Penkios moterys, penki gyvenimai

Tai penkių labai skirtingų moterų istorijos. Jų keliai susikerta. Vaikystėje arba jaunystėje jos išgyveno sienos griūtį. Ten, kur anksčiau būdavo siena ir suvaržymai, dabar – laisvė. Tačiau laisvė – tiktai kita prievartos forma – prievarta pasirinkti. Per penkių moterų gyvenimo istorijas autorė atskleidžia visos visuomenės panoramą ir naują požiūrį į žmonių santykius. Rašytojos nuomone, vyrai negeba atsakingai suvokti vyriškumo. Nuo dvasinių knygos herojų kančių neatsiejama ir politinė, emocinė nedarna. Kai kurios moterų ir vyrų dramos virsta Rytų ir Vakarų problemomis. Vakarai įkūnija vartotojišką, į pinigus orientuotą apgavikišką pasaulį, Rytai – susitelkimo, tikrų jausmų idėją. Moterys ieško naujų kelių į laimę, ir tai tiesiog bendražmogiškas siekis – nei rytietiškas, nei vakarietiškas, nei vyriškas, nei moteriškas.

Penkios moterys siekia laimės savais būdais. Paliečiamos įvairios jų patirtys: bevaikystė, motinytė, nepageidaujamas nėštumas, netektys, skyrybos, neištikimybė. Nors gyvenimas pilnas netikėtų pavojų – pavydo, neapykantos, slegiančių nuopuolių, – moterys nestokoja žemiškos drąsos ir tvirtybės. Autorė svarsto, ar jos nori arba tikisi iš gyvenimo per daug, ar pačios tvarko savo likimus. Moterys išlieka nuoširdžios, įtikinančios. Ši knyga – tarsi sociologinis šiandienos portretas. Ir ji nėra skirta vien moterims. Tai poetiškas ir gerai apgalvotas pasakojimas apie savosios laimės kainą.

Šalia penkių moterų likimų yra dar vienas beveik slaptas veikėjas – meškiniais česnakais ir vasara kvepiantis Leipcigo miestas, jo keliolikos pastarųjų metų istorija, kai miestas smarkiai keitėsi.