Randai

Romano herojui Jounui gyvenimas, bent jam pačiam taip atrodo, – baigtas. 48-erių metų vyras kenčia ir nebemato priežasčių gyventi. Jį neseniai paliko žmona, bet jų bendras gyvenimas baigėsi gerokai anksčiau: „Aš neprisiliečiau prie nuogo moters kūno jau aštuonis metus ir penkis mėnesius“, savo netektis skaičiuoja nelaimėlis.

Susumavus, štai toks rezultatas – „Beveik 49-ių. Vyras. Išsiskyręs. Heteroseksualas. Išsekęs. Be seksualinio gyvenimo. Darbininkas“. Viskas skamba niūriai, ir vieno naujausių rašytojos Auður Ava Ólafsdóttir romanų herojus savo vidurio amžiaus kaltę išperka nusipirkdamas bilietą į vieną pusę, į kitą šalį, į „Tylos“ viešbutį.

Viešbutis yra neįvardintoje šalyje, atsigaunančioje po pilietinio karo. Jounas planuoja nusižudyti būtent čia, anoniminėje, neramioje vietoje toli nuo namų, kad niekas, ir ypač jo dvidešimtmetė duktė Gudruna, nerastų jo kūno. Bet planai keičiasi. Vietoj savižudybės Jounas susidraugauja su karo baisumus išgyvenusia viešbučio savininke, vieniša sūnų auginančia moterimi. Ji paprašo Jouno pagalbos remontuojant pastatą ir jis sutinka – įrankius jis atsivežė su savimi iš Islandijos. Ji islandui paaiškina, kad šalyje dingo ištisa vyrų karta. Jounas palaipsniui įsitraukia, viešbutis pradeda keistis – dušai veikia, rūbinės dirba, ir galiausiai jie recepcijoje pastato stovą su atvirukais turistams, o Jounas jį prisuka.