Kovo mėnesį išeidome

Dalinamės kovo mėnesį specialiaisiais formatais išleistų knygų sąrašu:

MP3 (garso įrašas)

1. L. Gardner „Slėpynės“. Skaito R. Rainienė
   Bobį Dodžą vis dar persekioja tyrimas, kuris gerokai sukrėtė jo gyvenimą. O dabar Masačusetse, apleistos psichiatrijos ligoninės teritorijoje, po žeme įrengtoje slėptuvėje aptiktas šiurpus radinys – šešių mergaičių palaikai – pažadina baisiausią košmarą: ar galėjo grįžti žudikas, kurį visi laikė mirusiu? Bobiui į rankas patenka užuomina – medalionas su išgraviruotu Anabelės Greindžer vardu.
   Anabelė Greindžer, kiek save pamena, visą gyvenimą slapstosi. Vaikystės prisiminimai – vien besikeičiančių miestų ir netikrų vardų kaleidoskopas. Nuo ko bėgo jos šeima, Anabelei taip niekas ir nepasakė. Po daugelio metų merginą netikėtai pasiekia žinia, kad šešių mažamečių aukų kape detektyvai rado jos medalioną; savo mėgstamą papuošalą vaikystėje ji atidavė geriausiai draugei...
   Šįkart mergina jau neketina bėgti, nors pavojus taip arti. Seniai mirusi Anabelė Greindžer žingsniuoja į policiją. Nuo pat įtemptos įžangos iki šokiruojančios kulminacijos trileris „Slėpynės“ nardina į giliausias ir tamsiausias baimes. https://elvislab.lt/leidiniai/15426

2. Sud. R. Čičelis „Draugystė“. Skaito V. Kubilius
   Knygos „Draugystė: Jono Meko ir Antano Naujokaičio laiškai" autoriai yra du: lietuvių poetas, filmininkas Jonas Mekas (1922–2019) ir lietuvių žurnalistas, redaktorius Algimantas Antanas Naujokaitis (1932–2004). Žurnalisto ir kūrėjo susirašinėjimas tęsėsi dešimtmetį – nuo 1994 iki 2004 metų. J. Mekas nebuvo savanaudis, o A. A. Naujokaitis atsiskleidė kaip visuomeniškas altruistas. Laiškai rodo, kad A. A. Naujokaičiui su bičiulio kūrybos išleidimu susiję reikalai leido atrasti, pajusti ir suprasti savąją gyvenimo prasmę. https://elvislab.lt/leidiniai/15423

3. K. S. White „Mergina iš Legaro gatvės“ (2 knyga). Skaito J. Karazijaitė
   Antroji knyga apie Melaniją Midlton, nekilnojamojo turto agentę, gebančią prikelti ne tik senųjų Čarlstono pastatų, bet ir jose gyvenusių šeimų paslaptis. Persmelktas JAV Pietų valstijų kultūros ir pasakojimo tradicijų, romanas atskleidžia, kad savo istorijomis, širdgėla ir nuoskaudomis geba dalintis ne tik gyvieji. Netikėtai paveldėjusi architektūros šedevru laikomą Vanderhorstų namą, Melanija imasi jį restauruoti. Jai padeda ne tik geriausia draugė Sofi, bet ir istorinių romanų rašytojas Džekas Trenholmas, kurio žvilgsnis vis dar pakerta merginai kojas. Vis dėlto darbų kupiną Melanijos kasdienybę sutrikdo merginos motina. Džinetė Priolo Midlton – garsi operos dainininkė, palikusi Melaniją, kai šiai buvo vos septyneri. Po daugiau nei 30 metų Džinetė grįžta į Čarlstoną, ketindama nusipirkti Priolų šeimai kadaise priklausiusį namą Legaro gatvėje, ir prašo dukters pagalbos tarpininkauti. Tačiau tai nėra svarbiausia Džinetės grįžimo priežastis. Ne vieną šimtmetį Legaro gatvės name slypėjusios paslaptys ima veržtis į dienos šviesą motinai vėl susitikus su dukra, o jų gebėjimas matyti už gyvųjų pasaulio ribų sukelia joms mirtiną pavojų. https://elvislab.lt/leidiniai/15422

4. A. Kumža „Oranžinis romanas“. Skaito V. Kubilius
   Ką iš tiesų veikia ambasadorius, kai nedalyvauja oficialiuose priėmimuose? Kaip organizuoja savo šalies prezidento vizitus ir kaip – menininkų desantą? Kaip pažįsta šalį, į kurią atvyko, kaip mezga ryšius ir kokiais būdais renka informaciją? Kaip ieško šeimai laikinų namų ir ką veikia laisvalaikiu? Oficialūs atsakymai – protokoluose ir dokumentuose, o tai, kas į juos nepateko, užfiksavo talentinga buvusio Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Ukrainoje Algirdo Kumžos plunksna.
   „Į ambasadoriaus kabinetą, galima sakyti, įžengiau tiesiai iš povestuvinės kelionės Himalajų kalnuose, kur mus su Toma išbandė aukštis, pūgos ir šaltis. Per ketverius darbo metus Ukrainoje – nuo 2006–ųjų vasario iki 2009–ųjų gruodžio – negrėsė nei sniego lavinos, nei ledo plyšiai, tačiau adrenalino buvo daug: iš arti mačiau aštriausias politines turbulencijas, o ir gyvenimiškų siužetų netrūko. Ryte pravėręs kabineto duris nežinodavau, kokie netikėtumai manęs laukia tą dieną: kažkam iš tautiečių įstrigo verslas, kažkas pateko į daboklę ar liko be paso ir pinigų vienišas gatvėje. Susitikau su šimtais įdomiausių žmonių ir aplankiau vietų, kurių nemini jokie turizmo katalogai. Kiekviena diena man dovanodavo naujų intriguojančių istorijų – jas užrašiau ir sudėjau į šią knygą. Tikiu, kad mano užrašai padės perprasti šių dienų Ukrainą.“. https://elvislab.lt/leidiniai/15417

5. Ch. Fox Weber „Ko mes norime“. Skaito R. Rainienė
   Psichoterapeutės Charlotte Fox Weber klientų gyvenimai ir problemos – skirtingos, tačiau kiekvienas jų kelia vieną ir tą patį klausimą: ko aš iš tikrųjų noriu? Įžvalgų ir empatijos kupina knyga kviečia į kelionę per dvylika giliausių norų ir troškimų – meilę, galią, laisvę, bendrystę ir daugelį kitų – taip atverdama mums tai, kas vyksta už uždarų privačios praktikos durų. https://elvislab.lt/leidiniai/15415

6. J. Kross „Žmonės be praeities“ (3 knyga). Skaito A. Butvilas
   Tetralogijos „Tarp trijų marų: Baltazaro Rusovo istorija“ trečioji knyga.
   16 a. Talinas. Kadaise padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, aštraus proto berniūkštis dabar Baltazaras Rusovas – pasaulyje įsitvirtinęs gerbiamas žmogus. Vos išėjęs mokslus vokiečių Štetino mieste, jis tampa Talino Šventosios Dvasios bažnyčios pastoriumi. Neilgai trukus susižada su nuostabių migdoliškų akių mergina ir ima rašyti jam šlovę atnešiančias Livonijos kronikas. Bet Baltazaro gyvenime neramumai dar priešakyje. Livoniją ir toliau kamuoja prašalaičiai – Talinas ruošiasi užtruksiančiai maskvėnų apgulčiai. Kronikininko darbą slapčia seka kiti didikai, norintys savaip diktuoti istoriją. O ir santuoka – netrunka patirti Baltazaras – kartais gali panėšėti į karo lauką. https://elvislab.lt/leidiniai/15411

7. J. L. Horst „Urvinis žmogus“. Skaito R. Pranckūnas
   Per kelis namus nuo vyriausiojo inspektoriaus Vistingo namų randamas miręs žmogus, jau keturis mėnesius sėdintis priešais įjungtą televizorių. Jo beveik mumifikuotas kūnas buvo rastas tik todėl, kad jis nesumokėjo komunalinių mokesčių. Iš pirmo žvilgsnio neatrodo, kad mirtis būtų smurtinė. Vigas Hansenas gyveno kaip atsiskyrėlis, nebendravo su kaimynais.
   Apie vienišo vyro mirtį nepraneša nei spauda, nei televizija, tačiau ši mirtis sudomina žurnalistę Vistingo dukterį Liną. Ji nori papasakoti apie šį tragišką įvykį ir parašyti straipsnių seriją apie visuomenės susvetimėjimą, abejingumą ir prarastus šalia gyvenančių žmonių tarpusavio ryšius. Ji nori sužinoti, koks žmogus buvo Vigas Hansenas. Kaip galima būti tokiam vienišam ir visų pamirštam, kad praeina keturi mėnesiai, kol kas nors atsitiktinai sužino, kad tu miręs?
   Tuo pat metu policija gauna dar vieną pranešimą apie mirtį. Kalėdinių eglučių kirtimvietėje po sniegu randamas dar vienas jau kelis mėnesius miręs vyras. Vistingui kelia įtarimą šios dvi tarpusavyje tarsi nesusijusios mirtys. Vyriausiojo inspektoriaus nuojauta dažniausiai nemeluoja. Du vyrai mirę jau keturis mėnesius ir niekas jų nepasigedo. Kas bendro tarp šių dviejų visuomenės atstumtųjų? https://elvislab.lt/leidiniai/15410

8. Ch. Diamond „Mergina iš niekur“. Skaito R. Rainienė
   Bajanos vaikystė galėjo atrodyti kaip vienas didelis nuotykis arba veiksmo filmo scenarijus. Ji nelankė mokyklos (mama mokė ją matematikos, o tėvas – visko, ko gyvenime gali prireikti), neragavo cukraus (šeimos skanėstai buvo tik medus ir vaisiai), neturėjo draugų (niekas negali žinoti, kur gyveni) ir nepažino, kas yra namai (kam prisirišti, jei rytoj gali tekti išvykti). Tačiau ji be vargo gebėjo įsiminti naujos tapatybės legendą, atrodyti tokia, kokią aplinkiniai norėjo matyti, ir atkakliai siekti būti greičiausia plaukikė ir geriausia gimnastė.
   Bajana nuo kūdikystės atmintinai mokėjo svarbiausią tėvo taisyklę: visada būk ištikima savo šeimai, nes mes niekada vienas kito neišduosime. Jos pasaulis buvo penkių asmenų šeima. Nesvarbu, kad vieną dieną jie buvo Himalajuose, kitą – Pietų Afrikoje, kad juos persekiojo Interpolas, nesvarbu, kad jie nebuvo tobuli – ji jautėsi visaverte komandos nare ir žinojo, kad dėl šeimos padarys viską.
   Tačiau, keičiantis miestams ir žemynams, šeimos narių vardams ir tapatybėms, meilė ir pasitikėjimas virto baime ir smurtu. Netramdomas sesers įniršis, maištinga brolio siela, mamos nuolankumas ir tėvo despotizmas susiliejo į toksišką kokteilį, užnuodijusį Bajanos pasaulį. Tai, kas atrodė neginčijama, pasirodė esąs melas, o mylimi žmonės – patys pavojingiausi. Tik kaip pradėti naują gyvenimą, kai gimei bėglių šeimoje, nežinai tikrojo savo vardo ir oficialiai nė neegzistuoji? https://elvislab.lt/leidiniai/15407

9. T. Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“. Skaito G. Pupkevičienė
   Kritikų atstumta kaip darbininkų klasės rašytoja, nesivaikiusi tuo metu klestėjusių modernizmo ir postmodernizmo literatūrinių madų, dabar Tovė Ditlevsen vadinama viena svarbiausių savo kartos autorių ir jos kūrybą pasaulis atranda iš naujo. Autorės tekstai pasižymi subtiliu danams būdingu humoro jausmu ir gebėjimu paprastai, be užuolankų ar savigailos atpasakoti net pačias sunkiausias gyvenimo patirtis. „Kopenhagos trilogija“ pirmą kartą Danijoje pasirodė kaip atskiros memuarų knygos: „Vaikystė“ (1967), „Jaunystė“ (1967) ir „Priklausomybė“ (1971).
   Pirma trilogijos dalis prasideda, kai autorei penkeri. Gimusi Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, Tovė Ditlevsen supranta esanti nepritapėlė, savyje jaučianti kai ką nepaprasto ir dar nepažinto – pašaukimą rašyti. Trilogija tęsiasi Europai po truputį ritantis į Antrąjį pasaulinį karą. Priversta anksti palikti mokyklą, Tovė aukoja kūrybai skirtą laiką dirbdama bereikšmius, nesuprantamus darbus ir megzdama keistus, kartais net žalingus santykius su vyrais. Paskutiniame trilogijos tome aprašoma autorės kova tarp rašytojos pašaukimo ir konkuruojančių dukters, žmonos, motinos ir narkomanės vaidmenų. Šios trilogijoje pateikiamos idėjos itin aktualios ir šiandien.
   Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. https://elvislab.lt/leidiniai/15405

10. R. Joyce „Panelės Benson vabalas“. Skaito J. Karazijaitė
    1950 metai, Londonas. Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, tačiau maistas vis dar normuojamas, palei gatves rikiuojasi suniokoti pastatai, o moterys valandų valandas stovi eilėse, kad gautų riebios kiaulienos bryzelį. Mokytojos Mardžerės Benson švarko rankogaliai nubrizgo, o vieninteliai seni bateliai tokie numinti, kad per lietų žliugsi iš vidaus. Mardžerė kone merdėja mokydama mergaites namų ruošos ir leisdama vienišus vakarus tuščiuose šaltuose namuose.
    Susikaupusi neviltis tiesiog sprogsta po incidento klasėje. Panelė Benson griebia naujus pavaduotojos pusbačius ir, išvarčiusi kas po ranka pasitaikė, pasileidžia iš mokyklos. Tą akimirką jos ūžiančioje galvoje gimsta planas: ji privalo keliauti į Naująją Kaledoniją ieškoti dar neatrasto auksinio vabalo, apie kurį vaikystėje pasakojo tėvas. Į skelbimą, kad ekspedicijai reikalingas prancūzų kalbą mokantis asistentas, atsiliepia keturi kandidatai. Deja, paskutinę akimirką panelė Benson priversta pasirinkti netinkamiausią. Taip į veiksmo sceną aptemptu rožiniu kostiumėliu ir basutėmis su spurgais įžengia Enida Priti.
    Vabzdžių graibštu apsiginklavusi kresna pusamžė introvertė ir akinanti blondinė su miniatiūrine skrybėlaite ant geltonų kaip cukraus vata plaukų kartu perplaukia pusę pasaulio. Patyrusios galybę svaiginančių nuotykių ir ekstremalių išbandymų, jos atranda kur kas daugiau nei auksinį Naujosios Kaledonijos vabalą.
    Geriausios literatūros kanonus atitinkanti knyga kupina su liūdesiu susipinančio humoro, skvarbaus įžvalgumo ir švelnios išminties. https://elvislab.lt/leidiniai/15403

11. D. Krien „Penkios moterys, penki gyvenimai“. Skaito J. Karazijaitė
    Laisvė – tik kita prievartos forma, prievarta pasirinkti. Per penkių moterų gyvenimo istorijas autorė atskleidžia visos visuomenės panoramą ir naują požiūrį į žmonių santykius. Nuo dvasinių knygos herojų kančių neatsiejama ir politinė, emocinė nedarna. Kai kurios moterų ir vyrų dramos virsta Rytų ir Vakarų problemomis.
    Paliečiamos įvairios moterų patirtys: bevaikystė, motinytė, nepageidaujamas nėštumas, netektys, skyrybos, neištikimybė. Moterys nestokoja žemiškos drąsos ir tvirtybės. Autorė svarsto, ar jos nori arba tikisi iš gyvenimo per daug, ar pačios tvarko savo likimus. Moterys išlieka nuoširdžios, įtikinančios. Ši knyga – tarsi sociologinis šiandienos portretas. Ir ji nėra skirta vien moterims. Tai poetiškas ir gerai apgalvotas pasakojimas apie savosios laimės kainą. https://elvislab.lt/leidiniai/15404

12. D. Leinartė „Neplanuotas gyvenimas“. Skaito R. Jokubauskaitė
    Sovietinė šeimos politika ir propaganda neišvengiamai paveikė visas Lietuvos gyventojų grupes, ypač – šeimas. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Autorės teigimu, nors po Stalino mirties buvo toleruojama kiek didesnė visuomeninės minties ir veiksmo įvairovė, būtent politinio atlydžio metu šeima ir moterys patyrė didžiulį sovietinės ideologijos spaudimą. Tai mokslo studija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, „blato“ ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. https://elvislab.lt/leidiniai/15399

13. A. Sutzkever „Žaliasis akvariumas“. Skaito V. Kubilius
    Šis savitas poetinės prozos rinkinys parašytas dviem tarpsniais, su keliolikos metų pertrauka (pirmoji dalis 1953–1954, antroji – 1970–1974), ir buvo išleistas Jeruzalėje 1975–aisiais. Knygoje grįžtama į karo bei pokario laikų patirtis ir būsenas Vilniuje, pokalbiui iškviečiamos mirusiųjų figūros, tikrinamos poezijos galimybės kalbėti apie Holokausto netektis, sprendžiama kalbos ir vaizduotės egzistencinio vaidmens problema.
    Avromas Suckeveris – vienas didžiausių 20 a. žydų modernizmo ir jidiš kalbos poetų, po Antrojo pasaulinio karo sulaukęs pasaulinio pripažinimo. Jis laikytas vienu svarbiausiu pretendentų Nobelio premijai už jidiš literatūrą gauti, laikomas vienu unikaliausių Holokausto literatūros vardų. Naujas tokio pripažinimo pavyzdys – 2012 m. JAV išleista fundamentali Davido G. Roskies ir Naomi Diamant „Holokausto literatūros istorija“. Jos įvade išvardijus žymiausius pasaulyje Holokausto rašytojus teigiama: „Vienintelis tarp poetų, prozininkų ir Holokausto atminties liudytojų, Avromas Suckeveris lydi mūsų istoriją nuo pradžios iki pabaigos.“ Taigi Suckeverio kūryba minint jo šimtmetį vertinama kaip viena svarbiausių Holokausto literatūros paradigmų. Ir tai tik vienas iš argumentų, kodėl šis autorius turėtų būti itin svarbus šiandieniniams lietuvių skaitytojams ir visiems, kam rūpi istorinė Vilniaus atmintis bei daugiakalbė jo literatūros tradicija. https://elvislab.lt/leidiniai/15391

14. I. Bernardini „Geros mergaitės“. Skaito I. Paluckė
    Martina – gera mergaitė. Ji trokšta būti geriausia gimnaste pasaulyje. Bet to paties nori ir kiekviena kita jos pažįstama sportininkė, kiekviena kita gera mergaitė, žinanti pergalės kainą. Geros mergaitės badauja ir nerimauja, ginčijasi ir nemiega, maniakiškai seka kiekvieną konkurenčių judesį. Kiekvieną traumą. Kiekvieną mirtį.
    Per intensyvias, savaitę trunkančias varžybas atšiaurioje Rumunijoje Martina ir jos komandos draugės turi atsilaikyti prieš sunkiausius išbandymus, o bet koks silpnybės požymis gali kaipmat prišaukti pabaigą. Tačiau prie išbandymų jos įpratusios: metų metus tebesitęsianti artimiausių žmonių apatija, negyjančios mėlynės, amžinas skausmas, nesitraukiantis alkis – jos gali pakelti viską. Jos – geros mergaitės. Savaitės gale viena iš gimnasčių bus negyva. Kiekviena gera mergaitė žino, ką gali dėl jos mirties prarasti. Bet geriau žino, ką gali laimėti. https://elvislab.lt/leidiniai/15390

15. J. Ross „Vynuogynas“. Skaito N. Lipeikaitė
    Fotografas Džeksonas Svonas, fiksavęs žiaurumus konfliktų zonose, mirdamas paliko užprogramuotą asmeninį konfliktą: trys skirtingų moterų pagimdytos jo dukros sužino, kad dabar jos atsakingos už vynuogyną Oregone – ir už šeimą, apie kurią nė nenutuokė.
    Vaikystėje padariusi sėkmingą karjerą vaidindama televizijos seriale Tesa pirmą kartą gyvenime susiduria su asmenybės krize, vėl netekus tėvo atsinaujina senos nuoskaudos.
    Šarlotė, išauklėta būti JAV pietinių valstijų standartus atitinkančia žmona, dėl vyro politinių ambicijų apleidžia savo karjerą. Ir pačią blogiausią dieną gyvenime sužino, kad mirė jos mylimas tėvas, ji turi dvi seseris, apie kurias nieko nebuvo girdėjusi, o sutuoktinis įsimylėjo kitą moterį.
    Natali, ilgametės Džeksono mylimosios duktė, apie netikras seseris žinojo. Ir baiminosi, kad viską išsiaiškinusios Tesa ir Šarlotė pajus antipatiją jai, dukteriai moters, kuri buvo jų tėvo meilužė.
    Nenoromis atvykusias į Maison de Madeleine vynuogyną išklausyti testamento merginas sužavi joms tekęs tėvo palikimas, įspūdingas senelės pasakojimas apie gyvenimą Prancūzijoje Antrojo pasaulinio karo metais ir istorija apie sužeistą amerikietį kareivį, neabejotinai paveikusį jų visų gyvenimą. https://elvislab.lt/leidiniai/15386

16. K. S. White „Sugrįžimas namo“. Skaito R. Jokubauskaitė
    Būdama dvidešimties Kesė Medison iš gimtojo Džordžijos miesto Voltono išvyksta į Niujorką, stropiai dirbdama susikuria puikią karjerą ir iš naujo atranda save. Tačiau po penkiolikos metų vieną naktį telefono skambutis primena viską, ką taip uoliai stengėsi pamiršti. Ji grįžta į mieguistą Džordžiją pabūti su mirštančiu tėvu. Vis dėlto labiau nei tėvo netekties bijo susitikimo su seserimi, kadaise ištekėjusia už Kesės vaikino. Jauna moteris tvirtai pasiryžusi grįžti į Niujorką, bet po tėvo mirties paveldi vaikystės namus, dukterėčias ir sūnėnus pamilsta labiau nei įsivaizdavo, o Voltone pasijunta esanti kaip namie. Tačiau vėl viskas virsta aukštyn kojomis. Grumdamasi su užmiršto draugo sužadintais jausmais ir netikėta grėsme šeimai, kurią kadaise paliko, ji palengva suvokia, kad norėdama gyventi toliau nebeturi bėgti nuo savęs.
    Jausmingas, bet šmaikštus ir kiek padykęs romanas apie namų trauką, apie šeimos ir artimųjų galią, apie tai, kad prisiminimai gali atvesti prie nuostabiausių atradimų, ir apie meilę, kuri nėra tik atsitiktinumas. https://elvislab.lt/leidiniai/15385

17. O. Šparaga „Revoliucijos veidas moteriškas“. Skaito J. Karazijaitė
    Po 2020 m. suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų baltarusių visuomenė sukilo, o vaizdai iš tūkstantinių protestų apskriejo visą pasaulį. Nuo ko viskas prasidėjo ir kaip tai paveikė Baltarusijos žmones? Filosofė Olga Šparaga, pati buvusi įvykių sūkuryje ir ne kartą patekusi į kalėjimą, į Baltarusijoje įvykusį lūžį kviečia pažvelgti iš feministinės perspektyvos.
    Knyga reflektuoja galios mechanizmus, individualias protestų patirtis, rūpesčio formas, emancipacijos procesus. O visų svarbiausia, kviečia nenustoti kalbėtis apie Baltarusijos revolution–in–progress – pasak Šparagos, dar nebaigtą, tačiau jau laimėtą revoliuciją. https://elvislab.lt/leidiniai/15384

18. E. E. Eger „Pasirinkimas“. Skaito G. Pupkevičienė
    Istorija apie realią autorės Edith Eger patirtį, kuri nulėmė tai, kad šiandien ji žymi psichologė, padedanti žmonėms susitvarkyti su potrauminio streso sindromu. Autorė rašo apie skaudų gyvenimo tarpsnį Aušvico koncentracijos stovykloje, o per savo klientų patirtį primena, kad didžiulis blogis sustiprina geriausias mūsų savybes ir gyvenime visada yra vilties.
    1944–ieji metai. Editai šešiolika. Ji gimnastė ir balerina. Taip pat Vengrijos žydė – ir tai lėmė, kad mergina, kartu su šeima, pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Seneliai ir tėvai siunčiami į dujų kamerą, sesuo tik Editos drąsos dėka lieka gyva, o paauglei tenka neįsivaizduojamai kraupi patirtis, įskaitant ir šokį liūdnai pagarsėjusiam Josefui Mengelei praėjus vos kelioms valandoms po merginos tėvų egzekucijos. Tiems, kurie liko gyvi, reikėjo ne tik ypatingos medicininės pagalbos bado ir kitų problemų nualintiems kūnams gydyti. Pasirodė, kad daug sunkiau išgydomi psichologiniai randai.
    Holokausto siaubas nepalaužė Editos. Ji išmoko ir vėl gyventi, o patirtis gyvenimui suteikė tvirtybės bei atsparumo. Edith Eger tapo žymia psichologe, žmogumi, kuris padeda kitiems susitaikyti su jų gyvenimo traumoms, tačiau prieš tai moteriai taip pat reikėjo išsilaisvinti iš proto kalėjimo. Terapeutė, išgyvenusi Holokausto pragarą, puikiai supranta žmonių skausmus. Autorė sako, kad gydo ne laikas, o mūsų atsakomybė paleisti praeitį ir sielvartą. https://elvislab.lt/leidiniai/15383

19. Sud. D. Mitaitė „Jonas Mekas. Raštai (1 tomas). „Poezija“. Skaito V. Kubilius
    https://elvislab.lt/leidiniai/15380

20. G. Gospodinov „Liūdesio fizika“. Skaito V. Kubilius
    Šio romano pasakotoją, G. G., kamuoja patologiška empatija: jis nevalingai įsikūnyja į kitų žmonių, gyvūnų ar net augalų patirtis, prisiminimus ir išgyvena juos lyg savus – tiek malūne netyčia palikto savo senelio, tiek vienišo, labirinte įkalinto mitinio Minotauro ar net kaip vaisto ryjamo šliužo. Fiksuodamas tuos momentus, jis ima pasakoti tykią pasaulio istoriją, pažymėtą iš pažiūros nereikšmingais fragmentais ir paskirų likimų vingiais, kurios centre – melancholija ir Minotauras. Šiam gebėjimui blėstant, o laikui nenumaldomai nestojant, G. G. bando jį pergudrauti kurdamas laiko kapsules, kuriose ima kaupti dabarties atspindžius, nykstančių būties ženklų sąrašus, iš nepažįstamųjų nupirktas istorijas. Šokčiodamas tarp laikotarpių ir perspektyvų, pasakotojas surezga įspūdingą istorijų labirintą, kuriame apstu susijungiančių pasakojimo takų, gilių rūsių ir šalutinių koridorių.
    Tai knyga apie empatiją ir jos pradingimą, apie pasaulio rudenį, minotaurus, tūnančius mumyse, visur slypintį didingumą, elementariąsias liūdesio daleles, apie amžiną, iš naujo išgyvenamą vaikystę. Tai žaismingas, subtilus ir jaudinantis bene garsiausio šiuolaikinio bulgarų rašytojo romanas, kuriame jis, surankiojęs unikalias „mažas“ istorijas, lyg Šachrazada supina jas į pasakojimą, kupiną švelniai postmodernios ironijos, intelektualaus polėkio, lengvo absurdo ir lengvabūdiškos savirefleksijos. https://elvislab.lt/leidiniai/15378

21. V. Landsbergis „Kodėl mes“. Skaito V. Kubilius
    Margaspalvė tekstų mozaika, kurią sudaro profesoriaus pamąstymai, užrašai, įvairiomis progomis sakytos viešos kalbos, žiniasklaidoje skelbti straipsniai bei pokalbiai su įvairiais pašnekovais. Greta socialinės, istorinės, politinės, religinės krypties įžvalgų ir analizės, svarbiausias knygoje yra Žmogus – jo prigimties mįslė ir pašaukimas. https://elvislab.lt/leidiniai/15377

22. J. Saramago „Vienuolyno kronika“. Skaito R. Rainienė
    18 a. pradžia, Portugalijos imperija galios viršūnėje. Karalius Jonas pažada Mafroje pastatyti vienuolyną, jeigu sutuoktinė Marija – galimas daiktas, nevaisinga – pagimdys jam įpėdinį. Tuo metu vienarankis kareivis Baltazaras pamilsta Blimundą, raganos dukterį, kurios akys keičia spalvą, o ji pati turi antgamtinių galių pažvelgti žmonėms į vidų. Vieną dieną jie sutinka maištingos sielos dvasininką, labiausiai už viską gyvenime trokštantį skraidyti.
    Tai fantastine intonacija parašytas postmodernus istorinis romanas. Jame trys nepritapėliai – dvasininkas, užsigeidęs sukonstruoti skraidyklę, ir du jam tarnaujantys mylimieji Baltazaras ir Blimunda – rizikuoja būti nubausti inkvizitorių. Tačiau iš tiesų pagrindinis veikėjas – tai Mafros vienuolynas ir jo epocha. https://elvislab.lt/leidiniai/15373

23. N. Djavadi „Paklydusi“. Skaito I. Paluckė
    Jie – tai Prancūzijos piliečiai su savo mokesčiais valstybei, atskaitomais nuo pajamų, su savo užsispyrimu, kritiniu mąstymu, patriotizmu ir demokratija. Šalia jų gyvena Kimija Sadr, dešimties drauge su mama ir seserimis pabėgusi iš Irano pas Prancūzijoje prieš kurį laiką įsikūrusį tėvą. Dabar jai dvidešimt penkeri, ji – šiuolaikinė moteris, šiek tiek paklydusi tarp šeimos tradicijų ir vakarietiškos kultūros bei gyvenimo būdo.
    Vienos Paryžiaus vaisingumo klinikos priimamajame Kimiją siautulingomis bangomis užplūsta prisiminimai ir protėvių istorijos. Lyg mūsų laikų Šecherazada ji perpasakoja spalvingų Sadrų kartų likimus – nuo grėsmingojo prosenelio Montazemolmolko ir jo penkiasdešimt dviejų žmonų haremo iki režimui nepaklūstančių savo tėvų Darijaus ir Saros. Romanas iš dalies paremtas autorės patirtimi. Négar Djavadi gimė Irano intelektualų šeimoje, jos tėvai nepritarė nė vienam tuometiniam šalies režimui. Būdama vienuolikos ji su mama ir seserimi arkliais įveikė Kurdistano kalnus ir atvyko į Prancūziją. https://elvislab.lt/leidiniai/15372

24. J. M. Coetzee „Fo“. Skaito V. Kubilius
    Suzana Barton per nelaimingą atsitikimą atsiduria negyvenamoje saloje. Ten ją randa Penktadienis ir nuveda pas savo šeimininką Kruzą – irzlų, despotišką vyrą, praradusį norą ištrūkti. Suzanai Penktadienis kelia baimę – ne tik dėl to, kad galbūt yra iš žmogėdrų genties, bet ir dėl to, kad jam išpjautas liežuvis. Ji nėra tikra, kad jį sužalojo ne Kruzas, o vergų pirkliai, bet iš Penktadienio negali to sužinoti – jis nebylys ir gyvena savo pasaulyje, į kurį nei Kruzas, nei Suzana nėra įleidžiami. Vieną dieną netoliese plaukęs laivas atneša išsigelbėjimą. Ištrūkusi iš salos ir sugrįžusi į Londoną moteris susisiekia su iškiliu rašytoju Danieliumi Fo, prašydama papasakoti jos istoriją.
    J. M. Coetzee nūdienos pasaulio problemų ištakas tarsi atranda D. Defoe kūrinyje „Robinzonas Kruzas". Penktadienio negalia kalbėti – tai ne tik užuomina į tylą kaip kolonizacijos įrankį, bet ir visuotinio mūsų laikų nesusikalbėjimo aliuzija. Ar galima ką nors atstatyti, kai žala jau padaryta? Svarbi ir naratyvo perspektyva – pasakojama moters vardu ir taip sukuriamas kontrastas vyriškajam dominavimui D. Defoe romane. J. M. Coetzee koncentruoja pasakojimą ties Suzanos Barton, moters, ir Penktadienio, bebalsio, personažais. Autorius kelia daugybę klausimų, į kuriuos nepateikia tiesaus atsakymo. Šis romanas – tikrų tikriausias intelektualus galvosūkis literatūros gurmanams.
    https://elvislab.lt/leidiniai/15371

25. J. Felštinskij „Trečiasis pasaulinis“. Skaito R. Pranckūnas
    Kas lėmė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą? Įtraukiantis autorių pasakojimas perteikia visą Ukrainos istoriją nuo jos ištakų iki šių dienų kovos, siekiant apsisaugoti nuo grėsmingosios kaimynės kišimosi. Ar mūšis dėl Ukrainos peraugs į pasaulinį karą, ar taps naujuoju Rusijos Afganistanu ir prives prie Putino režimo žlugimo – tai pagrindinis klausimas labai aktualioje knygoje, kurios dabar Rusijoje niekas nerizikuotų leisti.
    Tai garsių istorikų bandymas atskleisti imperinius Rusijos užmojus ir paaiškinti konflikto su Ukraina priežastis. Bendraautoriai drąsiai vadina Putiną rusų Hitleriu, peržengusiu Rubikoną dar 2014 m. kovą. Būtent po Krymo okupacijos ir buvo parašyta ši knyga, netrukus tapusi bestseleriu ir iki šiol nepraradusi savo aktualumo. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus naujai Rusijos invazijai į Ukrainą, autorius papildė knygą keliais skyriais ir pastabomis apie karą. https://elvislab.lt/leidiniai/15370

26. G. Viliūnė „Mirtinas arkebuzos šūvis“ (3 knyga). Skaito J. Karazijaitė
    Romanų ciklo „Budelio mokinio bylos“ trečioji knyga.
    Lietingą vasarą į Vilnių renkasi bajorai, atvykstantys į šaukiamą seimą, – valstybė rengiasi karui Livonijoje ir karalius Žygimantas Augustas tikisi jų paramos. Pro šalį dardančias prašmatnias bajorų karietas budelio mokinys Adas stebi abejingai: nors vilniečiams atvykėliai kelia nemenkų rūpesčių, bet budelio namus visi kaip vienas aplenkia. Be to, jis turi savų rūpesčių, nes budelienė laukiasi, o nuo būsimo kūdikio priklauso jo paties likimas. Vis dėlto Adas nuobodžiauja neilgai ir netrukus net graužačiai laiko nelieka. Jį pasiekia nerami vaito žinia: arkebuza nušautas į Vilniaus seimą atvykęs bajoras, ir ne bet kur, o pačiame Vilniaus parapinės bažnyčios šventoriuje. Rotundas kaltina Vilniaus prieigų plėšikus, bet pasipiktinę bajorai šnairuoja į gerą jo bičiulį, abiejų teisių daktarą Petrą Roizijų. Padėti Adui išspręsti sudėtingą bylą Rotundas skiria Trakų vaivados Mikalojaus Radvilos sekretorių nenuoramą Andrių Volaną. Sekliai neria į slaptą miesto ir miestiečių gyvenimą, o prieš mūsų akis skleidžiasi gyvas, judrus, triukšmingas, sklidinas pribloškiančių paslapčių ir nerimastingų prieškario nuotaikų, bet didingas ir spalvingas 16 a. Vilnius. https://elvislab.lt/leidiniai/15198

27. S. Akbar „Atsparumas stresui“. Skaito R. Simanavičius
    Kasdien daugybė žmonių susiduria su stresu, bet pristinga įgūdžių tinkamai reaguoti ir įveikti gyvenimo siunčiamus iššūkius. Visgi gera žinia ta, kad kovoti su stresu galima išmokti. Sužinosite, kaip veikia mūsų smegenys, kaip jos valdo emocijas ir sudėtingus minčių procesus, taip pat išmoksite save užjausti ir naujai pažvelgti į pasaulį. Tai nepamainoma, lengvai pritaikoma ir naudinga knyga, kuri padės ne tik išgyventi, bet ir suklestėti. https://elvislab.lt/leidiniai/15190

28. N. Gordon „Rabis“. Skaito R. Simanavičius
    Jaunas, ambicingas ir talentingas rabinas Maiklas Kaindas, 20 a. trečiajame dešimtmetyje augęs Niujorko žydų kvartale, pamilsta protestantų pastoriaus dukterį. Papročių skirtumai pastoja kelią meilei ir tik abiejų mylimųjų dvasinė stiprybė padeda likti ištikimiems, išsaugoti savo jausmus. Tai ieškojimų, klaidų ir laimėjimų istorija pasirinkus tarnystės žmonėms kelią, nevergaujant savo religijai, bet ir jos neišduodant. https://elvislab.lt/leidiniai/15187

29. I. Asimov „Aš, robotas“. Skaito K. J. Strička
    Žmonėms ir robotams drauge, o kartais ir tarpusavyje, kovojant už būvį Žemėje ir kosmose, ir vienų, ir kitų ateitis skendi migloje. Žmonės, vyrai ir moterys, susiduria su išprotėjusiais robotais, robotais telepatais, robotais politikais ir su neapsakomo pajėgumo protingomis Mašinomis, kurios, ko gero, slapta jau valdo pasaulį. Abi pusės ieško atsakymo į tuos pačius klausimus: kas yra žmogus? Ar žmonija jau atgyvenusi ir nebereikalinga? Gal ji turi užleisti vietą kitokioms būtybėms?
    Atnaujintas knygos „Aš, robotas“ vertimas papildytas 1966 m. lietuviškame leidime cenzūruotomis dalimis. Pirmą kartą 1950 m. išleista Isaaco Asimovo apsakymų rinktinė „Aš, robotas“ lietuviškai pasirodė 1966 m. Dalis teksto neatitiko sovietinės ideologijos, todėl knyga buvo kupiūruota. Atnaujintas leidimas, papildytas iki šiol nepublikuotomis pastraipomis, dar ir šiandien kelia aktualius etinius ir moralinius klausimus, susijusius su dirbtinio intelekto atsiradimu. https://elvislab.lt/leidiniai/15200

30. M. Yousafzai, Ch. Lamb „Aš esu Malala“. Skaito A. Šerpytytė–Worcester
    Malala Jusafzai patraukė žiniasklaidos dėmesį būdama vienuolikos, kai ėmė rašyti BBC urdu kalba apie gyvenimą prasidėjus Talibano režimui. Prisidengusi Gulos Makai slapyvardžiu, ji dažnai kalbėdavo apie šeimos kovą už mergaičių išsilavinimą savo bendruomenėje. Kai Talibanas užėmė Svato slėnį Pakistane, Malala Juzafsai (Malala Yousafzai) ryžosi pasisakyti ir vos nesumokėjo už tai savo gyvybe. Ji buvo pašauta į galvą iš arti, kai autobusu važiavo namo iš mokyklos. Nedaug kas tikėjo, kad Malala išgyvens. Tačiau Malala stebuklingai pasveiko ir iš atokaus šiaurės Pakistano kaimelio pateko į Jungtinių Tautų būstinės Niujorke sales. Sulaukusi šešiolikos, ji tapo pasauliniu taikaus protesto simboliu ir jauniausia pretendente į Nobelio taikos premiją. Pasakojimas privers jus patikėti vieno žmogaus balso galia sukelti pokyčius pasaulyje. https://elvislab.lt/leidiniai/15406

31. P. Cameron „Kai ateina naktis“. Skaito I. Mikelionienė
    Peter Cameron (Piteris Kemeronas, g. 1959) – Niujorke gyvenantis ir kuriantis rašytojas, stiprus šiuolaikinės amerikiečių literatūros balsas. „Kai ateina naktis“ – septintasis P. Camerono romanas ir pirmoji lietuviškai pasirodanti jo knyga. Šiame romane rašytojas pina fantastikos, tikrovės ir grotesko elementus, jis kritikų pelnytai lyginamas su Europos magiškojo realizmo pirmtakais. https://elvislab.lt/leidiniai/15402

32. B. D. Perry „Berniukas, kurį augino kaip šunį ir kitos istorijos iš vaikų psichiatro užrašų“. Skaito V. Česnavičienė
    Vaikų psichiatras dr. Bruceʼas D. Perryʼis padeda vaikams, susidūrusiems su neįsivaizduojamu siaubu: išgyvenusiems genocidą, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, pagrobtiems paaugliams, su vienu ar apskritai be tėvų gyvenantiems. Klasika tapusioje knygoje „Berniukas, kurį augino kaip šunį“ dr. Perryʼis pasakoja jų istorijas apie patirtas traumas ir transformaciją, kurios liudija apie drąsą, žmoniškumą ir viltį. Meistriškai derindamas nepamirštamas vaikų istorijas su paties siūlomomis atjauta grįstomis įžvalgiomis gydymo strategijomis, Perryʼis paaiškina, kas nutinka vaikų smegenims susidūrus su didžiuliu stresu, ir atskleidžia netikėtus būdus, kurių galima imtis norint palengvinti šį skausmą ir padėti jiems užaugti sveikais suaugusiais žmonėmis. Tik perpratę mokslą apie protą ir meilės bei švelnumo galią galime tikėtis išgydyti net ir skaudžiausiai sužeisto vaiko sielą.
    https://elvislab.lt/leidiniai/15185

Vaikams ir Jaunimui

33. H. Melville „Mobis Dikas, arba Banginis“. Skaito V. Kubilius
    Trokšdamas nuotykių jaunas mokytojas Izmaelis sėda į banginiautojų laivą „Pekodas“ ir leidžiasi į klajones po jūrų platybes. Laivo kapitonas Ahabas, norėdamas atkeršyti už seną skriaudą, visą įgulą įtraukia į pašėlusią paslaptingo Baltojo Banginio medžioklę. Šis pusiau realistinis, pusiau fantastinis pasakojimas vystomas dviem plotmėmis – tai banginių medžioklė ir drauge romantinės simbolikos kupina intelekto ir valios kova su jėgomis, nardinančiomis žmogų į nuodėmę, trukdančiomis jam siekti tiesos, teisingumo ir išganymo. Tai romanas–alegorija, persmelktas Biblijos motyvų ir itin savitų jų aiškinimų. https://elvislab.lt/leidiniai/15381

34. M. Pressler „Natanas ir jo vaikai“. Skaito V. Kubilius
    Šventoje Levanto žemėje susikerta daug religijų ir kultūrų – atrodo, kur kitur, jei ne čia išmokti susigyventi skirtingų pasaulėvaizdžių ir tikėjimų žmonėms? Viena žymiausių vokiečių rašytojų Mirjam Pressler knygoje nukels skaitytojus į Viduramžių Jeruzalę, kur gyvenimas nesustoja net praūžus Kryžiaus žygių audroms.
    1192–ieji. Krikščionių kariai prarado Šventąjį Miestą ir dabar čia šeimininkauja sultonas Saladinas. Tie, kurie nežuvo mūšyje, nesulaukė jo pasigailėjimo ir buvo nubausti myriop. Šios žiaurios lemties išvengė vienintelis tamplierius Kurdas fon Štaufenas. Už gerus darbus atsimokama geru: prieš tai jis išgelbėjo žydų pirklio Natano, vadinamo Išmintinguoju, įdukrą Rechą iš gaisro ir už tai susilaukė arabų valdovo malonės.
    Kas yra Kurdas ir kodėl jis toks panašus į sultono Saladino brolį? Kas žino gražiosios Natano įdukros paslaptį? Kaip išmintingasis Natanas atsakys į provokuojantį valdovo klausimą, kuri religija yra teisingiausia? Ir ar pirklys nutuokia, kad jo gyvybei gresia pavojus? https://elvislab.lt/leidiniai/15409

35. T. Małkowski „Kamilis, kuris mato rankomis“. Skaito R. Jokubauskaitė
    Penkiametis Kamilis mato ne akimis, o rankomis. Ar dėl tokios supergalios reikėtų jo bijoti? O gal gailėtis ar perdėtai rūpintis? Jokiu būdu! Nors jis mato kitaip, bet yra toks pat berniukas kaip ir jo bendraamžiai. Kartais didelis nutrūktgalvis. Kartais susipeša su vyresne seserimi. Bet dažniausiai jis mielas, draugiškas, linksmas ir pats geriausias brolis. Knyga atveria nepažįstamą neregių pasaulį, kuriame galima matyti rankomis. https://elvislab.lt/leidiniai/15400

36. V. Braziūnas „Uosio kuosos“. Skaito N. Lipeikaitė
    Linksmi ir nuotaikingi žinomo lietuvių poeto eilėraščiai vaikams, kuriuose vyrauja teigiamas pradas. https://elvislab.lt/leidiniai/15208

37. S. Geda „Pelytė Sidabrytė“. Skaito V. Mickevičiūtė
    https://elvislab.lt/leidiniai/15397

38. J. Murphy „Netikusi ragana“. Skaito A. Vilkutytė
    Raganų akademijos mokinę Mildredę Habl persekioja nemalonumai – ji pagamina netinkamą eliksyrą, klasės draugę paverčia kiaule, sugadina šventinį raganaičių pasirodymą. Norėdama išvengti mokytojų rūstybės Mildredė pabėga į mišką. O čia vyksta siaubingi dalykai! Kaip pasielgs Mildredė? Ar jai pavyks susigrąžinti akademijos direktorės pasitikėjimą? https://elvislab.lt/leidiniai/15392

39. V. Žilinskaitė „Radinių namelis“. Skaito N. Lipeikaitė
    Eikite, užeikite į šią knygą – ji tikras Radinių namelis!.. Ne! – erdvus ir talpus Rūmas, kuriame galite rasti tai, ko dar net nepametėte. Ne apie pigius blizgučius, žinoma, kalbu – jų šiame Rūme net įsivaizduoti neįmanoma, – o apie tikroje literatūroje randamas tikras vertybes: jautrumą, užuojautą, dėmesį kitam, gyvenimo džiaugsmą... https://elvislab.lt/leidiniai/15207

BRF (tekstas Brailio raštu)

40. Ch. F. Ramuz „Didžioji baimė kalnuose“
    Daug diskusijų yra sulaukusi specifinė rašytojo kalba ir stilius – Ramuz nuomone, mokyklinė taisyklinga prancūzų kalba stokoja gyvasties; jis rašė šnekamąja, vadinamąja parlure (nuo pranc. žodžio parler – kalbėti). „Didžioji baimė kalnuose“ – bene žymiausia ir labiausiai skaitoma jo vadinamojo „Kalnų romanų“ ciklo, sukurto paskutiniuoju kūrybos periodu, knyga.
    Veiksmas vyksta aukštutinėje vieno Alpių kaimelio kalnų ganykloje, turinčioje blogą vardą: vietiniai gyventojai nesinaudoja ja jau dvidešimt metų dėl nelabai aiškios istorijos, iki šiol verčiančios drebėti kaimo senolius. Taip ūmai įsižiebia konfliktas tarp kaimo senimo ir jaunuomenės, negalinčios leisti, kad dėl kažkokių „senų prietarų“ būtų prarasta tiek geros ir taip kaimui reikalingos žolės.
    Jaunimas paima viršų, ir taip užsimezga romano „Didžioji baimė kalnuose“ veiksmas. Jame randame daug ko: ir tragišką, pasmerktą meilę, ir konfrontaciją su gamta bei slaptingomis jos jėgomis. Vienas iš svarbiausių fantastinių knygos motyvų, ką byloja pats pavadinimas, – baimė, didžioji baimė, kaip užkratas plintanti nuo kalnų aukštumų iki pat kaimo, lydima slaptingos galvijų ligos, viską šluodama savo kelyje. https://elvislab.lt/leidiniai/15419

41. W. Herzog „Pasaulio sutemos“
    Tai iki šiol pasaulį stebinančios vokiečių kino menininko ir rašytojo kūrybos kondensatas, vieno nepaprasto žmogaus knyga apie kitą nepaprastą žmogų. Knygoje pasakojama apie legendinį Japonijos žvalgybos karininką Hiroo Onodą. Nepatikėjęs žinia apie Antrojo pasaulinio karo pabaigą, vienos Filipinų salos džiunglėse jis tęsia kovą. Galiausiai po trijų dešimtmečių čia jį suradęs studentas Norio Suzukis, buvusio Onodos vado Taniguekio padedamas, įkalba kovos veiksmus nutraukti ir grįžti į Japoniją. Tragiška istorinė medžiaga didžiam menininkui leidžia kalbėti apie mūsų civilizacijos trapumą, žmogaus santykio su tikrove paradoksalumą, apie asmens drąsą, vienatvę ir išdidumą, apie būties prasmę ir beprasmybę. https://elvislab.lt/leidiniai/15387

Informaciniai leidiniai

42. Grotuvo „Prunus L–558“ naudotojo vadovas. Skaito R. Jokubauskaitė. (MP3 formatu)
    https://elvislab.lt/leidiniai/15389

43. Lietuvos audiosensorinės bibliotekos metinis leidinių prieinamais formatais katalogas 2022. Vaikų literatūra (PDF formatu)
    https://elvislab.lt/leidiniai/15401

Žurnalai

1. Savaitė, 2023, Nr. 9, 10, 11, 12, 13 MP3 ir PDF

2. Psichologija Tau, 2023, Nr. 2. Skaito R. Jokubauskaitė
   https://elvislab.lt/leidiniai/15416

3. Ar žinai, kad? 2023, Nr. 1. Skaito R. Simanavičius
   https://elvislab.lt/leidiniai/15414

4. Iliustruotasis mokslas, 2023, Nr. 2. Skaito R. Rainienė
   https://elvislab.lt/leidiniai/15408

5. Mūsų žodis, 2023, Nr. 3. Skaito A. Butvilas
   https://elvislab.lt/leidiniai/15396

6. Metai, 2023, Nr. 3. Skaito V. Kubilius
   https://elvislab.lt/leidiniai/15395

7. Prie kavos. Sveikata, 2023, Nr. 3–4. Skaito R. Rainienė
   https://elvislab.lt/leidiniai/15388

8. Moteris, 2023, Nr. 3. Skaito R. Rainienė
   https://elvislab.lt/leidiniai/15382

9. IQ, 2023, Nr. 3. Skaito R. Rainienė
   https://elvislab.lt/leidiniai/15374

Knygos Brailio raštu

1. A. Gim „Dunkst dunkst tankiai plakantis mano gyvenimas“. 5 kn.
   Kai Arimo tėvai, jo susilaukę vos septyniolikos, pilni nerimo ir jaudulio bando kurti bendrą gyvenimą, jam diagnozuojama progerija – itin reta liga, dėl kurios kūnas sensta aštuonis kartus greičiau nei įprasta. Nors tėvams dėl Arimo vis skaudžiai nudiegia krūtinę, jis pats savo likimą priima iškelta galva, su humoru ir lengvumu, net sunkiausiomis dienomis gyvenimą semdamas pilnomis saujomis. Per tėvų pasakojamas istorijas. Per pokalbius su kaimynystėje gyvenančiu senuku – geriausiu savo draugu Čangu. Per knygas – skaitydamas jis aplanko vietas, kurių savo akimis niekada neišvys. Būdamas septyniolikos, Arimas nusprendžia parašyti pasakojimą apie savo tėvus ir įteikti jiems dovanų per aštuonioliktąjį, galbūt paskutinį, savo gimtadienį.

2. K. Nunn „Gėlių kolekcininko duktė“. 4 kn.
   Tai du skirtingus laikotarpius apimantis istorinis romanas, nukeliantis į 19 a. ir šių dienų Angliją, Čilę bei Australiją.

3. R. Tremain „Gustavo sonata“. 5 kn.
   Šviesos, melancholijos, empatijos ir dygių pasirinkimų kupinoje knygoje keliaujama laiku: iš Gustavo vaikystės atgal į karo metus, kai jo tėvas pasirenka nepaisyti neutraliosios Šveicarijos įstatymų ir herojiškai gelbsti žydų pabėgėlius. Paskui – į dienas, kai Gustavui su Antonu per penkiasdešimt, prabėgę jų gyvenimo metai pažymėti ir likimo dovanų, ir skriaudų, o kai kurių svajonių išsipildymas dar prieš akis. Nagrinėjami svarbūs klausimai: kuo skiriasi draugystė ir meilė, kokia neutralumo kaina, kas yra drąsa karo akivaizdoje, ką reiškia susivaldyti ir vykdyti pareigas, kol slopinamos viltys ir aistros nepailstamai bando veržtis paviršiun.

4. M. Kent „Kai buvau tavimi“. 5 kn.
   Po žiauraus užpuolimo trisdešimtmetė Brijana Dagrėj beveik neišeina iš namų. Ją kankina prie lovos prikaustantys galvos skausmai, jos atmintis trūkinėja, ji sutrikusi, o vienintelis asmuo, kuriuo gali pasikliauti, yra naujasis nuomininkas daktaras Nijalas Emberlinas. Tik jis padeda Brijanai išlikti slegiančiame burbule, kuriame užsidarė jos gyvenimas.

5. J. P. Didierlaurent „Skaitovas 6.27 val.“. 2 kn.
   Kiekvieną rytą 6 val. 27 min. traukiniu Gilenas Vinjolis važiuoja į popieriaus perdirbimo fabriką, kuriame dirba neparduotų knygų smulkinimo mašinos „Zerstor 500“ operatoriumi. Jis nekenčia savo darbo, o paguodą randa kas rytą traukinio bendrakeleiviams garsiai skaitydamas iš baisiosios mašinos nasrų išgelbėtus pavienius knygų puslapius. Trisdešimt šešerių Gilenas vis dar vienišas. Vienintelė jo draugija namuose – auksinė žuvelė, o vieninteliai bičiuliai – „Zerstor 500“ suluošintas buvęs jos operatorius Džiuzepė ir ekscentriškasis sargas klasicistinio teatro mylėtojas Ivonas Grimberas. Tačiau vieną dieną Gilenas traukinyje aptinka USB atmintuką, kuriame randa merginos dienoraštį.