Pasirinkimas

Istorija apie realią autorės Edith Eger patirtį, kuri nulėmė tai, kad šiandien ji žymi psichologė, padedanti žmonėms susitvarkyti su potrauminio streso sindromu. Knygoje autorė rašo apie skaudų gyvenimo tarpsnį Aušvico koncentracijos stovykloje, o per savo klientų patirtį primena, kad didžiulis blogis sustiprina geriausias mūsų savybes ir gyvenime visada yra vilties.

1944-ieji metai. Editai šešiolika. Ji gimnastė ir balerina. Taip pat Vengrijos žydė ir tai lėmė, kad mergina, kartu su šeima, pateko į Aušvico koncentracijos stovyklą. Atvykusi šeima išblaškoma, seneliai ir tėvai siunčiami į dujų kamerą, sesuo tik Editos drąsos dėka lieka gyva, o paauglei tenka neįsivaizduojamai kraupi patirtis, įskaitant ir šokį liūdnai pagarsėjusiam Josefui Mengelei. To šis monstras reikalavo praėjus vos kelioms valandoms po merginos tėvų egzekucijos.

Edita išgyveno koncentracijos stovykloje, nors ją išlaisvinus mergina buvo rasta leisgyvė. Visi šie kraupūs liudijimai aprašyti knygoje. Tekstas suskirstytas į keturias dalis: kalėjimas, pabėgimas, laisvė ir sveikimas.

Tiems, kurie liko gyvi, reikėjo ne tik ypatingos medicininės pagalbos bado ir kitų problemų nualintiems kūnams gydyti. Pasirodė, kad daug sunkiau išgydomi psichologiniai randai.

Knyga apie didvyriškumą, žmogiškąsias vertybes bei drąsą priešintis. Pagrindinės veikėjos patirtis yra reali ir įkvepianti niekada nepasiduoti. Šioje knygoje rašytoja dalijasi žmonių, kuriems ji padėjo, istorijomis, siekdama įrodyti, kad pasveikti įmanoma.

Holokausto siaubas nepalaužė Editos. Ji išmoko ir vėl gyventi, o patirtis gyvenimui suteikė tvirtybės bei atsparumo. Edith Eger tapo žymia psichologe, žmogumi, kuris padeda kitiems susitaikyti su jų gyvenimo traumoms, tačiau prieš tai moteriai taip pat reikėjo išsilaisvinti iš proto kalėjimo. Terapeutė, išgyvenusi Holokausto pragarą, puikiai supranta žmonių skausmus. Autorė sako, kad gydo ne laikas, o mūsų atsakomybė paleisti praeitį ir sielvartą.