2026 m. liepos 3 d.

Birželio ELVIS naujienos

Dalinamės birželio mėnesį specialiaisiais formatais parengtų ir įsigytų kūrinių sąrašu:

Suaugusiesiems

MP3 (garso įrašas)

Julie Smith „Padės, kai...“. Skaito Regina Jokubauskaitė.
Naujausioje, itin lauktoje knygoje „Padės, kai...“ dr. J. Smith atskleidžia, kaip tvarkytis su įvairiais psichologiniais iššūkiais ir nepalūžti sunkiomis gyvenimo akimirkomis.
Dr. J. Smith dalijasi mokslu patvirtintais būdais, kaip reguliuoti savo emocijas, kad tinkamai reaguotume į keblias situacijas. Tai svarbi knyga, kuri paskatins rūpintis savo psichikos sveikata ir be baimės įveikti netikėtus gyvenimo posūkius. https://elvislab.lt/leidiniai/18713
Jonas Aistis „Milfordo gatvės elegijos“. Skaito Algimantas Butvilas.
Knygoje, kurios atskiros dalys buvo išspausdintos užsienyje, keliami aktualūs lietuvių literatūros istorijos, kultūros klausimai. Kūriniams būdingas savitas stilius, karšta polemika, intriguojantys svarstymai.
Skiriama visiems besidomintiems Lietuvos kultūra, istorija, politikos niuansais. https://elvislab.lt/leidiniai/18711
David Graeber, David Wengrow „Žmonijos aušra“. Skaito Aldas Stulpinas.
„Žmonijos aušra“ meta iššūkį įsitvirtinusioms prielaidoms apie socialinę evoliuciją. Remdamiesi naujausiais archeologijos ir antropologijos tyrimais, knygos autoriai atskleidžia – istorija tampa daug gyvesnė ir įdomesnė, kai nusimetame išankstinių nuostatų grandines ir drįstame pamatyti jos daugialypiškumą: nuo mažų bendruomenių iki pirmųjų miestų, nuo žemdirbystės iki socialinių struktūrų, kuriose kūrybiškumas, lygybė ir laisvė egzistavo šalia galios formų. Ši knyga griauna įsitvirtinusius mitus apie valstybę, demokratiją ir nelygybę bei siūlo naują, moksliškai pagrįstą požiūrį į žmonijos istoriją. https://elvislab.lt/leidiniai/18710
Fiona Valpy „Siuvėjos dovana“. Skaito Jūratė Karazijaitė.
1940-ųjų Paryžius. Miestą okupavus naciams, trys jaunos siuvėjos kaip įmanydamos stengiasi gyventi kaip įprastai, tačiau visos trys slepia paslaptis. Karo paženklinta Mirej kovoja su Pasipriešinimo judėjimo dalyviais, Klerę suvilioja vokiečių karininkas, o Vivjena įsitraukusi į tokią veiklą, apie kurią negali pasakoti nė vienai iš jų.
Pasikeitus kelioms kartoms, į Paryžių atvyksta Klerės anūkė Harieta; ji anglė, jaučiasi stokojanti šaknų, nerandanti vietos gyvenime, bet be galo nori rasti sąsajų su savo praeitimi. Gyvendama ir dirbdama tame pačiame pastate Kardinolo gatvėje, sužino tiesą apie močiutę, apie save ir išsiaiškina šeimos istoriją, kuri gerokai tamsesnė ir skaudesnė, nei ji įsivaizdavo.
Kai karo metais dėl slaptos veiklos patenka į baisų pavojų, trims siuvėjoms tenka pasirinkti, nors apsispręsti neapsakomai sunku. Ar joms, suburtoms bičiulystės ir gresiant išdavystei, pavyks išgyventi juodžiausią istorijos metą neatskirtoms ir neišblaškytoms? https://elvislab.lt/leidiniai/18709
Stanislav Asejev „Šviesusis rytojus“. Įgarsinta dirbtinio intelekto UAB Intelektika sukurtais balsais.
Knygoje ukrainiečių žurnalistas ir rašytojas Stanislavas Asejevas išsamiai ir jautriai aprašo asmeninę patirtį 2015-2017 m. kalint Rusijos saugumo tarnybų įsteigtame „Izoliacija" pavadintame kalėjime Donecke – Rusijos kontroliuojamame mieste. https://elvislab.lt/leidiniai/18708
Donatas Katkus „Donatas Katkus. Apie muzikos būtį“. Skaito Virgilijus Kubilius.
„Donato Katkaus asmenybę galėtume apibūdinti labiau kaip menininką nei mokslininką, labiau artistą, bet ne statistą. Veiklų kaita – nuolatinė jo būsena. Jam lengviau sekasi kibirkščiuoti ir svaidyti idėjas, nei nuobodžiai siekti jas įkūnyti.
Pusę amžiaus trunkantis D. Katkaus veikimas muzikos meno labui nėra vienalytis, jis pilnas įvairių atsišakojimų. Į jo straipsnių rinktinę „Donatas Katkus. Apie muzikos būtį" sudėti daugiau kaip penkis dešimtmečius rašyti įvairių žanrų ir gana plačią interesų amplitudę aprėpiantys tekstai.
Kai kurie jų labiau susiję su bendra muzikos kultūros būkle, kiti – skirti konkretaus įvykio aptarimui, taip tarsi kompensuojant atlikimo meno trumpalaikiškumą. Ilgametė kvartetininko, dirigento, pedagogo patirtis suteikia šiai jo veiklos sričiai autentiškumo. Muzikos prasmės, natų teksto įprasminimo būdų ir galimybių klausimai sieja daugelį rašinių.“ Rūta Gaidamavičiūtė. https://elvislab.lt/leidiniai/18706
Algirdas Jurevičius „Susipažinkime – esu Teofilius“.
Beletrizuotos apysakos forma papasakota arkivysk. Teofiliaus Matulionio pašaukimo ir kankinystės istorija skaitytojui palieka gyvo bendravimo su palaimintuoju įspūdį. Pirmuoju asmeniu perteikta išorinių įvykių ir vidinių išgyvenimų seka plaukia sklandžiai. Tad skaitydamas netrunki pamiršti, jog tai mons. Algirdo Jurevičiaus rašinys, o ne paskutinės Ganytojo gyventos vietos – Šeduvos – namelio palėpėje netikėtai rasta autobiografija. Įtikimumą, arkivyskupo autentiško kalbėjimo efektą stiprina tai, kad greta pagrindinio teksto kaip jo iliustracija, bet ir stilistinė opozicija teikiamos citatos. Jos paimtos iš anuometės spaudos publikacijų, archyvinių dokumentų, mokslininkų darbų ir leidžia pajusti laiko dvasią bei nuolat primena, kad knyga istoriškai pagrįsta. Savo ruožtu, griežta šių ištraukų atranka, nedidelė apimtis, skaidymas į dalis, paaiškinimas drauge su sklandžiu, dinamišku, prie detalių nestabčiojančiu, trumpais sakiniais formuluojamu tarsi žodiniu pasakojimu yra tie privalumai, kurių dėka leidinys įtraukia, perskaitomas vienu ypu. https://elvislab.lt/leidiniai/18700
Paul W. Kahn „Pastatyti liberalizmą į vietą“. Skaito Aldas Stulpinas.
Neneigdamas svarbių ir reikšmingų liberalizmo principų – nuopelnų žmogaus teisių srityje, demokratijos, mažumų gynimo, P. W. Kahnas parodo, kad to nepakanka aiškinant moderniojo politinio patyrimo visumą. Jis neatsiejamas nuo meilės, pasiaukojimo, valios, tikėjimo. Liberalizmo politines teorijas grindžiantis individualizmas šiuos principus primiršęs. Tačiau atsakomybė ir rūpestis politinės bendrijos likimu negali likti nustumti į šalį, jų vietą užimant racionalumui ir šaltos ekonominės naudos siekimui. https://elvislab.lt/leidiniai/18698
Kate Storey „Širdies puslapiai“. Skaito Nijolė Lipeikaitė.
Iš po stalo išlindusi Hadrona nutapsėjo prie poros ir murkdama atsigulė jiedviem ant pėdų. Jeigu būčiau Pasaulio karalienė, pamanė Ela, padaryčiau tą katę teisingumo ministre.
Salė Harison keturiasdešimt vienus metus renka ypatingą biblioteką. Kiekvienais metais per dukters gimtadienį į lentyną padeda po knygą su įrašu, skirtu savo pačios didžiausiam kūriniui.
Tas didžiausias kūrinys – vienintelė duktė Ela – prieš dvidešimt vienus metus po kivirčo išlėkė į Australiją nė neatsigręždama. Vis dėlto Salė ir toliau kiekvieną liepos 11-osios vidurnaktį padeda į lentyną tomelį, bet viltys, kad duktė kada nors atsivers bent vieną iš jų, blėsta.
O tada ištinka nelaimė, ir Ela priversta grįžti į kadaise savais laikytus namus. Netrukus ji susivoks, kad pasibaigus vienam skyriui prasideda kitas. Tereikia atsiversti puslapį... https://elvislab.lt/leidiniai/18697
Philip Roth „Apmaudas“. Skaito Rokas Simanavičius.
1951-ieji, Amerika. Antrieji Korėjos karo metai. Markas Mesneris – darbštus, įstatymus gerbiantis, rimtas jaunuolis iš Niuarko, Naujojo Džersio, antruosius studijų metus pradeda konservatyviame humanitarinių mokslų ir inžinerijos koledže Vainsburge, Ohajuje. Kodėl jis studijuoja čia, o ne vietos koledže Niuarko centre, į kurį pirmiausia buvo įstojęs? Dėl tėvo – tvirto, darbštaus apylinkės mėsininko, kiauras dienas dirbančio savo krautuvėje Liono aveniu Niuarke, – kuris, rodos, pamišo? Pamišo iš baimės. Pamišo suvokęs, koks grėsmingas suaugusiųjų gyvenimas, kokie pavojai jo mylimo sūnaus tyko už kiekvieno kampo.
Taigi Markas išvyksta ir toli nuo namų, susidurdamas su kitokios, jam nepažįstamos Amerikos įpročiais bei suvaržymais, turi žūtbūt atrasti savo kelią. https://elvislab.lt/leidiniai/18696
Ernest Hemingway „Pavasarinės srovės“. Skaito Virgilijus Kubilius.
„Pavasarinėse srovėse“ Hemingway šaiposi ir iš kitų XX a. trečiojo dešimtmečio rašytojų sentimentalumo, infantilaus simbolizmo, romantiško jų įsitikinimo, kad dirbti „savo rankomis" yra sąžiningiau, kad Amerikos juodaodžių ir indėnų gyvenimo būdas – tai sveika primityvi alternatyva pražūtingai, vis labiau įsigalinčiai industrializacijai, „sugedusios" Europos atsvara. https://elvislab.lt/leidiniai/18694
N. M. Šerniūtė „Vilkų kampo Eliza“. Skaito A. Vilutytė.
Paskutinę gyvenimo naktį Elžbieta panyra į savo gyvenimo prisiminimus nuo vaikystės iki ribos, už kurios laukia mirusieji, peržengimo. Jos atmintyje iškyla tiek jos asmeninės, niekam nepapasakotos istorijos, tiek ją supusių žmonių – seserų, tėvų, vyro, vaikų ir kitų giminaičių – likimai. Elžbieta gimusi Grabupiuose, lietuvninkų kaime, pasiturinčių tėvų namuose, nutekėjo už rubežiaus į Oželių kaimą Žemaitijoje. Sunki kasdienybė atskleidžia skirtingą veikėjų gebėjimą išlikti, užaštrina jų troškimus, perkeičia tarpusavio santykius. Sunkus darbas, skurdas, brutali tikrovė, nusivylimas ir skausmas, o šalia to draugystė, pagarba, tamprūs kraujo saitai ir nepertraukiama artimo žmonių ryšio paieška.
Romanas nėra tik XIX a. buities ir istorinių įvykių atpasakojimas, jame atsiskleidžia gyvas to meto žmonių istorinis ir vidinis laikas, per to meto kalbą, tarmiškus žodžius, vartotas svetimybes, istorines buities detales, veikėjų mintis ir išgyvenimus. Jame iškyla giminės atminties lauko gabalėlis, kuris toks gyvas, kad atrodo vyksta dabar ir visai čia pat. Tekstas nukelia ne tik į XIX a. istorinių įvykių, bet ir literatūrinės tradicijos – Kristijono Donelaičio, Žemaitės ir Ievos Simonaitytės – kontekstus. https://elvislab.lt/leidiniai/18693
A. Ruseckaitė „EMMI“. Skaito V. Bičkutė.
Knygoje autorė pasakoja apie keturias moteris, turėjusias itin reikšmingą vaidmenį iškiliojo lietuvių poeto, prozininko Vinco Mykolaičio-Putino gyvenime ir kūryboje. Šie moterų likimai glaudžiai persipynė su rašytojo dvasine branda, asmeniniais išgyvenimais ir kūrybiniais sumanymais.
Motina Magdalena padėjo sūnui ištverti tėvo griežtumą ir įskiepijo jam tikėjimą Dievu. Iš jos poetas paveldėjo švelnumą ir jautrumą, vėliau atsispindėjusius jo kūriniuose ir gyvenimo nuostatose. Gimęs vyriausiu sūnumi aštuonių vaikų šeimoje, išskirtinai artimą ryšį V. Mykolaitis-Putinas turėjo su jauniausia seserimi, penkiolika metų jaunesne Magdalena (Magduka), taip pat poete. Jis rūpinosi jos išsilavinimu, dalijosi su ja kūrybinėmis idėjomis, kasdienybės rūpesčiais, ilgėjosi sesers, jai išvykus į tolimąją Australiją. Trečioji Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moteris – studentė Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusi jo žmona. Nors santuoka tęsėsi trisdešimt dvejus metus, vėlesniu laikotarpiu poeto kelyje atsirado dar viena jam itin reikšminga moteris. Profesoriumi tapusio Vinco studentė Irena įkvėpė brandžiausius jo poezijos posmus ir tapo dvasine atrama sunkiausiais gyvenimo momentais.
Rašydama „EMMI“ autorė rėmėsi gausia dokumentine medžiaga, tyrinėjo VU bibliotekos bei kelių literatūros ir muziejų archyvus. Knyga klausytojui leidžia iš arčiau pažinti Vincą Mykolaitį-Putiną kaip asmenybę, suprasti jo gyvenimo kelią ir keturių moterų svarbą jame. Tai įdomus ir įtraukiantis pasakojimas, atskleidžiantis daugybę iki šiol mažai žinomų rašytojo asmeninio gyvenimo faktų. https://elvislab.lt/leidiniai/18692
M. Valančius „Palangos Juzė“. Skaito P. Čižinauskas.
„Palangos Juzė“ – vienas žymiausių vyskupo, istoriko, Lietuvos švietėjo Motiejus Valančius grožinių kūrinių. XIX amžiuje parašytos apysakos pagrindas – keliaujančio kaimo siuvėjo Juzės Viskantos pasakojimai.
Per trylika vakarų Juzė dalijasi įspūdžiais iš kelionės po Žemaitiją ir Aukštaitiją. Kiekviename skyriuje aprašomos skirtingos Lietuvos vietovės, jų gamta, žmonių buitis ir papročiai. Audioknygoje gausu etnografinės ir tautosakinės medžiagos: aprašomi vestuvių papročiai, liaudies žaidimai, dainos, kasdienio gyvenimo detalės. Kelionės motyvas čia tampa pagrindu pažinti šalį ir jos žmones. Nors iš pirmo žvilgsnio Juzė tik siuva drabužius, kiekvienoje vietoje įsitraukia į vietos gyvenimą: stebi žmonių išvaizdą, aprangą, socialinius skirtumus, lygina skirtingas parapijas. Jo pasakojimuose ryškūs moraliniai ir religiniai pamokymai – akcentuojama blaivybė, darbštumas, tvarka, pagarba tėvams ir tikėjimui. Pagrindinis veikėjas kritikuoja girtavimą, apsileidimą, ragina laikytis krikščioniškų gyvenimo normų. https://elvislab.lt/leidiniai/18690
V. Kulvinskaitė „Kai aš buvau malalietka“. Skaito V. Kulvinskaitė.
Dešimtojo dešimtmečio Vilniaus Naujamiesčio rajonas, šulia, kioskai, kačialkė, videonuoma, nepilnametės manekenės tūsuose, iškrypėliai parkuose… „Kai aš buvau malalietka“ – autofikcinis romanas apie laukinį posovietinio laikotarpio gyvenimą.
Virginija Kulvinskaitė rašo taip gyvai ir natūraliai, kad klausantis atrodo, lyg girdėtum artimos draugės pasakojimą vėlai vakare. Pasakotoja nėra nei auka, nei idealizuota herojė – ji egoistiška, kartais ciniška, dažnai pasimetusi, žiauri sau ir kitiems. Būtent dėl savo netobulumo klausantis ji tampa vis artimesne. Virgos patirtyse lengva atpažinti savo pačių baimes, klaidas ar jaunystės gėdą. Iš pradžių tai chaotiška, ironiška istorija apie paauglystę, vakarėlius ir „malalietkišką“ gyvenimą, tačiau vėliau pasakojimas tampa brandus ir gilus – atsiranda savęs, moteriškumo, santykio su praeitimi apmąstymai. Audioknygoje drąsiai kalbama temomis, kurios ilgą laiką lietuvių literatūroje buvo nutylimos: abortus, priklausomybes, destrukciją, seksualumą… Romanas labai atviras ir gyvas, beveik kaip performansas. https://elvislab.lt/leidiniai/18691
B. Johnson „Pasakojimai apie Romą“. Skaito K. J. Strička.
Autorius imasi nagrinėti, kaip senovės romėnams pavyko sukurti vienalytę civilizaciją, kodėl jokia paskesnė imperija to nebepakartojo ir kodėl net mums šiais laikais ne itin sekasi sutelkti ES. Keliaudamas per buvusios Romos imperijos kraštus jis į dienos šviesą iškelia imperijos valdymo paslaptis, priežastis, kodėl romėnai valdžią ir prestižą išsaugojo taip ilgai, ir aiškinasi, ko galėtume iš jų pasimokyti ir kaip tas pamokas pritaikyti dabarties politikai. Šmaikščiai pateikdamas begalę įdomių faktų ir pribloškiančių detalių, paįvairindamas pasakojimą kandžiais palyginimais su mūsų laikais, autorius veda skaitytoją per romėnų pasaulį, pradėdamas nuo veržlios imperijos plėtros ir baigdamas patetišku jos saulėlydžiu.
Ši knyga – ypatingas autoritetingo išmanymo, aštraus proto, pastabios akies ir gyvo pasakojimo derinys. Senovės Romos paveikslas, kuriame sodriai vaizduojama didybė ir keistenybės tampa tikra intelektinės kelionės po romėnų pasaulį pramoga. https://elvislab.lt/leidiniai/18688
T. Brach „Radikalus priėmimas“. Skaito K. J. Strička.
Šiais laikais, kai pasaulis patiria krizę ir auga kolektyvinis nerimas, Taros Brach knyga siūlo kelią į vidinę laisvę, kasdienę išmintį ir atjautą.
Daugelio mūsų neapleidžia nevertingumo jausmas. Nereikia daug – tik sulaukti kritikos, suklysti darbe, išgirsti apie kitų pasiekimus ir pajuntame, kad kažkas su mumis negerai. Toks požiūris kelia kančią, o ši pasireiškia konfliktais ir priklausomybėmis, vienatve ir pervargimu.
Mūsų įpročiai jaustis nepakankamais – tokie stiprūs, kad, norint pabusti iš šio transo, reikia ne tik vidinio apsisprendimo. Išsilaisviname mokydamiesi atpažinti tai, kas tikra dabarties akimirką, ir atvira širdimi priimti viską kas mus ištinka. Šį sąmoningumo ir atjautos ugdymą vadiname radikaliu priėmimu – tai noras patirti savo gyvenimą tokį, koks jis yra.
Klasikinis veikalas, psichologams žinomas jau seniai, bet lietuviškai skelbiamas pirmą kartą, siūlo kelią į laisvę, įskaitant kasdienius praktinius patarimus, kuriuos Tara Brach sukūrė per keturiasdešimt darbo su terapijos klientais metų. Remdamasi asmeninėmis istorijomis, psichologės praktika ir budizmo mokymais, autorė moko mus pasitikėti įgimtu gerumu. Ji atskleidžia, kaip išsiugdyti išminties ir atjautos pusiausvyrą, išsigydyti baimę bei gėdą ir kurti autentiškus santykius. Kai liaujamės kariavę su savimi, galime laisvai ir visavertiškai išgyventi kiekvieną brangią gyvenimo akimirką. https://elvislab.lt/leidiniai/18675
R. Aškinytė „Penkios istorijos apie meilę su laiminga pabaiga“. Skaito A. Kuskienė.
Šios penkios istorijos tarpusavyje nesusijusios, bet turi tą pačią teminę ašį. Visos jos prasideda tame pačiame taške – susitinka moteris ir vyras. Įvyksta tai, kas jau aprašyta tūkstančiuose knygų – užgimsta meilė. Daugybę kartų jausmas tas pats, o jo patyrimas – visiškai unikalus. Šio jausmo istorijų veikėjai ir laukia, ir bijo. Jie atsisako visko, ką iki šiol turėjo. Viliasi gauti daugiau ir drauge baiminasi susinaikinti. Kartais ieškojimo procesas užtrunka labai ilgai, o kartais pasibaigia net neprasidėjęs. Kai kada, susiaurėjus regos laukui, žmonės pasiklysta, liaujasi ieškoję ir tampa priklausomi nuo aplinkybių, nuo savo skausmo, taip žalodami save ir visa, kas yra aplinkui. O kai kada – priešingai. Meilė atveria sielos vartus, užgydo žaizdas, gražina tikėjimą.
Visos penkios istorijos prasideda tame pačiame taške, o baigiasi visiškai skirtingai. Pavadinimas žada laimingą pabaigą. Tačiau kokia meilės pabaiga yra laiminga? Ar meilė iš vis kada nors baigiasi? O jei baigiasi, ar verta mylėti? https://elvislab.lt/leidiniai/18673
J. M. Dalgliesh „Įsibrovėlė“. Skaito P. Galkontaitė.
Turiu žavų vyrą Skotą, du mielus vaikus, puikų darbą ir nuostabius namus. Iš šalies atrodytų, kad mano gyvenimas tobulas. Bet tai tik iliuzija.
Mūsų dvylikametė dukra Keitė prisivirė košės mokykloje – dabar ji nušalinta nuo pamokų, o su manimi beveik nekalba. Praradę viltį pasamdėme jai jauną korepetitorę Dianą – iš pažiūros idealią, patikimą profesionalę. Darbe praleidžiu daug laiko ir todėl jaučiu augančią kaltę – ar aš susimoviau kaip motina? Ar viskas griūna dėl to, kad per mažai būnu namie?
Diana atrodo paskutinė mūsų viltis – žmogus, galintis pasiekti Keitę. Vis dėlto netrukus imu abejoti jos ketinimais…
Štai ji virtuvėje, paliečia Skotui ranką. Štai šnabžda kažką Keitei, ir pažvelgusios į mane jos abi akimirksniu nusijuokia. O tada užtinku ją įsliūkinusią į Skoto darbo kambarį, apžiūrinėjančią mudviejų vestuvių nuotraukas.
Nujaučiu, ko ji siekia – ieško ko nors, kas sugriautų mano gyvenimą. Gyvenimą, kurio trokšta pati.
Bet Diana manęs deramai neįvertino. Dėl savo mylimos šeimos aš pasiruošusi kovoti. Ir ji nė nenumano, kaip toli galiu nueiti, kad ją sustabdyčiau. https://elvislab.lt/leidiniai/18667
J. Mackiewicz „Kelias į niekur“. Skaito V. Kubilius.
Tiesos sakymas yra tiesiogiai susijęs ir su jos priėmimu, kas niekada nebuvo nei lengva, nei malonu. Šiuo požiūriu Józefas Mackiewiczius buvo „nepatogus“ rašytojas. Jis niekada nesiliovė stebėjęs ir su gamtininko tikslumu aprašęs jautrių ir nemalonių, tačiau tikrų įvykių: romane atkuriamas 1940–1941 m. sovietinės okupacijos laikotarpis Vilniaus krašte. Veikėjų likimai, pagrįsti tikrais faktais, anksčiau autoriaus aprašytais daugelyje publicistinių reportažų, čia realistiškai supinami į sovietizuojamos visuomenės irimo kroniką. Koks bus tas šviesus komunizmo rytojus, jei žengti į jį reik nesidairant ar tiesiog aklai, nematant, kaip kasdien kinta žmonių apranga ir eisena, gatvės ir parduotuvių vitrinos, išsigimsta pati kalba? Autorius kelia klausimą: ar tikrai, jei komunizmo keliu eisime užsimerkę, jis kažkur nuves? Atsakydamas jis sukuria įtaigią pakopinių įvykių paralelę – iš gyvenimo tų, kurie stengėsi prisitaikyti prie politinių aplinkybių, ir kitų, kurie bandė išvengti tapimo homus sovieticus. Vienų kelias intensyviai siaurėja tarsi penkiakampės žvaigždės smaigalys iki nutrūksta; kitų – paprasčiausiai veda į niekur. https://elvislab.lt/leidiniai/18664
M. Paplauskaitė „Traukinys atvyksta laiku“. Skaito M. Baranauskaitė.
Nė dienos be griuvėsių – Ukrainos geležinkelininkų liudijimai – reportažų knyga.
2022 m. vasario 24 d. Ukrainos traukinių stotys tapo ir priedanga, ir pagrindiniu priešo taikiniu, o geležinkelininkai – valstybės gynėjais, atsakingais už šalies gyventojų evakuaciją. Reisai savo punktualumu pralenkė Europos šalių tvarkaraščius, geležinkelininkams čia pat remontuojant smūgių sugriautus bėgius, atveriant naujas geležinkelio linijas, vagonuose dalijant vaistus ir maistą. Geležinkelio darbuotojai iš Ukrainos padėjo išgabenti daugiau kaip keturis milijonus žmonių, o kur dar 115 tūkstančių šunų, kačių ir kitų namų augintinių.
Kaip prasidėjus didžiajam karui geležinkelininkai išsaugojo pagrindinę Ukrainos arteriją? Lietuvių kilmės ukrainietė žurnalistė Marička Paplauskaitė suteikia balsą stočių vadovams, architektams, reisų palydovams ir keleiviams, kurdama kolektyvinį pasakojimą apie didvyriškumą. Kronikoje „Traukinys atvyksta laiku“ atsiskleidžia ne tik rašytojos talentas, bet ir autentiška gyventojų kalba, juodasis humoras karo metu ir pasipriešinimo dvasia – ukrainiečių pasakojimai tvirtai byloja: geležinkeliai vis dar dirba pagal tvarkaraštį. https://elvislab.lt/leidiniai/18661
M. Burokas „Seismografas“. Skaito M. Burokas.
Mariaus Buroko Seismografas – pirmoji LAPO eilėraščių knyga. Asmeniška ir kartu fundamentali, įvietinanti ir kartu apibendrinanti. Poezija įkvepia atjautą ir atveria naują pažinimo dimensiją, kai racionalumas nebepaaiškina gyvenimo. Ūla Ambrasaitė https://elvislab.lt/leidiniai/18660
F. Romanowska „Vilnietiškas detektyvas“. Skaito D. Malinowskis, J. Bareikis.
1933 metų gegužės 12 dieną Vilnių kaip žaibas apskriejo žinia - Bernardinų sode pagrobta Vilniaus vaivados dukrelė Agatka. Ryžtingai nusiteikęs slaptosios policijos viršininkas Mankowskis nieko nelaukdamas imasi keblios bylos. Palaidų siūlų daug. Įtariamųjų sąraše - mergaitės auklė, vietiniai banditai, komunistai. Galimi motyvai - politinis šantažas, išpirkos pinigai. O gal pagrobimas dėl meilės? Nusikaltimo pėdsakai tyrėjus vedžioja už nosies pažįstamomis Vilniaus gatvėmis ir požemiais, atveda iki Krokuvos ir net Paryžiaus. Įnirtingos gaudynės, susišaudymai ir politinės intrigos neišvengiamos, siekiant surasti pagrobtą mergaitę.
Felicjos Romanowskos slapyvardžiu pasirašytas „Vilnietiškas detektyvas“ - tai ir kriminalinis romanas, ir tarpukario Vilniaus satyra, pašiepianti ne vieną to meto kultūros ir politikos veikėją. Pirmą kartą romanas dalimis buvo publikuotas 1933 metų pavasarį Vilniaus laikraštyje Slowo, o niekam iki tol negirdėtos autorės Felicjos slapyvardžiu dangstėsi tokie patyrę literatūros vilkai kaip Jozefas Mackiewiczius, Stanislawas Mackiewiczius-Catas, Jerzy’is Wyszomirskis ir Walerianas Charkiewiczius. https://elvislab.lt/leidiniai/18659
E. Alpsten „Paskutinė kunigaikštytė“. Skaito R. Rainienė.
Kai 1066 m. pradžioje Gitos Godvinson tėvas Haroldas užima Anglijos sostą, jaunai ir gražiai merginai pavydi visi. Tik džiaugsmas ilgai netrunka – Godvinsonų namus suskaldo išdavystė ir triumfas virsta siaubu. Pasirodo eros pabaigą ir naują pradžią visai šaliai pranašaujanti blogio žvaigždė. Atrodo, kad Gitos šalis ir giminė prakeiktos. Net išgyvenusi netektį, išdavystę ir pažeminimą, jaunoji didikė vis dėlto pasiryžusi atgauti tai, kas teisėtai priklauso jai. Ji tiki, kad iš karalystės, prakeiktos per jos tėvą, pelenų iškils nauja imperija.
Visame pasaulyje populiari bestselerių autorė Ellen Alpsten sukuria naują žavią heroję Gitą Godvinson ir „Paskutinėje kunigaikštytėje“ mitą susieja su dabartimi. Gita, gyvenanti tais laikais, kai moterų galimybės buvo ribotos, yra neįtikėtinai drąsi, stipri, įkvepianti – mergina, išdrįsusi keisti istorijos tėkmę. https://elvislab.lt/leidiniai/18653
A. Terleckas „Šiferio byla“. Skaito R. Pranckūnas.
Bolševikai sukūrė naują socialinio mobilumo tvarką, kurioje labai greitai buvo galima keisti socialinį statusą. Vakar – kaimo bernas, samdinys, šiandien – Liaudies seimo deputatas ar NKVD darbuotojas.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Terleckas knygoje „Šiferio byla“ gilinasi į okupacijos metų istoriją: pasipriešinimo judėjimus, kaimo ir jo gyventojų transformacijas, kraštovaizdžio pokyčius. Disidento Antano Terlecko anūkas aktyviai prisideda prie istorijos populiarinimo, yra tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautoris, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius.
Landsbergis sugriovė kolūkius – ši frazė tapo folkloru, vartojamu tiek nuoširdžiai, tiek ironiškai, nelygu, kokios kalbėtojo vertybės ir politinės pažiūros. Ji iki šiol nepalieka abejingų ir dar sykį patvirtina, kad (de)kolektyvizacijos atmintis tebėra visuomenę skaldanti tema. Vieniems kolektyvizacija buvo didžiausia šeimos tragedija, kitiems skausmingu iššūkiu tapo perėjimas iš socialistinės ekonomikos į laisvąją rinką. Tad istorikas A. Terleckas žvelgia į menkai tyrinėtą, bet didžiosios dalies Lietuvos šeimų gyvenimus negrįžtamai pakeitusį istorijos etapą. Kokias šio brutalaus laiko pasekmes jaučiame iki šiol? https://elvislab.lt/leidiniai/18652
J. Caplin „Pilis Šampanėje“. Skaito J. Karazijaitė.
Giliai įkvėpė ir užuodė gaivų vazonuose vešančių rozmarinų ir mairūnų kvapą. Nauja pradžia, Hete. Nauja pradžia.
Hetė Karter Džouns nebesidžiaugia nei savo darbu, nei santykiais. Gavusi progą trumpam viską mesti ir išvykti į Prancūziją, ilgai negalvoja ir nusprendžia tuo pasinaudoti. Prieš Hetės akis – Šampanės kalvos, žaliuojantys vynmedžiai ir didinga pilis, kuri dviem mėnesiams taps jos namais.
Būtent tiek laiko jai duota, kad pilyje suorganizuotų pusseserės vestuves, ir niekas jos neišblaškys – net Lukas Bremonas, žavus pilies savininko sūnus, prižiūrintis šeimos vynuogyną. Hetė neturi laiko naujiems santykiams, bet pamažu aiškėja, kad tai nesuderinama su prancūzišku gyvenimo būdu.
Kvepiančios pievos, šilti kruasanai ir vyndarystės paslaptys – Šampanė kviečia sulėtinti tempą ir pradėti gardžiuotis gyvenimu. Tik kaip reikės atsisveikinti su naujais jo skoniais? https://elvislab.lt/leidiniai/18651
A. Potter „Dar daugiau susimovusios keturiasdešimtmetės išpažinčių“. Skaito N. Lipeikaitė.
„Išpažintys“ – tai pasakojimai apie kasdienius išbandymus ir sunkumus, apie tai, ką reiškia atsidurti ne toje keturiasdešimtmečio pusėje ir suvokti, kad viskas susiklostė ne taip, kaip tikėjaisi... Mano žinutė labai aiški: jausmas, jog susimovei, nereiškia, kad esi vaikščiojanti nesėkmė, tu tiesiog verčiama taip jaustis.
Atrodė, pagaliau Nelės Stivens gyvenime viskas stojo į savo vietas. Ji dirba mėgstamą darbą, mėgaujasi laiku su draugais ir turi ištikimą vaikiną. Tačiau jau visai netrukus Nelei teks atsakyti į klausimus: kodėl įsimylėti taip paprasta, o mylėti – taip sunku? Kaip elgtis, kai tvirčiausios draugystės ima kelti abejonių? Ar įmanoma pabėgti nuo praeities vaiduoklių? Ir ką daryti, kai gyvenimas sprūsta iš rankų, o visi aplinkui šypsosi ir kepa braunius be glitimo?
Instagraminių gyvenimų pasaulyje sunku suprasti tikruosius savo norus. Ir šioje vingiuotoje Nelės kelionėje bus visko: pastangų atitikti sėkmingos moters standartus, skaudžių klaidų ir svarbių atradimų. „Dar daugiau susimovusios keturiasdešimtmetės išpažinčių“ – tai įkvepiantis pasakojimas, kuris primena: net sudėtingiausiuose etapuose netrūksta naujų galimybių ir progų pasijuokti. https://elvislab.lt/leidiniai/18650
A. Daugirdas „Išgyvenimo atmintinė“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Leidinys suteiks žinių ir įgūdžių (jei skaitytojas treniruosis praktiškai), kaip ekstremalioje situacijoje taikos ar bet kokios krizės metu efektyviai panaudoti standartines, žmogaus pagamintas priemones, kurias galima įsigyti, pasiruošti iš anksto arba tiesiog rasti savo aplinkoje. Išmokus tai padaryti, vėliau galima mokytis panaudoti gamtos teikiamas galimybes. https://elvislab.lt/leidiniai/18648
Red. A. Daugirdas „Pilietinio pasipriešinimo abėcėlė. Skaito G. Pupkevičienė.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos išleistas leidinys supažindins su pilietinio (neginkluoto) pasipriešinimo tikslais, strategijomis, taktika, „ginklais“ bei jų „šaudmenimis“. Tai atmintinė tiems, kurie baigė MPPD organizuojamą Pilietinio pasipriešinimo kursą Nr. 1 arba Lietuvos šaulių sąjungos organizuojamus nesmurtinės kovos kursus. Ši atmintinė lengvai suprantama ir bet kuriam kitam piliečiui, nes teorinėje dalyje gausu pavyzdžių, o pagrindinę turinio dalį sudaro patarimai, iliustruoti piešiniais. Knygelėje esantys piešiniai skirti ne tik suaugusiems skaitytojams nagrinėti, bet ir vaikams spalvinti. Siekiame, kad ir mažiausieji mūsų šalies piliečiai pamažu prisijaukintų suvokimą, jog priešintis galime visi. https://elvislab.lt/leidiniai/18647
J. Bernotienė „Karalienės Bonos virtuvė“. Skaito S. Pūkienė.
Istoriškai pažintinė ir gastronominė kelionė, pristatanti vieną ryškiausių XVI a. LDK istorinių asmenybių – Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Boną Sforcą. Tai pirmoji lietuvių autorių knyga apie šią nepelnytai užmirštą valdovę, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją savo kraityje atsinešė ištisą Renesanso epochą.
Ne tik skaityti, bet ir patirti istoriją autorės kviečia į virtuvę – knygoje pateikiami 29 modernizuoti Renesanso laikų receptai, kurie, tikėtina, buvo žinomi ir Bonos dvare. Teigiama, kad Bona Sforca ne tik atnešė į Lietuvą itališkų patiekalų madą, bet ir suformavo Viduržemio jūros virtuvės tradiciją.
Jolita Bernotienė – knygos idėjos autorė, ekonomistė, IT inovacijų ekspertė, Vilniaus miesto gidė, veikli dviejų vaikų mama. Domisi LDK kunigaikščių ir valdovų biografijomis, sėkmės istorijomis.
Rasa Leonavičiūtė – Lietuvos istorijos instituto doktorantė, Vilniaus universiteto istorijos fakultete baigusi istorijos (medievistikos krypties) studijas. Nuo 2013 m. tyrinėja Bonos Sforcos veiklą LDK, šia tema rengia ir disertaciją. Domisi Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, LDK politine istorija XVI a., moters istorija, LDK didikų giminėmis. https://elvislab.lt/leidiniai/18642
G. Jankevičiūtė „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“. Skaito G. Jankevičiūtė“, J. Reklaitė, P. Garbačiauskas.
Roma – Europos kultūros ir istorijos lopšys, didžiulis meno muziejus po atviru dangumi ir nuolatinės traukos miestas. Miestas, į kurį neišvengiamai grįžtama.
„Roma pilna atradimų. Jie padeda lopyti žinojimo spragas, kursto vaizduotę, žadina kūrybingumą, tiesiog džiugina. Jais norisi dalytis“, – sako knygos autorės Giedrė Jankevičiūtė ir Julija Reklaitė, praleidusios šiame mieste ne vienerius metus.
Tai pokalbiai su šiame mieste gyvenančiais, jį gerai pažįstančiais kultūros žmonėmis, kuriuose nušviečiamos Romos lankytinos vietos, meno paminklai, gatvės, krautuvės, kavinės, interjerai, miesto kasdienybė ir romiečių gyvenimo būdas. Dingęs ir esamas šio miesto pasaulis, jo dvasia ir regimybė. Visuose šiuose „pasivaikščiojimuose“ skaitytoją - keliautoją lydi profesionalai – atskirų epochų dailės ir architektūros mylėtojai bei specialistai. https://elvislab.lt/leidiniai/18641
M. Tiškevičius „Kelionė Nilu“. Skaito J. Bareikis.
Tai įdomaus likimo kelionių dienoraštis – jo manuskriptas buvo išsklaidytas, kupiūruotas, laikytas pražuvusiu, nepilnai publikuotas Paryžiuje 1863 metais ir galiausiai surastas šiais laikais.
Dienoraščio autorius – kolekcininkas, archeologas, keliautojas, Biržų ordinatas, grafas Mykolas Tiškevičius. Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems buvo išrūpintas specialus leidimas. M. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivas pasitinkamas garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlo paslaugas ir be perstojo kviečiasi pietų.
Turistas ir medžiotojas Tiškevičius netrukus atsiskleidžia kaip aistringas tyrinėtojas bei archeologas. Manoma, kad kolekcijoje, kurią grafas sukaupė Egipte, buvo apie 800 objektų, jos likučiai šiandien saugomi trijuose Lietuvos muziejuose. Taigi skaitytojas turi progą tapti Mykolo Tiškevičiaus kelionės ir nuotykių bendražygiu ir pasmalsauti, kaip per šimtmečius pasikeitė keliavimo sąlygos, papročiai ir žmonės.
Dienoraštį papildo įžanginis egiptologo A. Niwińskio tekstas, atveriantis detektyvinę paties manuskripto suradimo istoriją, bei istoriko ir knygos vertėjo Eligijaus Railos komentaras, supažindinantis su Tiškevičių gimine ir jų palikimu Lietuvai. https://elvislab.lt/leidiniai/18640
R. Aškinytė „Glesum“. Skaito A. Vilutytė.
Glesum (lot. „gintaras") – genties moteris, motina, atsiduodanti ir pasiduodanti, pareiginga ir aistringa, valinga ir žvaigždžių vedina, taip, kaip aisčiams įprasta. Romano veiksmas vyksta II a. tuometinėse aisčių žemėse.
Autorės stiliui būdingi paradoksai, „sveikas" humoras, filosofinis „pamušalas", vizuali, poetiška kalba. Anot Emilijos Visockaitės, „lietuvių literatūroje analitiška, skalpeliu besidarbuojanti Aškinytė nelabai į ką nors panaši. Turinti potencialo būti skaitoma ne tik mokslininkų, bet ir hipsterių. Tai komplimentas." https://elvislab.lt/leidiniai/18639
M. Krupavičius „Atsiminimai apie 1926 metų perversmą“. Skaito K. J. Strička.
Po kelių krikščionių demokratų valdymo metų, 1926 m. Trečiojo seimo rinkimus laimėjo susivieniję tautininkai ir valstiečiai liaudininkai. Nors absoliučios daugumos jie nesudarė, po įtemptų derybų tų pačių metų birželio 15 d. suformuota Mykolo Sleževičiaus vadovaujama vyriausybė pradėjo darbą kupina gerų norų. Bet kodėl ji gyvavo vos penkis mėnesius?
Atsakymą puikiai žinojo amžininkai. Vienas iš jų buvo krikščionių demokratų lyderis Mykolas Krupavičius, paskelbęs atsiminimus 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo trisdešimtmečio proga. Juose – krikščionių demokratų pralaimėjimo rinkimuose analizė, perversmo priežasčių apžvalga ir krikščionių demokratų požiūris į perversmo priežastis bei pasekmes.
Šioje publikacijoje yra jos sudarytojo prof. Remigijaus Misiūno parengta išeivių spaudoje pasirodžiusių atsiliepimų apie M. Krupavičiaus atsiminimus apžvalga. https://elvislab.lt/leidiniai/18635
C. Gerhardsen „Pažaiskime namus“. Skaito R. Smalinskaitė.
Tarp Švedijos ir Suomijos krantų kursuojančiame kelte rasta nužudyta paauglė.
Inspektorius Konis Šiobergas vyksta į mergaitės namus pranešti tragišką žinią artimiesiems. Tuo pačiu metu didžiuliame Stokholme pavojus gresia ir dar vienai mažytei mergaitei.
Policija, lenktyniaudama su laiku, žūtbūt privalo sučiupti nuožmų žudiką... https://elvislab.lt/leidiniai/18634
R. D. Glemžaitė „Mes mokėsim numirt“. Skaito R. Jokubauskaitė. https://elvislab.lt/leidiniai/18633
J. Aputis „Keleivio novelės“. Skaito A. Butvilas.
Lietuvių prozininko novelių rinkinys. Jų veikėjai – daugiausia inteligentai – pavaizduoti iš pirmo žvilgsnio kasdieniškose, tačiau nepaprastose, o kartais ir gana sudėtingose tarpusavio bendravimo, savęs ir kitų pažinimo situacijose. https://elvislab.lt/leidiniai/18625
O. Osbourne „Paskutinės apeigos“. Skaito R. Simanavičius.
Tai šokiruojanti, karčiai juokinga, niekada anksčiau nepasakota Ozzy’io kelionės į pragarą istorija. Pakeliui jis apmąsto savo nepaprastą gyvenimą ir karjerą, įskaitant santuoką su Sharon, bei tai, ką jam reikėjo išgyventi, kad galėtų sugrįžti į sceną visame pasaulyje transliuotame „Back to the Beginning“ koncerte, kur paskutinį kartą pasirodė su grupės „Black Sabbath“ nariais.
Atviros, žiauriai sąžiningos ir netikėtai įkvepiančios „Paskutinės apeigos“ dar kartą primena, kodėl Ozzy’is vadinamas Tamsos princu ir metalo muzikos krikštatėviu. https://elvislab.lt/leidiniai/18624
K. Almenas „Veiverių kronikos“. Skaito R. Bagdzevičius.
Istorinių novelių romano „Veiverių kronikos“ vaizduojamasis laikotarpis – XVIII a. pirmoji pusė. Kai kurie pagrindiniai veikėjai tarsi atkeliauja iš romano „Pjūties metas“.
Siužetas vystosi aplink kelių didikų problemas ir vaizduojamam laikotarpiui būdingus įvykius, įtakotus Žečpospolitą apėmusiu ir Veiverius pasiekusiu Baro konfederacijos judėjimu. Provincijos šlėktų kivirčai, į kuriuos įtraukiami valstiečiai, siužetą paverčia ekspresyviu, kupinu netikėtumų ir nuotykių. Personažai ryškūs, charakteringi, o gamtos ir buities vaizdai meistriškai perteikia to laikotarpio Lietuvos gyvenseną.
K. Almenas šiame rinkinyje tebėra ištikimas savitam stiliui – kiekvienos novelės siužetas intriguoja, netgi primena detektyvo žanrą su ryškiais charakteriais ir aštriais dialogais. Nuo pat pirmųjų eilučių pasakojimas įtraukia ir veda tolimos - artimos istorijos labirintais.
Audioknygos leidybą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba. https://elvislab.lt/leidiniai/18620
M. Šalčius „Svečiuose pas 40 tautų. D. 2, Per arabų kraštus“. Skaito P. Čižinauskas.
,Svečiuose pas 40 tautų. Per arabų kraštus“ yra antrasis Mato Šalčiaus kelionių aprašymų tomas. 1935 – 1936 m. pasirodžiusi pirmoji spausdintos knygos publikacija netrukus tapo lietuvių kelionių literatūros klasika. Knygos populiarumą lėmė ne tik rašytojo talentas, bet ir autoriaus patirtų nuotykių gausybė, pagarbus aplankytų šalių ir pažintų tautų vaizdavimas, objektyvus įvykių ir reiškinių vertinimas.
Mato Šalčiaus asmenybei būdinga erudicija, vaizdinga ir stilistinėmis išraiškos priemonėmis turtinga kalba. Įspūdžių gausa ir įvairovė išlaikė savitą stilių visuose reportažuose, nepaisant kelionėse patirtų išbandymų ar nuovargio. Neatsitiktinai recenzentai jo knygas dažnai tebevadina romantinėmis. https://elvislab.lt/leidiniai/18619
I. Dunt „Sąmokslo teorijos“. Skaito A. Čaikauskas.
Sąmokslo teorijos egzistavo visada – nuo riterių tamplierių laikų iki Rugsėjo 11-osios ir šių dienų. Visada atsiranda, kas tiki, jog pasaulio įvykius reguliuoja šešėlinės jėgos, turinčios blogų ketinimų. Bet mūsų dienomis konspiracizmas įsikeroja, jis užvaldo aukščiausių pareigūnų mąstyseną, tampa klestinčia industrija ir grėsme liberaliajai demokratijai.
Kadaise politiniai mūšiai vyko dėl idėjų ir vertybių, bet dabar atrodo, kad kaunamės dėl bendros tikrovės būties. Ir problema daug didesnė nei vien įsivaizduojami klastingi iliuminatų, masonų, politikų ar nežemiškų civilizacijų užmojai – nevaldomos sąmokslo teorijos ardo socialinį audinį ir kursto ne tik teroro aktus, bet ir genocidą.
Ianas Duntas ir Dorianas Lynskey nuo sąmokslo teorijų nuplėšia šydą ir, atskirdami tiesą nuo melo bei išankstinių nuostatų, išdėsto, kaip jos atsiranda, kaip funkcionuoja ir kaip mus veikia. Knygoje „Sąmokslo teorijos“ apžvelgdami sąmokslo teorijų istoriją nuo biblinio Apreiškimo Jonui iki pastarųjų metų internetinių isterijų, autoriai paaiškina, kas nutinka, kai įgimtas žmogaus talentas pasakoti iškreipiamas ir ima grasinti jam pačiam. https://elvislab.lt/leidiniai/18616
F. McFadden „Tarnaitės paslaptis“. Kn. 2. Skaito G. Pupkevičienė.
Antroji meistriškai susukto trilerio „Tarnaitė“ dalis, kurioje vėl susitiksite su namų tvarkytoja Mile Kolovėj.
Prieiname paskutiniąsias duris. Daglasas Gerikas pakelia ranką, bet delsia pabelsti. „Ji serga didumą mūsų vedybinio gyvenimo, – paaiškina. – Jei durys uždarytos, tiesiog palikite ją ramybėje.“
Pradedu darbą milžiniškame, dviejų aukštų penthauze Aukštutiniame Vestsaide, į vakarus nuo Centrinio parko, viename prabangiausių Manhatano rajonų. Čia gali užuosti turtus, tvyrančius ore.
Pro langus atsiveria stulbinantys vaizdai į visą miestą. Gaminu prabangius patiekalus modernioje virtuvėje ir dėkoju savo laimingai žvaigždei, kad ištraukė iš sumautos padėties. Nė viena tvarkymo paslaugų įmonė manęs nebūtų samdžiusi. Jau mėginau. Praeities tikrinimai užkirto visus kelius. Niekas nenori tokių darbuotojų kaip aš savo namuose. O Daglasas paprašė pradėti nedelsiant.
Viskas beveik tobula. Tačiau vis dar nepavyko pamatyti šeimininko žmonos Vendės.
Skalbdama pastebiu kraujo dėmes ant jos baltų naktinių marškinių apykaklės. Neabejotinai girdžiu ją verkiant. Vieną dieną neiškentusi pasibeldžiu į jos kambario duris. Pro atsivėrusį plyšelį pamatau tai, kas pakeičia viską...
Daglasas už tai sumokės. Žinau, ką daryti. Esu dariusi tai ir anksčiau.
Vienintelis klausimas – kiek galiu rizikuoti, jei noriu išsaugoti savo tamsiausią paslaptį... https://elvislab.lt/leidiniai/18615
Sud. D. Levicki ,Šiurpios istorijos iš Rasų kapinių“. Skaito R. Pranckūnas. https://elvislab.lt/leidiniai/18610
P. Swanson „Talentas žudyti“. Skaito A. Stulpinas.
Marta Ratlif jau seniai buvo nusprendusi, kad jai nelemta susirasti antrosios pusės. Ir jai tai tiko, patiko gyventi vienai, džiugino darbas bibliotekoje Meine. Bet tada susipažino su Alanu, žaviu, gero būdo komivojažieriumi, kuris pusę savo laiko praleidžia keliaudamas darbo reikalais. Jam pasipiršus, ji sutiko, nors jautė, kad per mažai jį pažįsta.
Praėjus metams po vestuvių, santykiai vis dar klostosi gražiai, tačiau ją išgąsdino keistos kraujo dėmės ant nugaros Alano marškinių, kuriuos jis vilkėjo per konferenciją Denveryje. Sunerimusi Marta ima domėtis miestais, kuriuose jos vyras lankėsi per pastaruosius metus, ir aptinka nerimą keliančių ženklų – neišaiškintus penkių moterų nužudymus.
Ar ji ištekėjo už žudiko maniako? O gal tai tik sutapimai? Nežinodama, ką manyti, Marta susisiekia su studijų laikų drauge ir paprašo patarimo. Lilė Kintner kartą jau padėjo Martai išsisukti iš keblios padėties dėl linkusio į smurtą širdies draugo, tad galbūt galės pagelbėti ir šį kartą.
Lilę šis atvejis sudomina ir ji pasisiūlo susipažinti su Alanu, kad įvertintų, kas jis per žmogus... bet tai, ką aptinka, yra kur kas labiau stulbinama ir šiurpu, nei jos galėjo kada įsivaizduoti. https://elvislab.lt/leidiniai/18606

Anglų kalba

M. C. Nussbaum „Not for profit“. Įgarsinta Balso sintezatoriumi.
In this short and powerful book, celebrated philosopher Martha Nussbaum makes a passionate case for the importance of the liberal arts at all levels of education.
Historically, the humanities have been central to education because they have rightly been seen as essential for creating competent democratic citizens. But recently, Nussbaum argues, thinking about the aims of education has gone disturbingly awry both in the United States and abroad. Anxiously focused on national economic growth, we increasingly treat education as though its primary goal were to teach students to be economically productive rather than to think critically and become knowledgeable and empathetic citizens. This shortsighted focus on profitable skills has eroded our ability to criticize authority, reduced our sympathy with the marginalized and different, and damaged our competence to deal with complex global problems. And the loss of these basic capacities jeopardizes the health of democracies and the hope of a decent world. https://elvislab.lt/leidiniai/18671

EPUB (tekstas)

J. Čerškutė „Galvoja fizikas!“ Leidinys prieinamas!
Jūratės Čerškutės monografija „Galvoja fizikas!“ Ričardo Gavelio prozos sistema – literatūrologinis ir monografinis raportas apie vieno įdomiausių XX a. pabaigos lietuvių rašytojų Ričardo Gavelio (1950–2002) prozos sistemą. Knygoje ieškoma atsakymų, kaip Gavelis šią sistemą kūrė, kokios literatūrinė vaizduotės rašytojas jis buvo, kokiais kūrybiniais principais grindė savo kūrybos formulę ir ar tikrai visais kūriniais rašė vieną ir tą pačią knygą. Gavelio prozos biografija pasakoja apie kūrinius, jų recepciją ir pasirodymo kontekstą, apie tai, kaip Gavelis rašė žmogų, miestą, sistemą, visuomenę, kaip specifinius elementus pavertė universalijomis, o patirtį – generalizavo. Monografija, siekianti kiek atitraukti rašytoją nuo jo garsiausio romano Vilniaus pokeris, kviečia skaityti ir atrasti visą Gavelio prozą, pažinti patį autorių – savo gyventam laikui įsipareigojusį fiziką, pasirinkusį ne mokslo, o meno kaip mokslo sapno ir pasaulio pažinimo kelią. https://elvislab.lt/leidiniai/18658
M. Engelke „Kaip mąstyti antropologiškai“. Leidinys prieinamas!
Praktinis būdas geriau galvoti apie žmones, konfliktus ir kasdienį gyvenimą. Kas yra antropologija ir kodėl verta mąstyti antropologiškai? Trumpame kultūrinės ir socialinės antropologijos įvade pristatomos ir kartu permąstomos devynios svarbiausios šio mokslo sąvokos: kultūra, civilizacija, vertybės ir vertė, kraujas, tapatybė, valdžia, protas, gamta. Kodėl Bolivijos eseechų tauta nesidžiaugia įmušusi įvartį futbolo rungtynėse, o Viduržemio jūros regione gėda siejama su avių auginimu? Remdamasis įvairiais pavyzdžiais, asmeninėmis patirtimis ir prieštaringa antropologijos istorija, Matthew Engelke siūlo suabejoti tuo, ką laikome duotybėmis, ir pažvelgti į pasaulį antropologiškai, kad geriau pažintume ne tik kitą, bet ir save. https://elvislab.lt/leidiniai/18657
G. Harman „Į objektus orientuota ontologija“. Leidinys prieinamas!
„Mąstyti tikrovę už mūsų mąstymo ribų – ne absurdiška, o būtina“, – teigia filosofas Grahamas Harmanas, pabrėždamas, kad pasaulis nėra toks, kokį jį matome.
G. Harmanas atstovauja šiuolaikinės filosofijos krypčiai – spekuliatyviajam realizmui – ir yra vienas svarbiausių į objektus orientuotos ontologijos (OOO) kūrėjų kartu su Timothy Mortonu, Ianu Bogostu ir Levi Bryantu. OOO siūlo radikalią pasaulio sampratą: ji atmeta žmogiškosios egzistencijos viršenybę ir teigia, kad visi objektai – realūs ir fiktyvūs, natūralūs ir dirbtiniai – egzistuoja autonomiškai ir yra savaime vertingi, nepriklausomai nuo žmogaus vertinimo.
Knygoje G. Harmanas aiškiai ir net žaismingai pristato šios minties mokyklos idėjas. Jis nagrinėja, kaip objektai veikia vieni kitus, išlikdami neprieinami mūsų suvokimui, ir kodėl ši autonomija svarbi menui, literatūrai, politikai bei gamtos mokslams. Nuo Šerloko Holmso ir vaizdo žaidimų iki dadaizmo, Voltaire’o ir „stygų teorijos“ – ši knyga kviečia iš naujo permąstyti viską, kas laikyta savaime suprantama. https://elvislab.lt/leidiniai/18656
H. Yu „Gyventi“. Leidinys prieinamas!
Ne tik šiuolaikinės Kinijos, bet ir pasaulinės literatūros klasika tapęs kūrinys, vienas skambiausių kada nors sukurtų literatūrinių himnų gyvenimui.
Palaidūnas turtingo žemvaldžio sūnus Fugui dienų dienas lėbauja viešnamiuose puotaudamas ir lošdamas. Vėjais paleidęs visą šeimos turtą jis nė nenumano, kad išbandymai tik prasideda. Likimo skirtos sukrečiančios netektys padės jam suprasti, ką iš tiesų reiškia gyventi.
Ši knyga – apie dvasinę ištvermę, būdingą žmogaus prigimčiai, apie stojiškumą ir viltį. https://elvislab.lt/leidiniai/18655
A. Švedas „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“.
Istoriko Aurimo Švedo knygoje atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.
Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.
Knygoje taip pat pateikti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją. https://elvislab.lt/leidiniai/18646
B. Gailius „Žvalgyba Vakaruose“.
Bernardo Gailiaus studijoje apžvelgiama naujausiųjų laikų Vakarų žvalgybos tarnybų istorija. Autorius teigia, kad žvalgų darbo organizavime per daugybę metų įvyko didžiulis pokytis nuo visiško slaptumo iki darbo „rampų šviesoje“ ir nuo siauro funkcinio pavaldumo XIX a. imperijai iki „hibridinio“ savarankiškumo šiuolaikinėje demokratijoje. Šiuolaikiniame pasaulyje žvalgybos tarnybos ir jų formuojama žvalgybos kultūra išryškinama kaip reikšmingas ir funkcionalus Vakarų demokratijos dėmuo. Studijoje stengtasi parodyti žvalgybos tarnybų veikimą demokratinių struktūrų viduje, apčiuopti daugeliui Vakarų valstybių būdingus žvalgybos tarnybų raidos, augimo, tapatybės ir tikslo radimo, savotiško demokratinio „įsitinklinimo“ procesus. Studijos pirmoje dalyje pateikiama Vakarų žvalgybos tarnybų istorijos sintezė nuo XIX a. iki šių dienų, daug dėmesio skiriant žvalgybos tarnybų vietai bendroje valstybės institucijų sistemoje, Rytų ir Vakarų žvalgybų skirtumams, žvalgybos ir partizaninio karo sąsajoms. Antroje dalyje siekiama parodyti žvalgybos tarnybų „vidų“ – apžvelgiama žvalgo veikla, ugdymas ir kultūra, žvalgo tipai ir mitai. https://elvislab.lt/leidiniai/18645
M. Tiškevičius „Kelionė Nilu“.
Tai įdomaus likimo kelionių dienoraštis – jo manuskriptas buvo išsklaidytas, kupiūruotas, laikytas pražuvusiu, nepilnai publikuotas Paryžiuje 1863 metais ir galiausiai surastas šiais laikais.
Dienoraščio autorius – kolekcininkas, archeologas, keliautojas, Biržų ordinatas, grafas Mykolas Tiškevičius. Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems buvo išrūpintas specialus leidimas. M. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivas pasitinkamas garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlo paslaugas ir be perstojo kviečiasi pietų.
Turistas ir medžiotojas Tiškevičius netrukus atsiskleidžia kaip aistringas tyrinėtojas bei archeologas. Manoma, kad kolekcijoje, kurią grafas sukaupė Egipte, buvo apie 800 objektų, jos likučiai šiandien saugomi trijuose Lietuvos muziejuose. Taigi skaitytojas turi progą tapti Mykolo Tiškevičiaus kelionės ir nuotykių bendražygiu ir pasmalsauti, kaip per šimtmečius pasikeitė keliavimo sąlygos, papročiai ir žmonės.
Dienoraštį papildo įžanginis egiptologo A. Niwińskio tekstas, atveriantis detektyvinę paties manuskripto suradimo istoriją, bei istoriko ir knygos vertėjo Eligijaus Railos komentaras, supažindinantis su Tiškevičių gimine ir jų palikimu Lietuvai. https://elvislab.lt/leidiniai/18644
R. Aškinytė „Glesum“
Glesum (lot. „gintaras") – genties moteris, motina, atsiduodanti ir pasiduodanti, pareiginga ir aistringa, valinga ir žvaigždžių vedina, taip, kaip aisčiams įprasta. Romano veiksmas vyksta II a. tuometinėse aisčių žemėse. Autorės stiliui būdingi paradoksai, „sveikas" humoras, filosofinis „pamušalas", vizuali, poetiška kalba. Anot Emilijos Visockaitės, „lietuvių literatūroje analitiška, skalpeliu besidarbuojanti Aškinytė nelabai į ką nors panaši. Turinti potencialo būti skaitoma ne tik mokslininkų, bet ir hipsterių. Tai komplimentas." https://elvislab.lt/leidiniai/18643
D. Markson „Wittgensteino meilužė“
Moteris vardu Keitė gyvena viena namelyje prie paplūdimio ir rašomąja mašinėle kasdien renka visą laviną atsiminimų bei minčių, kurių niekas niekada neskaitys. Ji įsitikinusi, jog yra paskutinis žmogus Žemėje. Tuo įsitikinti jai padėjo ilgametės kelionės po pasaulį laivais, pėsčiomis ir dar užsilikusių degalų turinčiais automobiliais, nesutinkant nė gyvos dvasios, glaudžiantis netikėčiausiose vietose. Kad ir Metropolitano muziejuje ar Luvre, kur žiemomis ieškodama šilumos ji degindavo didingų tapybos kūrinių rėmus.
Keitės tekste lyg drobėje chaotiškai suaudžiamos keisčiausios žymių menininkų, rašytojų biografinės detalės – Rembrandto katinas, vaikų nepakenčiantis Brahmsas, taip pat spalvingi Antikos mitų fragmentai – visada orumu spinduliuojanti Helenė, nelaimingoji Kasandra, ištikimasis Odisėjo šuo, galiausiai prieštaringi pasakotojos prisiminimai ir keisti minčių vingiai. Tačiau kartais jos minčių labirinte pūsteli skaudžios realybės gūsis ir pro paveikslo drobę persišviečia sutrikusi, itin vieniša figūra. https://elvislab.lt/leidiniai/18622
V.Nabokovas „Lolita“
Išsilavinęs ir rafinuotas europietis Humbertas atvyksta į, jo akimis, komercišką, vulgaroką Ameriką. Apsigyvenęs pas ponią Heiz, susižavi dvylikamete jos dukra Doloresa, kitaip Lolita. Tačiau šis susižavėjimas tėra nauja senos obsesijos forma, virstanti maniakiška aistra paauglei. Įvykiams rutuliojantis, Humberto ir Lolitos kelionė po amerikietiškus priemiesčius ir motelius perauga į saldžiabalsio garbinimo, šokiruojančio išnaudojimo, pavydulingų kliedesių ir kerštingos savidestrukcijos dramą. https://elvislab.lt/leidiniai/18621

DAISY (garso įrašas)

Ispanų kalba

L. Ferrero „Los astronautas“. Skaito E. Arias.
"We all know from childhood which people make up our family and what are the ties that bind us to each of them, all except the protagonist of this novel, who was never told that she too had had a family at some point in her life. What happened in those years for all the traces of that time to disappear? The Astronauts narrates the deciphering of that ecosystem lost in time: a photograph found by chance, in which she appears as a child with her parents, illuminates the reality of her family after a thirty-five year delay. But it illuminates, above all, the shortcomings and silences on which she was forced to shape her identity. However, a story never tells the truth, but a truth..." https://elvislab.lt/leidiniai/18685
M. Otero „Rayos“. Skaito J. L. López.
Fidel se va de casa sin saber qué busca, y quizás por ello todo le llegará por sorpresa: el dilema de si Bárbara, la chica que roba y silba, o Diana, la que tiene mucho y lo ofrece todo; las hazañas en el ruinoso piso compartido que apenas duerme; las leyendas urbanas de un barrio con casi tanto color como sombras; los brindis con su padre enfermo. Siempre rebotando entre la memoria gallega de su familia emigrante y la promesa de muchas vidas posibles. https://elvislab.lt/leidiniai/18684
M. J. Serrano „Los nombres propios“. Skaito C. Anaya.
"Who is Belaundia Fu? She is seven-year-old Marta's best friend, the invisible friend who stays with her when things don't go well and not even her grandmother can console her. Belaundia Fu is the sensible, ideal and infallible voice that, in Marta's adolescence, tells her the truth to her face: for example, that this boy, Charlie, is not good for her. But when Marta has already turned twenty-two, when she has already graduated, when she is beginning to make the decisions that will mark the rest of her life, what is Belaundia Fu still doing there? Who is Belaundia Fu, we ask ourselves, although the really important question is: who is Marta? Luminous and moving, Proper Names is an inquiry into identity and the relationship we establish with the world around us. Dominated by a narrative voice of exceptional maturity, Marta Jiménez Serrano's first novel reflects on how we come to become who we are, on the very fact of growing up and the way we do it: by learning to name what is important to us." https://elvislab.lt/leidiniai/18683
M. Enríquez „Nuestra parte de noche“. Skaito M. G. González.
Un padre y un hijo atraviesan Argentina por carretera, desde Buenos Aires hacia las cataratas de Iguazú, en la frontera norte con Brasil. Son los años de la junta militar, hay controles de soldados armados y tensión en el ambiente. El hijo se llama Gaspar y el padre trata de protegerlo del destino que le ha sido asignado. La madre murió en circunstancias poco claras, en un accidente que acaso no lo fue. Como su padre, Gaspar está llamado a ser un médium en una sociedad secreta, la Orden, que contacta con la Oscuridad en busca de la vida eterna mediante atroces rituales. En ellos es vital disponer de un médium, pero el destino de estos seres dotados de poderes especiales es cruel, porque su desgaste físico y mental es rápido e implacable. Los orígenes de la Orden, regida por la poderosa familia de la madre de Gaspar, se remontan a siglos atrás, cuando el conocimiento de la Oscuridad llegó desde el corazón de África a Inglaterra y desde allí se extendió. https://elvislab.lt/leidiniai/18682
A. Chimal „Gente del mundo“. Skaito C. Torreblanca.
A compilation of more than 70 fantastic short texts describing the practices, customs, and lives of certain peculiar human beings. The stories explore the professions, funeral rites, and other diverse aspects of people all over the world. https://elvislab.lt/leidiniai/18681
M. Dueñas „Sira“. Skaito P. M. Muñoz.
Cuatro destinos. Dos misiones. Una mujer. Vuelve a sumergirte en un tiempo inolvidable. Después de El tiempo entre costuras, SIRA, la nueva novela de María Dueñas. La Segunda Gran Guerra llega a su fin y el mundo emprende una tortuosa reconstrucción. Concluidas sus funciones como colaboradora de los Servicios Secretos británicos, Sira afronta el futuro con ansias de serenidad. No lo logrará, sin embargo. El destino le tendrá preparada una trágica desventura que la obligará a reinventarse, tomar sola las riendas de su vida y luchar con garra para encauzar el porvenir. Entre hechos históricos que marcarán una época, Jerusalén, Londres, Madrid y Tánger serán los escenarios por los que transite. En ellos afrontará desgarros y reencuentros, cometidos arriesgados y la experiencia de la maternidad. Sira Bonnard antes Arish Agoriuq, antes Sira Quiroga ya no es la inocente costurera que nos deslumbró entre patrones y mensajes clandestinos, pero su atractivo permanece intacto. https://elvislab.lt/leidiniai/18680
M. Dueñas „El tiempo entre costuras“. Skaito M. Pino.
Marruecos, 1936. Sira Quiroga es una joven modista de Madrid que se va impetuosamente de casa con su amante y se encuentra abandonada en el norte de ¹frica. Ella crea un taller de costura y--cuando la segunda guerra mundial se extiende por toda Europa--es reclutada para trabajar en la causa británica en contra de Alemania. Algunas descripciones de violencia y de lenguaje injurioso. https://elvislab.lt/leidiniai/18679
P. Sánchez-Garnica „La sospecha de Sofía“. Skaito S. G. Redondo.
La anodina vida de Sofía y Daniel cambia radicalmente cuando él recibe una carta anónima en la que se le dice que Sagrario, a la que venera, no es su verdadera madre y que si quiere conocer la verdad de su origen debe ir a París esa misma noche. Intrigado, pregunta a su padre por esta cuestión y él le recomienda que lo deje pasar, que no remueva el pasado. Sin embargo, hay preguntas que necesitan una respuesta y esta búsqueda desencadenará una sucesión de terribles acontecimientos y encuentros inesperados de infortunado desenlace que trastocará su vida y la de su mujer, Sofía, para siempre. Madrid, París y su mayo del 68, el muro de Berlín, la Stasi y la KGB, los servicios de contraespionaje en la España tardofranquista y tres personajes en busca de su identidad son las claves de esta fantástica novela. https://elvislab.lt/leidiniai/18678
G. Rodríguez „Cien cuyes“. Skaito C. Ortiz.
"In a residential neighborhood of Lima overlooking the ocean, some well-to-do elderly people suffer the deterioration of their lives. Frasia, pressed by her economic needs, and who must work to raise her son Nico, has gradually become a vital companion to some of those older folks. If she could only manage to save up the money to buy ten guinea pigs, she could, as her uncle always told her, start a new life. Thus, every day she crosses the city by public transportation to help Mrs. Bertha, who, in addition to needing domestic help, also needs extra emotional support because in recent times she has been feeling a bit down and has had little to no contact with her daughter. Frasia is very good at lending emotional support, and her good work is so famous that in a short time she starts working in the same building, for Jack Morrison, a retired and widowed doctor, fond of jazz and whiskey, and immersed in a solitude that oppresses his soul. A little later she will also lend her support in the neighborhood residence, where a group of residents have formed a family that calls itself "the magnificent seven." However, despite Frasia's care, for these people the days continue to fall heavily into a routine of medications, bland meals at fixed times, TV movies, ailments, and the occasional conversations, in which they always keep in the forefront of their minds that this is the end of their lives. Frasia is aware of this, and she's also aware that her close relationship and the trust she has established with them will end up leading her to a crossroads." https://elvislab.lt/leidiniai/18677
E. G. Sáenz de Urturi „Aquitania“. Skaito P. F. Marco.
El duque de Aquitania, la región más codiciada de Francia, aparece muerto en Compostela. El cuerpo queda de color azul y con la marca del águila de sangre, una ancestral tortura normanda. Su hija Eleanor decide vengarse y para ello se casa con el hijo del que cree su asesino: Luy VI el Gordo, rey de Francia. Pero el propio rey muere durante la boda en idénticas circunstancias. Eleanor y Luy VII intentarán averiguar, junto con los gatos aquitanos los épicos espías de los duques, quién quiere a los inexpertos reyes en el trono. Décadas antes de la muerte del duque de Aquitania, un niño sin nombre es abandonado en un bosque por sus cinco madres. Acaso un monstruo, o tal vez un santo, el pequeño superviviente acabará convirtiéndose en uno de los hombres más excepcionales del medievo europeo. Un cautivador thriller histórico que atraviesa un siglo repleto de venganzas, incestos y batallas. Un turbador misterio en torno a tres vidas que forjarán lo que más tarde se llamará Europa. https://elvislab.lt/leidiniai/18676

Jaunimui

MP3 (garso įrašas)

E. Hachicha „Rašytojas“. Skaito K. J. Strička.
Šiame vaizdingame pasakojime rašytojas savo užrašų knygelės puslapiuose prikelia jauną veikėją – Celestą. Šis nekaltas kūrybos aktas palengva virsta giliomis atsakymų į gyvenimo klausimus paieškomis per drąsius nuotykius ir susimąstyti skatinančias istorijas. Kūrėjo ir kūrinio ryšiui vis labiau stiprėjant, riba tarp fantazijos ir tikrovės vis labiau blėsta. https://elvislab.lt/leidiniai/18674
M. Burgess „Ledi. Kalės gyvenimas“. Skaito I. Paluckė.
Sandrai Fransis septyniolika ir jai galvoje tik pasilinksminimai. Aplinkiniai bando atvesti ją į protą, deja, toks gyvenimas jai patinka. Ir kai ją netyčia paverčia šunimi, iš pradžių persigandusi mergina ilgainiui susimąsto, ar verta grįžti į žmogiškąjį gyvenimą. Jos mėginimai neprarasti žmogiškumo yra keisti ir kartu nepaprastai juokingi, o šuns gyvenimas atveria jai malonumų pasaulį, kurio ji nė nenumanė esant. https://elvislab.lt/leidiniai/18668
M. Anušauskaitė „Kas išsigando Šliūpo?“ Skaito V. Kubilius.
Kas išsigando Šliūpo? Kas tik jo neišsigando
Šis nenuilstantis, kontroversiškas, bet visuomet gerų norų vedamas žmogus savo laiku ne vienam kėlė baimę ir pyktį.
Šioje komiksų knygoje linksmai ir nepagražintai atskleidžiama įvairialypė bekompromisė dr. Jono Šliūpo asmenybė, veikusi XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje ir išeivijoje tiek švietėjiškame, tiek politiniame, tiek diplomatijos kontekstuose. Knygoje pristatomas pamirštas ne visada „patogus“ Jonas Šliūpas, atkreipiamas dėmesys į jo veiklos progresyvumą bei aktualumą šiandien.
Knyga skirta vyresnių klasių moksleiviams ir platesnei auditorijai. https://elvislab.lt/leidiniai/18665

Vaikams

MP3 (garso įrašas)

Kristina Jakaitė „Kuris mėnuo neskrenda?“. Skaito Virgilijus Kubilius.
Kurie mėnesiai gali skristi?
Kiek kartų tu apskriejai apie Saulę, o Mėnulis – aplink tave?
Kokį mėnesį anksčiau žmonės vadino vilkų mėnesiu, o kokį – kirmėlių?…
Jei norėtum sužinoti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, verta paskaityti knygą ir pabandyti juos surasti. https://elvislab.lt/leidiniai/18707
Maria Gripe „Hugas ir Jozefina“. Skaito Virgilijus Kubilius.
Jozefina – vėlyva pastoriaus duktė. Ji dažnai jaučiasi vieniša tarp suaugusių. Jozefina apsidžiaugia, kai ateina metas eiti į mokyklą. Ten susiras draugų, susipažins su kitais kaimo vaikais. Tačiau vaikai iš jos tyčiojasi. Ji ne tokia kaip kiti. Mokyklą pradeda lankyti ir Hugas. Jis taip pat ne toks kaip visi. Hugas labai savarankiškas. Tai tikras gamtos vaikas. Hugas tampa Jozefinos draugu. https://elvislab.lt/leidiniai/18703
Michael Ende „Momo“. Skaito Aistė Šeštokaitė.
Miesto pakraštyje, senoviniuose griuvėsiuose apsigyvena našlaitė Momo. Ji turi vieną ypatingą talentą, dėl kurio ji tuojau tampa visų numylėtine. Tačiau vieną dieną į miestą užsuka pilkieji ponai, kurie įtikina gyventojus taupyti savo laiką. Netrukus pilkųjų ponų pažadų suvilioti nelaimėliai atbunka, o jų širdys suledėja. Vienintelė Momo nesusigundo pažadais. Padedama magistro Horos ir keistosios vėžlienės Kasiopėjos, ji leisis į magišką kelionę, kad išsiaiškintų visas grėsmingas pilkųjų ponų paslaptis. https://elvislab.lt/leidiniai/18470
M. Marcinkevičius „Tolimoji karalystė“. Skaito A. Butvilas.
Knygos autorius, Marius Marcinkevičius, gimė ir augo Vilniuje. Dėl savo guvaus charakterio ir begalinio žingeidumo mokėsi net 7 Vilniaus mokyklose. Po mokyklos baigimo dirbo įvairius darbus: kroviku daržovių bazėje, psichiatrinės ligoninės sanitaru ir net medkirčiu. Vieną gražią rudens dieną jis nuėjo į Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą, išlaikė stojamuosius egzaminus ir po 6 metų tapo diplomuotu gydytoju. Ir viskas būtų buvę gerai, jei ne vienas keistas atsitikimas. Tarnaudamas kariuomenėje, autorius daugybę kartų šoko su parašiutu. Ir vieną kartą jis taip stipriai stuktelėjo galvą į žemę, kad visi žodžiai jo galvoje susimaišė. O kai atsimaišė, sustojo labai keista tvarka: kai juos pabandė užrašyti ant popieriaus, gavosi eilėraščiai. Pabandė dar kartą – ir gavosi pasakos. Visas tas pasakas ir eilėraščius jis sudėjo į knygelę ir padovanojo jums, mažieji skaitytojai. https://elvislab.lt/leidiniai/18689
A. Jurašius „Naktis su raktininku“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Kiek trunka naktis su raktininku? Lygiai keturias pasakas. Jas skaitant kartais maloniai kutena juokas, o būna – per nugarą nubėga šiurpuliukai, lyg žiūrėtum į gilų šulinį gūdų vidurnaktį. Ne viskas čia taip, kaip įprasta pasakose – stebuklai neįvyksta, kai labiausiai tikiesi, teigiami herojai nėra nuspėjami lyg plytos, lobiai visai ne iš aukso, o pabaigos ne visai laimingos.
Rašytojas Aidas Jurašius, Nacionalinio vaikų literatūros konkurso bei Aldonos Liobytės premijos laureatas, kviečia keliauti į tolimąjį kaimą, kur gyvena nukvakusi ir mažadantė ragana, žmogus suaugusiais antakiais, Kaukių Diedas ir mįslingasis dainius, kurio melagystės nuves tave ten, kur reikia, jei tik jomis patikėsi.
Gero kelio į tolimąjį kaimą! https://elvislab.lt/leidiniai/18627
K. Čapek „Plėšiko pasaka“. Skaito R. Pranckūnas.
Berniukas užaugo ir tapo rašytoju – žymiu rašytoju. Bet jis nepamiršo savo senųjų pažįstamų – kaukų ir plėšikų, undinių ir vandenių, su kuriais buvo susipažinęs vaikystėje. Ir jis mokėjo apie juos papasakoti taip linksmai, kaip dar niekas niekuomet apie juos nėra pasakojęs. Kai jūs paūgėsite, būtinai perskaitysite puikiąsias didžiojo čekų rašytojo Karelo Čapeko knygas – romanus, apysakas, apsakymus, pjeses, parašytus suaugusiems, o kol kas paskaitykite jo pasakas.
Literatūrinėse čekų rašytojo Karelo Čapeko pasakose nemaža stebuklų. Ir įdomiausia, kad tie stebuklai nutinka visai paprastiems žmonėms – bastūnams ir daktarams, laiškanešiams ir vairuotojams, medkirčiams ir malūnininkams. https://elvislab.lt/leidiniai/18663
Janosch „Žvėrių gyvenimas“. Skaito V. Kubilius.
Šioje knygoje pavaizduota gausybė visokių padarų: paršelių ir kiškių, vilkų ir ožkų, varliūkščių ir musių, ir... žindulių. Labai įvairūs ir tekstai: yra pasakų ir pasakėčių (eiliuotų bei neeiliuotų), eilėraščių ir purvėraščių, arba – paprasčiausių „tra lia lialialia dainelių“.
Tačiau visą tą įvairovę vienija savitas autoriaus santykis su vaizduojamuoju pasauliu, apibendrinamas tokiais ir panašiais posakiais: „Ne viskas taip yra, kaip iš pradžių atrodo“; „Taip jau kartais nutinka...“; „Visos teisybės mes jau niekad nesužinosime“. Arba dar filosofiškiau – dalelytėm „taigi, taigi“!
O labiausiai knygos vientisumą lemia žavingi, apsimestinio naivumo kupini piešiniai, iliustracijos. Iš jų iškart ir atpažįstame garsųjį vokiečių rašytoją ir dailininką Janošą, kurį Lietuvoje prieš porą dešimtmečių pamilome už knygą „Panama labai graži“. https://elvislab.lt/leidiniai/18672
T. Dirgėla „Ilzenbergo dvaro byla“. Kn. 23. Skaito A. Butvilas.
Ciklo „Domas ir Tomas“ dvidešimt trečioji knyga.
Kai poezijai pritrūksta mūzų – įkvėpimo ir įkvepiančių mūzų, Tomui nelieka nieko kita, kaip tik pasiieškoti ramios vietelės, kur galėtų ruoštis būsimam eilėraščių konkursui. Bet ramiose vietelėse ramu būna visiems, tik ne Domui, Tomui ir Upei! Ilzenbergo dvaras, čiulbantys paukščiai, nuostabūs ežerai, Meilės sala ir... akiplėšiškas nusikaltimas. Koks? Perskaityk ir sužinosi! https://elvislab.lt/leidiniai/18669
D. Čiurlionytė-Zubovienė „Šuniukas Padauža ir Sumanioji Aldutė“. Skaito A. Butvilas.„Šuniukas Padauža ir Sumanioji Aldutė“ – tai dvi į vieną knygą sudėtos pasakos. Pirmą kartą knyga išleista 1937 m., ją iliustravo dailininkė D. Tarabildaitė. Leidinį išleido „Spaudos fondas“, o Švietimo ministerijos Knygų ir mokslo priemonių tikrinimo komisija jį pripažino tinkamu visų mokyklų knygynams. Štai, ką apie šių kūrinių gimimą pasakoja pati rašytoja:
„Sumanioji Aldutė“ gimė bendradarbiaujant radiofone 1936 metais. Tai scenos vaizdelis, kuriam muziką parašė mano teta Jadvyga Čiurlionytė. „Sumanioji Aldutė“ visiems patiko. Man patarė šią pasaką užrašyti“.
„Parašiusi „Šuniuką Padaužą“, daviau rankraštį paskaityti P. Mašiotui. Drebančia širdimi laukiau to vaikų literatūros žinovo kritikos. Atsimenu, kaip jis maloniai šypsojosi sakydamas, kad pasikeitėme vaidmenimis, esą jis irgi kadaise Voroneže jaudinosi, skaitydamas man savo pasakėles. P.Mašiotas keliose vietose pataisė stilių, ragino rašyti“. https://elvislab.lt/leidiniai/18666
K. Kasparavičius „Braškių diena“. Skaito A. Butvilas.
Kartais prabundu ryte savo lovoje ir pagalvoju.
„Kuo sapnai skiriasi nuo knygų, kuriose viskas dažniausiai būna pramanyta? Ar sapnai gali būti netikri?
Kodėl sapnuodami mes kartais smagiai kikename, o kartais gailiai dejuojame? Ar visa tai vyksta iš tikrųjų? Kodėl naktį mus aplankę sapnai pabėga taip greitai, kad net nespėjame su jais atsisveikinti ir susitarti dėl kito pasimatymo?“
Tiems, kurie pamėgo Kęstučio Kasparavičiaus rašytų ir iliustruotų trumpų istorijų rinkinius, bus smagu pasinerti į „Braškių dienos“ puslapius. Susipažinsite su dailininku Meškiuku, dainininku Paršiuku, braškių smaližiumi Krokodiliuku, keliautoju Barsuku. Sužinosite, kaip vyksta pamokos kiškių mokykloje, kaip pramogauja dantys šeimininko burnoje, kas naujo Miaulandijoje ir kokie nuotykiai užklumpa, kai atidarai paslaptingas duris. Mėgaukitės netikėtumais, fantazija bei linksmais pokštais, kurie nutinka ne tik braškių dieną! https://elvislab.lt/leidiniai/18649
N. Vaitkutė „Odilės pasaka“. Skaito G. Bendžė.
Odilė – paprasta vienuolikmetė mergaitė. Ir kas čia blogo, jei ji mėgsta viena vaikštinėti pelkynų pakraščiu vingiuojančiu senuoju keliu? Pasak miestelio gyventojų, ten vyksta visokios baisybės, bet Odilei šios kalbos sukelia tik juoką. Kad ir kiek kartų ten eita, nepavyko sutikti net nusususio vaiduoklio! Tačiau vieną dieną mergaitė randa paslaptingą skrynutę, nusprendžia ją atidaryti ir… stačia galva nugarma į pavojingą požemių pasaulį. Norėdama grįžti atgal į namus Odilė turės įveikti daugybę kliūčių ir panaikinti per amžius skrynelėje tūnojusį prakeiksmą.
Tai nuotykių ir magijos kupina istorija, jaudinanti, kelianti šiurpą ir priverčianti nusišypsoti. https://elvislab.lt/leidiniai/18638
J. Vilė „Džuljeta ir kino kaukai“. Skaito G. Pupkevičienė.
Luko močiutė Džuljeta – nepaprasta. Ji dirba kino mechanike seniausiame miesto kino teatre. Džuljeta be proto myli kiną. O savo darbo vietoje, projektorinėje, jaučiasi lyg žuvis vandeny. Vieną dieną, močiutei su Luku nusprendus sutvarkyti projektorinę, iš kino juostų dėžių ima veržtis keisti sutvėrimai. Pasirodo, tai – kino kaukai. Tikri, gyvi, autentiški. Kino kaukai, kaip ir močiutė Džuljeta, be kino negali gyventi. Bet labiausiai jie norėtų sukurti savo filmą. Lukas taip pat jau seniai apie tai svajoja. Tačiau prieš kuriant filmą dar daug ką reikia sužinoti. Todėl visa graži kompanija leidžiasi į kinematografišką kelionę. https://elvislab.lt/leidiniai/18632
Knister „Ragana Lilė ir nugrimzdusio pasaulio paslaptis“. Skaito G. Pupkevičienė.
Nuo to laiko, kai rado prie lovos burtų knygą, Lilė labai mėgsta burti. Tačiau burtų pasekmes dažnai sunku numatyti. Pavyzdžiui, kai Lilė nukeliauja į legendinę Atlantidą ir susipažįsta su keistu vėžlių karaliumi Murkelpompu Burkeldrompu.
Nelaimingas valdovas prašo Lilės pagalbos: pasakiškąjį povandeninį pasaulį ištikęs didis pavojus. Lilė nedvejodama sutinka padėti. Tačiau jūros gelmėse jos laukia netikėti pavojai...
Linkime daug malonių akimirkų skaitant apie burtininkę Lilę! https://elvislab.lt/leidiniai/18631
K. Ohlsson „Paslapčių kapas“. Kn. 2. Skaito B. B. Tauterytė.
Trilogijos „Ugnies ratas“ antroji knyga.
Kas iš tikrųjų nutiko tą vakarą, kai mirė tėtis? Alva apie tai galvojo beveik tūkstantį dienų. Bet atėjo laikas galutinai išsiaiškinti tiesą.
Jos mama stengiasi toliau gyventi įprastą gyvenimą ir nekantriai laukia, kada galės atidaryti kavinę neseniai įsigytame valčių namelyje. Tačiau jame, rodos, vyksta paslaptingi dalykai.
Tuo metu į Hovenesetą atvyksta maža mergaitė ir jos keistai besielgianti motina. Alva nujaučia, kad kažkas šiai moteriai negerai. Paslapčių tik daugėja. Alvą miestelyje pradeda sekioti katė, o naktimis ji girdi bauginančius garsus. Atrodo, kad už jos kambario durų vaikšto tėtis. Netrukus Alva supranta, kad jai gresia pavojus.
Kai kurių paslapčių geriau nė nemėginti įminti... https://elvislab.lt/leidiniai/18628
K. Kasparavičius „Baltasis Dramblys“. Skaito A. Butvilas.
Ši knyga apie tolimas šalis, kurių nepamatysi nei įsilipęs į patį aukščiausią medį, nei pro daugiabučio namo devintojo aukšto langą. Ir net pro žiūroną. Bet jeigu atidžiau apsidairysi aplinkui, galbūt pastebėsi, kad gyveni atvirkščiame papūgų pasaulyje, kur knygos rašomos papūgų kalba. O tavo kaimynystėje įsikūrė koks nors Kampažmogis, negalintis pakęsti nieko apvalaus, netgi skylučių sūryje. Arba gal prašvilpė pro šalį greitasis Triušis, neramiai žvilgčiojantis į visus keturis savo laikrodžius. Ir kas žino, galbūt šią naktį po tavo langu miegojo sėkmę nešantis Baltasis Dramblys?
Knyga yra iš serijos „Žiogams“: lietuvių autorių parašyti, gausiai iliustruoti pasakojimai mažiesiems skaitytojams. https://elvislab.lt/leidiniai/18626
L. S. Christensen „Hermanas“. Skaito R. Česonienė.
Hermanui vienuolika metų. Jam staiga be jokios paaiškinamos priežasties ima slinkti plaukai. Mokykloje iš jo tyčiojamasi, jis sunkiai pritampa klasėje. Berniukas skaičiuoja žingsnius iki mokyklos, sudarinėja parke matytų skulptūrų sąrašus ir kalba archaizmais. Tačiau Hermano keistumas tarsi apgalvotas. „Ar tu sergi, Hermanai, ar nebenori augti?“ – klausia tėtis, kai vaikas atsisako valgyti. Šis klausimas tarsi pakimba ore, ir mums lieka toliau sekti, kaip vaikas bando minti suaugusiųjų pasaulio paslaptis.
Hermanas – širdį verianti romano figūra. Jis sielvartauja, kad yra atgrasus kaip Noterdamo katedros kuprius. Berniukas pagarbiai bijo tėvo, kuris yra aukštas vyras, jam ūgio priduoda dar ir kranininko darbas. Dešimtmečio pastangos atkurti prasmę ir tvarką atsitiktiniame, nenuspėjamame pasaulyje labai gražiai iliustruojamos, kai jis tariasi perėmęs vairuoti tėvo kraną. Didžiuliu kabliu iškelia iš lovos miegančius tėvus ir nuleidžia juos į obelį. Paskui pačiumpa mokyklos peštukus ir patupdo į tualetą. Tačiau senelio nekliudo. Nekliudo ir kitų skriaudžiamų knygos veikėjų – Buteliaus ir Skruzdėtos tetulės.
Hermanas – nepaprastai gražus vaikiško kitoniškumo, bundančios aistros ir pamažu suvokiamo ribotumo paveikslas. https://elvislab.lt/leidiniai/18614
O. Masiuk „Lenutė, Friderikas ir kelionės“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Tai knyga, kuri kviečia leistis į nepaprastus nuotykius kartu su dviem užkietėjusiais keliautojais – Lenute ir Frideriku. Lenutė be galo mėgsta keliones traukiniu, jai patinka aplankyti vietas, kuriose dar nėra tekę pabuvoti, ir susipažinti su vietiniais tų kraštų gyventojais.
Jos draugas Friderikas į nutrūktgalviškas keliones leidžiasi kiek kitaip – skaitydamas knygas. Tačiau vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojom: Friderikas susikrauna lagaminą ir sėda į traukinį, o Lenutė – pradeda skaityti nuotykių kupinas knygas.
Knygoje sužinokite, kaip draugams seksis keliauti jiems patiems neįprastais būdais! https://elvislab.lt/leidiniai/18611
M. Marcinkevičius „Sakmė apie Neringą“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Įkvepianti istorija, kurioje susipina senoji lietuvių tautosaka ir dabartis, padėsianti vaikams suprasti, kad būti kitokiam – tai būti ypatingam.
Neringa yra daug didesnė ir tvirtesnė už visas mergaites, tiesą sakant, ir už berniukus. Ji neturi draugų, nes yra „kitokia“, bet ji mėgsta būti viena ir skaityti.
Kartą ji su klase atvažiuoja atostogų prie jūros. Kol jos bendraklasiai dūksta bangose, mergaitė, patogiai įsitaisiusi kopose, pradeda skaityti bibliotekoje rastą knygą – sakmę apie Neringą. Beskaitydama užsnūsta ir regi keistą sapną apie du milžinus – Neringą ir Naglį, kurie smėlio juosta atskyrė jūrą nuo marių ir išgelbėjo žvejus nuo jūrų slibino.
Mergaitė nubunda išgirdusi šauksmus ir pamato, kad jos bendraklasiai skęsta. Prisiminusi jų pašaipas ir kikenimus, ji pradžioje sudvejoja, bet atsitokėjusi puola gelbėti vaikus iš šėlstančios jūros gniaužtų. Neringa tampa mokyklos heroje, plaukimo treneris pakviečia ją treniruotis ir vieną dieną ji tampa pasaulyje įžymia plaukike! Neringa išmoksta pasitikėti savimi ir savo išskirtinumą priimti kaip stiprybę. https://elvislab.lt/leidiniai/18608
J. Vilė „Mažoji Lu ir konfeti“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Niekas nežinojo, kada Mažoji Lu sugalvojo rinkti pasaulio gabalėlius ir dėti juos į savo lagaminėlį. Kartą praeivis jai pasakė, kad tie blizgantys popierėliai vadinami konfeti. O konfeti – tai šventė. Mažoji Lu jautė, kad šventė – kažkas labai gražaus. Perskaičiusi laikraštyje, kad tolimame krašte, šalia išsiveržusio ugnikalnio, gyvena konfeti meistras, Mažoji Lu kartu su baltuoju asiliuku iškeliauja jo ieškoti. https://elvislab.lt/leidiniai/18607

Žurnalai

„IQ“, 2026, Nr. 5. Skaito Rūta Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/18662
„Žmonės. Legendos“, 2026, Nr. 3. Skaito Rūta Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/18654
„Savaitė“, 2026, Nr. 23, 24, 25, 26 MP3 ir EPUB formatais
„Kelionė“, 2026, Nr. 2. Skaito ses. V. Bandzevičiūtė.
https://elvislab.lt/leidiniai/18623.
„Iliustruotasis mokslas“, 2026, Nr. 2. Skaito R. Rainienė. https://elvislab.lt/leidiniai/18618
„Moteris“, 2026, Nr. 6. Skaito R. Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/18617
„Neregiai pasaulyje“, 2026, Nr. 1. Skaito R. Jokubauskaitė.
https://elvislab.lt/leidiniai/18609
„Mūsų žodis“, 2026, Nr. 6. Skaito A. Butvilas. https://elvislab.lt/leidiniai/18704

Filmai

Gerda Paliušytė „Laivas“
Naktiniame kruize artėja šventės kulminacija. Šiuolaikinių gatvės šokių grupė ruošia pasirodymą, skirtą legendiniam choreografui, breiko pradininkui Lietuvoje, Algirdui Stravinskui. Jo gimtadienis – tai proga susitikti kelioms šokėjų kartoms, įvairiems judesiams, požiūriams ir gyvenimo patirtims. Švelnus dokumentinis portretas susideda iš archyvinių Stravinsko kolektyvo pasirodymų devintajame dešimtmetyje kadrų, atskleidžiančių ir to meto restoranų spindesį ir šiuolaikinio miesto naktinę panoramą. „Laivas“ suteikia progą patirti kūrybiškumą, aistrą šokiui ir gyvenimui ir šių dalykų atsparumą laikmečių iššūkiams.

Dokumentinis filmas su garsiniu vaizdavimu: https://elvislab.lt/leidiniai/18339
Dokumentinio filmo garsinis vaizdavimas: https://elvislab.lt/leidiniai/18340