Bet Albertui pažadėjus padėti jai rasti atsakymus į ramybės neduodančius klausimus, jiedu išsiruošia panardyti vidurnaktį. Mėnesienos nutviekstoje jūroje tyvuliuoja magiška šviesa, kurią vietiniai vadina La Presencia. Tą naktį nutinka kai kas stebuklingo, ko Greisė niekada nebūtų tikėjusis.
    Norėdama apsaugoti salą nuo godžių magnatų ir atskleisti draugės paslaptį, Greisė turės atsiverti gyvenimui, apie kokį net nesvajojo. Tačiau kuo giliau ji kapstysis, tuo aiškiau supras – kai kurios tiesos gali būti pavojingesnės už bet kokią magiją… https://elvislab.lt/leidiniai/18177

  • J. Felštinskij „Šimtmečio kombinacija“. Skaito R. Pranckūnas.
    Tai detektyvinis pasakojimas apie ilgą kelią. Kelią nuo įtariamojo prisidėjus prie nužudymo iki milijardieriaus, kurio kišenėje atsiduria tokie žmonės kaip Kipro prezidentas, Monako kunigaikštis, Baltarusijos diktatorius ir buvęs (o gal ir būsimas) JAV prezidentas. Autorius, tą kelią stebintis ir aprašantis, atskleidžia Rusijos verslininko Dmitrijaus Rybolovlevo bei su juo susijusių sudėtingų, kontroversiškų asmenybių – Federalinės saugumo tarnybos generolų Sergejaus Jezubčenkos ir Vladimiro Stržalkovskio; tvirta ranka Rusiją valdančio Vladimiro Putino ir įvairias pareigas ėjusio jo ištikimo ginklanešio Jurijaus Trutnevo; „laisvųjų uostų“ šeimininko, meno prekeivio šveicaro Yves’o Bouvier ir kitų – likimų sampyną. https://elvislab.lt/leidiniai/18172

  • J. Caplin „Arbatinė Tokijuje“. Skaito P. Galkontaitė.
    Aplankyti Japoniją kelionių tinklaraštininkei Fijonai visada buvo svajonių sąrašo viršuje. Todėl laimėjusi visiškai apmokėtą kelionę į tuos egzotiškus kraštus įsivaizdavo, kad svajonė jau pasiekiama ranka. Tačiau atvykusi į gyvenimu kunkuliuojantį, niekada nenurimstantį Tokiją akis į akį susiduria su vyriškiu, kuris prieš dešimtį metų sugriovė jos gyvenimą, – su gražuoliu fotografu Geibu.
    Užmiršti šitiek sielvarto sukėlusio paskutinio jųdviejų susitikimo jai taip ir nepavyko. Vis dėlto stebuklinguose japoniškuose soduose, švelniai rausvuose sakurų žiedų debesyse, šurmuliuojančiose didmiesčio gatvėse ir įspūdingų šventyklų tyloje Fijona su Geibu neria į abipusę aistrą fotografuoti. Tik ar jiedu pajėgs vėl pamatyti gyvenimo spalvas – ir save pačius – kitaip? https://elvislab.lt/leidiniai/18171

  • P. Roth „Kiekvienas žmogus“. Skaito R. Simanavičius.
    Pagrindinis knygos veikėjas neturi vardo. Tai – eilinis žmogus, vienas iš minios. Jo vaikystė prabėgo juvelyrikos ir laikrodžių parduotuvėje, kurioje dirbo tėvas. Vėliau jis įsidarbino kūrybos direktorium reklamos agentūroje, sukurė šeimą, gyveno, klydo. Kartais jis buvo silpnas, kartais bailus ir nesąžiningas. Kaip ir kievienas žmogus. Jis netiki Dievu ir pomirtiniu gyvenimu. Tačiau artinasi gyvenimo saulėlydis, kūnas sensta. Jis supranta, kad jo gyvenimas netrukus baigsis...
    Romano veiksmas prasideda kapinėse, kapinėse ir baigiasi. O tarp jų – paprastas paprasto žmogaus gyvenimas - ligos, šeima, išdavystės, skyrybos, netikėtai užgimusi aistra ir, galiausia, – mirtis.
    Tai pasakojimas apie herojų, kuris prisimindamas savo gyvenimą ir atsiduodamas seksualinei aistrai bando įveikti mirties baimę. O mirties laukimas tampa bandymu prisiminti gyvenimą. Jis laukia pabaigos - tarsi išbaigimo. https://elvislab.lt/leidiniai/18157

  • I. Gaile „Gražiosios“. Skaito J. Karazijaitė.
    Veiksmas prasideda XX a. penktajame dešimtmetyje (įvykiai Ravensbriuko koncentracijos stovykloje, žmogaus egzistencija totalitarizmo sąlygomis), moterų Golgotos keliai tęsiasi iki mūsų amžiaus pradžios. Poetiškas, fragmentuotas metaforiškas tekstas persipina su buitiškais ir atvirais personažų vidiniais monologais.
    Tai romanas, atskleidžiantis karo laikų paliktą trauminę moterų patirtį. Romane pavaizduoti įvykiai – patvirtinti dokumentiniais faktais, tačiau visi veikėjai yra sąlygiški, išgalvoti. https://elvislab.lt/leidiniai/18153

  • E. Wolff „Finansų cunamis“. Skaito R. Pranckūnas.
    Dešimtmečiais mums buvo aiškinama, kad finansų sistema yra tik ekspertams prieinamas ekonomikos subsektorius, kuriuo domėtis paprastiems piliečiams nėra jokio reikalo, nes jis be­veik neturi reikšmės jų kasdieniam gyvenimui.
    O iš tikrųjų yra visiškai priešingai. Finansinė sistema, visuomenei beveik nepastebint, tapo galingiausiu ir viską lemiančiu veiksniu mūsų planetoje. Jos vadovai valdo ir lemia pasaulio likimą iš užkulisių ir tokiu būdu, kurį sunku suvokti net atidžiai stebint.
    Įtaigiu finansų pasaulio veikėjų ir jų intrigų atskleidimu Ernstas Wolffas dar kartą atkreipia dėmesį į pagrindinį siekį: nutraukti pernelyg galingos elito grupės valdymą, kurios godumas griauna mūsų gyvenimo pagrindus ir kelia pavojų ateičiai.
    Tai, kas dabar vyksta finansų sistemoje, atitinka tokį cunamį. Įvairios devintojo ir dešimtojo dešimtmečių krizės − Lotynų Amerikos skolų krizė, Azijos „tigrinės“ ekonomikos krizės ir sistemos beveik žlugimo po LTCM nemokumo – buvo pirmieji tektoniniai postūmiai, po kurių sekė kiti: antrarūšių hipotekos paskolų krizė Jungtinėse Amerikos Valstijose, banko Lehman Brothers žlugimas 2008 m. ir 2010 m. euro krizė.
    Nė viena iš problemų, dėl kurių kilo šios krizės, nebuvo išspręsta. Visos jos buvo atidedamos ir užglaistytos, o jas nustelbia dar didesnės, bet tik ateityje iškilsiančios problemos. Todėl susidarė milžiniškos įtampos, kurios kada nors staiga ir be išankstinio perspėjimo prasiverš.
    Kas konkrečiai sukels būsimąjį finansų cunamį, sunku iš anksto numatyti, taip pat neįmanoma nuspėti, kada tai įvyks. Tik jau vėliausiai nuo 1998 m. neabejotinai galima tvirtinti, kad jis tikrai ateis ir jo nebegalima išvengti, dėl paprasčiausios priežasties: dėl nepadarytų išvadų žlugus LTCM. https://elvislab.lt/leidiniai/18152

  • B. Jarašūnė „Poliklinika, arba Netikėti medžiai“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Apie gydytojų darbą sukurta daug mitų, kurie nebūtinai atspindi medicinos kasdienybę su įvairiausiais jos atspalviais. Tiems, kurie pasirengę pažvelgti giliau, siūlau perskaityti šią knygą – ne tik medikams ar svajojantiems jais tapti, bet ir kiekvienam žmogui. Be to, tai ir vertinga knyga apie perdegimą. Perdega nemažai medikų, bet ne tik jie. Visi apie tai turime žinoti, kad nepamirštume rūpinti savo sveikata – jei iš tikrųjų norime padėti kitiems. https://elvislab.lt/leidiniai/18139

  • S. Kelman „Paryžiaus knygininkė“. Kn. 2. Skaito J. Karazijaitė.
    Ciklo „Paryžiaus seserys“ antroji knyga.
    Ši istorija – tobulas pasirinkimas istorinių romanų gerbėjams, pasakojantis apie stiprias herojes, dramatiškus likimus ir paslapčių kupiną Antrojo pasaulinio karo Paryžių, kur knygos tampa pasipriešinimo ginklu, o meilė – didžiausia stiprybe.
    Berlynas, 1940-ieji. Po griuvėsiais įkalinta Madelina norėtų surikti, bet negali nė įkvėpti. Ji girdi artėjantį vokiečių kareivį. Tačiau moteris bijo ne mirties, o to, kad bus atrasta, ką ji saugo – mat po skvernais slepia uždraustas žydų knygas…
    Mirus mylimam vyrui Aleksui Madelina Valet stengiasi numalšinti skausmą, pasinerdama į darbą jųdviejų įkurtame knygyne. Bet jos tykų pasaulį supurto staiga prasidėjęs karas ir laiškas iš moters vardu Ada, kuri prisipažįsta auginanti Alekso sūnų. Berniuko gyslomis teka žydų kraujas, o tai nacių valdomame krašte prilygsta mirties nuosprendžiui. Nors ši naujiena pribloškia, Madelina apsisprendžia nepalikti Ados bėdoje.
    Į Paryžių įsiveržus vokiečiams, miesto gatves pernakt užlieja siaubas. Madelina knygyne paslepia kaimyną žydą – ir tik laiko klausimas, kada jos nelegali veikla bus išaiškinta. Vis dėlto pakviesta prisidėti prie Pasipriešinimo Madelina visa galva pasineria į rizikingą misiją: išgabenti uždraustas knygas iš Berlyno ir išgelbėti Alekso sūnų. Tik ar jai pavyks išsiaiškinti, kur slapstosi Ada su vaiku, ir ar ji spės laiku ištiesti pagalbos ranką?
    Po daugelio metų knygų prekeivė Olivija aukcione atranda seną nuotrauką, kurioje – jos paslaptinga prosenelė. Olivija ima narplioti giminės istoriją, apie kurią jos šeimoje niekada nekalbėta. Kuo giliau ji grimzta į praeitį, tuo aiškiau supranta: kad pažintų save, pirmiausia turi pažinti moterį, kuri karo metais pavertė knygas pasipriešinimo simboliu. https://elvislab.lt/leidiniai/18138

  • A. A. Ólafsdóttir „Randai“. Skaito V. Kubilius.
    Romano herojui Jounui gyvenimas, bent jam pačiam taip atrodo, – baigtas. 48-erių metų vyras kenčia ir nebemato priežasčių gyventi. Jį neseniai paliko žmona, bet jų bendras gyvenimas baigėsi gerokai anksčiau: „Aš neprisiliečiau prie nuogo moters kūno jau aštuonis metus ir penkis mėnesius“, savo netektis skaičiuoja nelaimėlis.
    Susumavus, štai toks rezultatas – „Beveik 49-ių. Vyras. Išsiskyręs. Heteroseksualas. Išsekęs. Be seksualinio gyvenimo. Darbininkas“. Viskas skamba niūriai, ir vieno naujausių rašytojos Auður Ava Ólafsdóttir romanų herojus savo vidurio amžiaus kaltę išperka nusipirkdamas bilietą į vieną pusę, į kitą šalį, į „Tylos“ viešbutį.
    Viešbutis yra neįvardintoje šalyje, atsigaunančioje po pilietinio karo. Jounas planuoja nusižudyti būtent čia, anoniminėje, neramioje vietoje toli nuo namų, kad niekas, ir ypač jo dvidešimtmetė duktė Gudruna, nerastų jo kūno. Bet planai keičiasi. Vietoj savižudybės Jounas susidraugauja su karo baisumus išgyvenusia viešbučio savininke, vieniša sūnų auginančia moterimi. Ji paprašo Jouno pagalbos remontuojant pastatą ir jis sutinka – įrankius jis atsivežė su savimi iš Islandijos. Ji islandui paaiškina, kad šalyje dingo ištisa vyrų karta. Jounas palaipsniui įsitraukia, viešbutis pradeda keistis – dušai veikia, rūbinės dirba, ir galiausiai jie recepcijoje pastato stovą su atvirukais turistams, o Jounas jį prisuka. https://elvislab.lt/leidiniai/18130

  • J.-P. Didierlaurent „Skaitovas 6.27 val“.. Skaito A. Butvilas.
    Kiekvieną rytą 6 val. 27 min. traukiniu Gilenas Vinjolis važiuoja į popieriaus perdirbimo fabriką, kuriame dirba neparduotų knygų smulkinimo mašinos „Zerstor 500“ operatoriumi. Jis nekenčia savo darbo, o paguodą randa kas rytą traukinio bendrakeleiviams garsiai skaitydamas iš baisiosios mašinos nasrų išgelbėtus pavienius knygų puslapius.
    Trisdešimt šešerių Gilenas vis dar vienišas. Vienintelė jo draugija namuose – auksinė žuvelė, o vieninteliai bičiuliai – „Zerstor 500“ suluošintas buvęs jos operatorius Džiuzepė ir ekscentriškasis sargas klasicistinio teatro mylėtojas Ivonas Grimberas.
    Tačiau vieną dieną Gilenas traukinyje aptinka USB atmintuką, kuriame randa merginos dienoraštį. Jaunuolio gyvenimas pamažu prisipildo džiaugsmo ir vilties...
    Šis pripažinto prancūzų autoriaus romanas – lyg šiuolaikinė pasaka, kurioje poetiškai ir linksmai vystoma meilės, draugystės ir literatūros reikšmės tema. https://elvislab.lt/leidiniai/18122

  • M. Hefter „Ei, labas rytas, kaip laikaisi?“ Skaito N. Lipeikaitė.
    Romane veiksmas sukasi apie tris personažus, pavadintus dievų vardais: apie Leipcigo menininkų sutuoktinių porą Junoną ir Jupiterį bei Benu iš Nigerijos, kurio vardas senovės egiptiečių mitologijoje reiškia Fenikso pirmtaką, mirusiųjų dievą.
    Junona visą savo laiką skiria išsėtine skleroze sergančiam vyrui Jupiteriui, padeda jam dorotis su kasdieniu gyvenimu. Ji pati yra performansų kūrėja. Šokdama baleto salėje, jaučiasi taip, tarsi atsiplėštų nuo žemės ir gyventų tikrąjį gyvenimą, mažame bute palikusi beveik negalintį judėti savo vyrą, puolusį dievą Jupiterį. Juna jį vis dar dievina. Naktimis, kai negali užmigti, neria į skaitmeninį pasaulį, kur įsitraukia į apgaulingą žaidimą, megzdama savo pačios melo tinklą. Ji kalbasi su vyrais, žadančiais amžiną meilę.
    Tačiau, užuot patikėjusi jų suktybėmis, Junona patiria savotišką laisvę. Šnekėdamasi su tais vyriškiais, gali būti tokia, kokia nori būti, sakyti tai, ką nori pasakyti. Internete ji tarsi ieško savų žvaigždynų. Dieviški vardai ir labai žemiškos problemos susipina. Junai net žinučių rašymas – saviraiška. Ji susiduria su Benu. Jųdviejų naktiniai pokalbiai paženklinti ironija ir intymumu, Benas perpranta ją, kaip ir ji perpranta jį.
    Tai istorija, parašyta paties gyvenimo, net ir pačios autorės išgyvenimų, nes nieko nėra intensyvesnio už tiesą. Ji apgalvoja kiekvieną sakinį, kad užtikrintų knygos tempą, siužeto patrauklumą. Ir teksto išdėstymas yra kitoks nei įprastame romane. https://elvislab.lt/leidiniai/18121

  • E. Frank „Mirę irgi šoka“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Tai knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves...
    Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė. https://elvislab.lt/leidiniai/18115

 

Vaikams
MP3 (garso įrašas)
  • T. Dirgėla „Dingusios silkės byla“. Kn. 21. Skaito A. Butvilas.
    Ciklo „Domas ir Tomas“ dvidešimt pirmoji knyga.
    Dar vienos Kalėdos, per kurias, atrodo, negali nutikti nieko keisto – papuoštos eglutės, dovanos, šventinis stalas su silke ir kitais patiekalais bei…
    Ar čia buvo paminėta silkė? Taip, tik paminėta, nes visos silkės ėmė ir tiesiog pradingo! Kas joms nutiko? Gal jos visos sumanė išplaukti atgal į Atlantą? O gal jas pagrobė pikti ateiviai, savo planetoje neturintys šio šventinio patiekalo? Viskas paaiškės atsivertus dar vieną „Domo ir Tomo“ serijos dalį! https://elvislab.lt/leidiniai/18226

  • P. Butchart „Mokytoja – deimantų vagilė“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Jei manai, kad mokykloje nevyksta nieko įdomaus, labai klysti! Izą ir jos šutvę tiesiog persekioja keisčiausi įvykiai. Mokyklos detektyvai nenurims tol, kol neatskleis visų paslapčių.
    Izai ir jos draugams naujoji mokytoja atrodo ĮTARTINA. Ji KEISTAI elgiasi: apsimeta nemokanti ispanų kalbos, o automobilyje dėvi RAUSVĄ PERUKĄ!
    Mokytojos rašomojo stalo stalčiuje suradę DEIMANTINIUS ŽIEDUS vaikai viską SUPRANTA. Jų mokytoja – tarptautinė BRANGENYBIŲ VAGILĖ. Ir tik jie gali ją SUSTABDYTI! https://elvislab.lt/leidiniai/18225

  • I. Skruibienė „Bilietas į senio besmegenio laidotuves“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Tai iliustruota istorija, skirta 5-erių metų ir vyresniems vaikams bei jais besirūpinantiems suaugusiesiems.
    Knygelėje atskleidžiama, su kokiais išgyvenimais susiduria vaikai ir jų ugdytojai, išgirdę žinią apie artėjančią artimo asmens mirtį, ką patiria netekčiai įvykus. Čia rasite pavyzdžių, kaip suaugusiesiems kalbėtis su vaikais apie mirtį, kas jiems padeda išbūti su sunkiais netekties jausmais bei mintimis.
    Kartu knygelė žaisminga, sunkūs išgyvenimai joje dera su vaikams būdingu ir taip reikalingu nerūpestingu žvilgsniu į pasaulį. Joje gausu spalvingų iliustracijų bei žaidybinių elementų, į knygelės tekstą įpintos dvi dainos apie pavasarį. https://elvislab.lt/leidiniai/18215

  • M. Baltrušaitytė „Į pasaulį žiūri gyvatyčiai“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Rytis ir Gytis yra žalčiukai, gimę tą pačią dieną, bet Gytis aštuoniomis minutėmis vyresnis. Broliams patinka traktoriai, ekskavatoriai, maži ekskavatoriukai ir buldozeriukai, jie svajoja kada nors turėti tikrus metalinius kardus. Dabar žaidžia tik plastikiniais. Galėtų būti aštresni, bet nesiskundžia – ir šių pakanka, jei nori nukirsti galvą jūrų pabaisai arba darželio auklėtojai – kobrai Larisai. Pasaulis, į kurį jie mėgsta žiūrėti susirangę ant akmeninės tvoros, yra didelis ir spalvotas, knibždantis raganų, maumų, piratų ir visokio plauko stebuklų.
    Šioje knygoje prabyla ne tik gyvatyčiai, bet ir voverės, kiaunės, netgi biotualetas, kuris kažko bijo. Žaismingame, magiškame vaikystės pasaulyje bendrą kalbą randa ne tik tradiciškai suvokiami gerieji personažai, bet ir tie, kuriuos įsivaizduotume kaip truputį blogesnius: piratas atsisako pašaukimo plėšikauti, susibičiuliavęs su mielu kačiuku, viena ragana geranoriškai sutinka nebenuodyti obuolių, o kita, užuot krėtusi raganybes, sprendžia kryžiažodžius. Parašyti šias pasakas autorę įkvėpė smagūs, netikėti, kupini intrigos pokalbiai su vaikais. https://elvislab.lt/leidiniai/18214

  • P. Soukupová „Keistuolių klubas“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Milai dešimt. Jai patinka gyvūnai – ypač vorai. Kai kuo nors susidomi, viskas aplinkui NUSTOJA EGZISTUOTI. Petras ketvirtokas, bet atrodo kaip pirmokėlis. Nuostabiai piešia. Bijo tamsos, dėl to negali užmigti. O kai užmiega, SAPNUOJA KOŠMARUS. Katja neturi draugų, mano, kad yra stora ir bjauri. BIJO KALBĖTIS SU ŽMONĖMIS. Laiminga jaučiasi tik skaitydama. Frankas gali vaikščioti tik su ramentais. Pyksta ant žmonių, todėl internete skelbia vaizdo įrašus ir taip PROVOKUOJA KITUS.
    Netikėtai susitikę šie KEISTUOLIAI drauge leidžiasi į nuotykį, kurio nepamirš visą gyvenimą. https://elvislab.lt/leidiniai/18165

  • F. Tsalikoglou „Bertos dovana“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Berta auga be motinos meilės ir negali susitaikyti su jos trūkumu bei mažojo brolio staigios mirties palikta žaizda. Šeimos gyvenimui subyrėjus, apleista paauglė randa nusiraminimą dailės pamokose. Mokytoja supažindina ją su menu ir atskleidžia keistas, savitas dailininkų biografijų detales, negaili laiko ir dėmesio savo mokinei. Jauno žmogaus lūpomis pasakojamoje istorijoje autorė, kalbėdama apie itin sudėtingus ir skaudžius jauno žmogaus išgyvenimus, sugeba įžiebti vilties, suteikti optimizmo nestabiliame šiuolaikiniame pasaulyje. https://elvislab.lt/leidiniai/18164

 

Filmai su garsiniu vaizdavimu
MP4 ir MP3 formatais
  • K. Kaupinis „Badautojų namelis“. GV skaito UAB Aktida.
    Filmas pasakoja apie televizijos diktorę Daivą, kuri vieną dieną su šimtais kolegų netenka darbo. Atkakli ir energinga moteris dėl televizijos pasiryžta padaryti viską! Ji paskelbia bado akciją ir apsigyvena vagonėlyje priešais televizijos pastatus. Jos pėdomis paseka du kolegos ir vienas prašalaitis. Jie tikisi, kad jau greitai akcija atkreips viso pasaulio dėmesį. Laikas eina, BBC ir CNN reporterių nė kvapo, o tušti pilvai gurgia vis garsiau...
    Aštuonias „Sidabrines gerves“ laimėjusių filmų režisierius Karolis Kaupinis („Nova Lituania“) grįžta su karčiai juokingu filmu apie didžiuosius lūkesčius ir susidūrimą su realybe. Apie neišsipildžiusias svajones ir ryžtą svajoti. Apie meilę ir žmogiško artumo siekį.
    MP4 (vaizdo įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18232
    MP3 (garso įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18233

  • M. J. Drygas „Traukiniai“. GV skaito UAB Aktida.
    Į Lietuvos kino ekranus atkeliauja vieno svarbiausių pasaulyje Amsterdamo dokumentinių filmų festivalio (IDFA) pagrindinį apdovanojimą laimėjęs filmas „Traukiniai“, kuris buvo pasirinktas uždaryti festivalį „Scanorama“.
    Beveik dešimtmetį filmą kūręs garsus lenkų režisierius Maciejus J. Drygas su kolegomis surinko šimtus valandų kino juostų iš 98 archyvų visame pasaulyje, o filme pasinaudojo net 46 archyvų medžiaga.
    „Traukiniai“ – tai kelionė po XX a. kino kronikas, kurios atskleidžia kolektyvinį Europos progreso ir skaudžių pasirinkimų portretą. Traukiniai liudija žmonijos vilčių, išsiskyrimo, ilgesio, meilės ir skaudžių netekčių istoriją. Migruojančių žmonių veidai primena amžiną džiaugsmo ir destrukcijos ciklą, o kamera, nukreipta į bėgius, tarytum klausia: kurį kelią šiandien mes pasirinksime?
    MP4 (vaizdo įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18206
    MP3 (garso įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18207

  • N. Milerius „Senio kelionės“. GV skaito S. Baltakis.
    Legendiniam kino aktoriui Juozui Budraičiui – 85-eri. Jis suvaidino daugiau nei 120 filmų ne tik Rytų ir Vidurio Europoje, bet ir Šveicarijoje bei Italijoje. Kino aikštelės jam padovanojo artimas draugystes ir džiaugsmingas kūrybos akimirkas. Tačiau šiandien daugelis jo kino kolegų išėję anapilin, o aktorių vis dažniau aplanko apmaudas dėl nebaigtų darbų. „Senio kelionės“ suregztos sekant ne biografinio filmo struktūrą, bet atminties fragmentiškumą.
    Sukurti vaidmenys įsirėžė aktoriaus atmintyje ne mažiau nei svarbiausi gyvenimo faktai, tad ir „Senio kelionės“ nuolat vedžioja žiūrovą tarp Budraičio jaunystės prisiminimų bei reikšmingiausių patirčių kine ir susipina į vieningą, nostalgišką atminties srautą. Nerijus Milerius.
    MP4 (vaizdo įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18194
    MP3 (garso įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18187

  • M. Verbiejus „Smėlis tavo plaukuose“. GV skaito O. Minderis.
    75-erių Malvina, buvusi balerina, po skyrybų ryžtasi palikti prisiminimais perpildytus namus ir žengti į naują gyvenimo etapą. Kartu su sužadėtiniu, dailininku Kipru, ji svajoja apie kelionę į Berlyną. Tačiau netikėtai iškyla kliūtis: Kipras neturi paso, o jo susigrąžinimas tampa sudėtingesnis, nei tikėtasi. Senjorams tai kelionė ne tik į kitą miestą, bet ir į gilesnį savęs pažinimą bei išsilaisvinimą iš vienatvės.
    „Smėlis tavo plaukuose“ – šviesus pasakojimas apie brandžią meilę, primenantis, kad naujos pradžios įmanomos bet kuriame amžiuje.
    MP4 (vaizdo įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18193
    MP3 (garso įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18188

  • V. Katkus „Svečias“. GV skaito UAB Aktida.
    Vasaros pabaiga. Trisdešimtmetis Danielius sugrįžta į gimtąjį miestą.
    Danielius Norvegijoje gyvena jau daugiau nei dešimtmetį ir ten turi viską – darbą, šeimą, draugus. Tačiau mirus tėčiui, jis turi sugrįžti į Lietuvą, kad parduotų savo vaikystės namus. Mažame kurortiniame miestelyje jis pasijunta lyg laikiname prieglobstyje.
    Jis greitai suvokia, kad viskas pasikeitė. Susitikdamas su pažįstamomis vietomis, senais draugais ir išlikusiais prisiminimais, Danielius junta tylią vienatvę, bet jai nesipriešina – renkasi tyrinėti. Jis paskutinį kartą pasineria į miestelį prieš jį paleisdamas.
    „Svečias“ – po sėkmingų trumpametražių darbų itin laukiamas Vytauto Katkaus pirmasis ilgo metro filmas. Iškart po pasaulinės premjeros prestižiniame Karlovi Varų kino festivalyje, V. Katkus šiuo debiutu pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.
    MP4 (vaizdo įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18192
    MP3 (garso įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18189

  • L. Lužytė „Johatsu“. GV skaito O. Minderis.
    Atrodo, Linos (akt. Žygimantė Elena Jakštaitė) gyvenime nieko netrūksta – ji gyvena jaukiame bute su rūpestingu vaikinu Tomu (akt. Laurynas Jurgelis) ir dirba mėgstamą darbą Vilniaus morge. Vieną dieną ten pristatomas žuvusio jūreivio kūnas. Žmona (akt. Rasa Samuolytė) tvirtina, kad jį atpažįsta, bet Linos tai neįtikina. Kilusi abejonė sužadina smalsumą ir ji nepaisydama pavojų lyg apsėsta leidžiasi ieškoti dingusiojo jūreivio. Kelionėje užuominos veda į uostamiestį, bet paslapčių tik daugėja.
    Įtempta ir atšiauri filmo atmosfera leidžia giliai pajusti ką reiškia jōhatsu – žmogaus dingimas tarsi į nebūtį. Kur Liną nuves paieškos ir ko iš tiesų ji ieško?
    Japonų kalboje žodis jōhatsu (jap. 蒸発) reiškia „išgaravimas“. Taip vadinami žmonės, kurie priversti aplinkybių arba savo noru, atsisako ligšiolinio gyvenimo bei tapatybės ir be pėdsakų pasitraukia iš visuomenės į anoniminį pogrindžio pasaulį.
    MP4 (vaizdo įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18191
    MP3 (garso įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18183

  • I. Sautkin „Poema mažiesiems žmonėms“. GV Skaito UAB Aktida.
    Karas, kurį Rusija atnešė į Ukrainos žemę, pirmiausia smogia silpniausiems. Bejėgiams, naiviems – „mažiesiems žmonėms“. Stebėdamas dvi pagyvenusias drauges iš deokupuoto kaimo, pasirinkusias aktyvų pasipriešinimą okupantams, ir savanorių grupę, gelbėjančią civilius gyventojus fronto zonoje, autorius atranda savo vaidmenį katastrofoje, kurią Rusija atnešė į Ukrainos žemę.
    Kartu su filmo autoriumi Ivanu Sautkinu grįžtame namo į deokupuotą kaimą Ukrainos šiaurėje, ieškodami išeities iš kūrybinės krizės ir suprasdami, kur tiksliai plaka karo širdis. Filme lygiagrečiai vystosi dvi siužetinės linijos. Nepaisydamos senyvo amžiaus, baimės, ir sveikatos problemų, dvi draugės iš Sedniovo kaimo Černigovo srityje pasirinko aktyvų pasipriešinimo okupantams būdą. Zinaida Hryhoriivna skaičiavo priešo tankus ir perdavinėjo informaciją Ukrainos žvalgybai, o jos draugė Taisija, vietinė poetė, rusų kalba parašė lankstinuką, kad paaiškintų rusų kariškiams jų veiksmų beprasmiškumą. Su savanorių komanda, vadovaujama buvusio operatoriaus Antono, autorius atsiduria fronto linijoje ir dalyvauja evakuojant civilius gyventojus. Stebėdamas ir analizuodamas tragiškas Antono ir jo draugų evakuotų žmonių istorijas, jis iš naujo atranda namų sąvokos vertę ir į karą žvelgia iš neįprastos, humanistinės perspektyvos. Įdėmiai žvelgdamas į veikėjų istorijas, autorius netikėtai randa ne pasyvias aukas, o nugalėtojus, ir tai priverčia jį iš naujo įvertinti savo svarbą. Finale senutės geria uogienės vyną. Tai optimistiška ir metaforiška scena, kurioje jos mėgaujasi saldžiu gėrimu ir ne mažiau saldžia daina, kurią močiutė Taisija parašė apie savo gimtosios žemės grožį.
    MP4 (vaizdo įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18184
    MP3 (garso įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18185

  • G. Žickytė „Irena“. GV skaito UAB Aktida
    „Šuolio“ režisierės Giedrės Žickytės pasakojimas – jautri duoklė iškiliai Lietuvos kultūros asmenybei Irenai Veisaitei. Holokaustą išgyvenusi, artimuosius praradusi, tačiau neapykantai nepasidavusi, ji vietoje keršto rinkosi atleidimą, vietoje tylos – dialogą, vietoje neapykantos – meilę, ir tapo įkvėpimu daugeliui.
    Šis asmeniškas filmas – ne tik istorinis liudijimas, bet ir priminimas šiems neramiems laikams, kaip laikysena gali keisti pasaulį, bei kvietimas permąstyti žmogiškumo ir dialogo svarbą.
    MP4 (vaizdo įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18180
    MP3 (garso įrašas):
    https://elvislab.lt/leidiniai/18181

  • D. Narkevičius „Čiulbanti siela“. GV Skaito UAB Aktida.
    XIX a. pabaiga. Vasaros diena Dzūkijos gamtos apsuptyje. Artinasi audra. Vešlūs miškai ir krūmynai knibžda paslapčių. Dvaro šeimininkas, susižavėjęs naujausia tų dienų fotografijos mada, žiūrinėja stereoskopines nuotraukas. Kitame kambaryje tarnaitė jo dukrai pasakoja apie raganas ir laumes. Tuo metu du muzikantai, keliaudami į kaimo susiėjimą, ima nebeskirti, kur realybė, o kur fantazija. Atėję jie vietoje linksmybių kartu su visais įtraukiami į pomirtinių vestuvių ritualą. XIX a. pabaigoje galima užčiuopti „svieto pabaigos nuojautą“ ir kintančią pasaulėjautą. Politiniai virsmai ir technologinės naujovės skverbėsi į bendruomenes, vis dar turinčias glaudų ryšį su aplinka, gamta ir sava mitologija. Video ir instaliacijų menininkas bei kino režisierius Deimantas Narkevičius, tyrinėdamas istoriją iš šių dienų perspektyvos, sutelkia dėmesį į ano laiko žmonių jausenas ir vaizduotę. Pirmajame lietuviškame ilgo metro 3D filme jis jungia istorinius faktus, folklorinius pasakojimus, ritualus ir gilų gamtos pajautimą į psichodelišką pasaką apie laikus, kurie nulėmė dabartinį pasaulį. Gerai pažįstama Lietuvos gamta atgyja stereoskopiniu formatu su vaizduotę žadinančiu Mišos Skalskio garso takeliu. Archajiška pasaulėjauta čia egzistuoja šalia naujų technologijų. O kas, jei tas glaudus žmogaus ir gamtos ryšys nebūtų nusilpęs? Galbūt dabar gyventume daug darnesniame pasaulyje?
    MP3 (garso įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18182

Žurnalai
Vartotojų komentarai (0)

Norėdami parašyti komentarą, turite prisijungti.