Kai aš buvau malalietka

Dešimtojo dešimtmečio Vilniaus Naujamiesčio rajonas, šulia, kioskai, kačialkė, videonuoma, nepilnametės manekenės tūsuose, iškrypėliai parkuose… „Kai aš buvau malalietka“ – autofikcinis romanas apie laukinį posovietinio laikotarpio gyvenimą.

Virginija Kulvinskaitė rašo taip gyvai ir natūraliai, kad klausantis atrodo, lyg girdėtum artimos draugės pasakojimą vėlai vakare. Pasakotoja nėra nei auka, nei idealizuota herojė – ji egoistiška, kartais ciniška, dažnai pasimetusi, žiauri sau ir kitiems. Būtent dėl savo netobulumo klausantis ji tampa vis artimesne. Virgos patirtyse lengva atpažinti savo pačių baimes, klaidas ar jaunystės gėdą. Iš pradžių tai chaotiška, ironiška istorija apie paauglystę, vakarėlius ir „malalietkišką“ gyvenimą, tačiau vėliau pasakojimas tampa brandus ir gilus – atsiranda savęs, moteriškumo, santykio su praeitimi apmąstymai. Audioknygoje drąsiai kalbama temomis, kurios ilgą laiką lietuvių literatūroje buvo nutylimos: abortus, priklausomybes, destrukciją, seksualumą… Romanas labai atviras ir gyvas, beveik kaip performansas.

„Kai aš buvau malalietka“ įtraukta į 2019 m. Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką ir Metų knygos rinkimų prozos suaugusiesiems penketuką. Autorė Virginija Kulvinskaitė yra prozininkė, literatūros kritikė, humanitarinių mokslų daktarė.

Audioknygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.