Titulinis Naujienos Gruodžio ELVIS naujienos
2026 m. sausio 9 d.

Gruodžio ELVIS naujienos

Dalinamės gruodžio mėnesį specialiaisiais formatais parengtų ir įsigytų leidinių sąrašu:

Suaugusiesiems
MP3 (garso įrašas)

  • D. Musteikis „Magdalenos laikrodis“. Skaito V. Česnavičienė.
    1936–1946 m. Klaipėda / Mėmelis ir Klaipėdos kraštas eina iš rankų į rankas. Kluonalių kaime šalia Kretingos gyvenanti bei butą Klaipėdos centre turinti tyli, smulkios išvaizdos, bet tvirto charakterio moteris grumiasi su gyvenimo iššūkiais. Ji stipresnė už nuodus, ji pasipriešina įžūliam rusų kareiviui, išlieka garbinga ir mylinčia motina bei nepriklausoma, atkaklia moterimi.
    Nepalaužta užgriuvusių negandų, Magdalena sunkiu laikmečiu išsaugo šeimos ūkį, verslą ir viena augina vaikus. Sovietų okupacijos ir II pasaulinio karo fone skaitytojui atskleidžiamas ne tik tuometinis Klaipėdos krašto žmonių gyvenimas, bet fiksuojamos ir lemtingos dramos – nuo žemiškos laimės iki giminaičių intrigų ir šeimos tragedijos. Prieš akis atsivers prieškario ir pokario įvykiai bei sukrečiantis kontrabandininko šeimos likimas. https://elvislab.lt/leidiniai/18158

  • F. Mauriac „Anų laikų jaunuolis“. Skaito A. Stulpinas.
    Tai paskutinis autoriaus baigtas kūrinys, parašytas išpažinties forma ir turintis autobiografinių motyvų. Perkeldamas į romaną išsaugotus širdyje vaikystės pasaulio vaizdus, garsus, kvapus, F. Mauriacas pasakoja apie Aleno Gažako savojo kelio paieškas. Gležnas, jautrus berniukas, augantis turtingoje aplinkoje, mėgina nutraukti ryšius su jam primestu likimu ir ištrūkti iš motinos globos. Po skausmingų išmėginimų keičiasi Aleno požiūris į pasaulį ir jį supančius žmones, jis ryžtasi išvažiuoti į Paryžių ir užkariauti jį tapdamas rašytoju. Tai išskirtinis romanas, sukurtas literatūros meistro, kuris jį rašydamas tebebuvo toks pat jaunas kaip anų laikų jaunuolis. https://elvislab.lt/leidiniai/18156

  • Vert. R. Ruseckienė „Islandų sagos“. Skaito K. J. Strička.
    Šioje knygoje pristatomos kelios gražiausios ir stilistiškai brandžiausios sagos, pasakojančios apie pirmąjį Islandijos istorijos šimtmetį, salos naujakurių gyvenimą, svarbiausius to laikmečio įvykius bei asmenybes, kontaktus su senąja tėvyne Norvegija ir kitomis šalimis.
    Knygos „Islandų sagos“ įžanginiame straipsnyje apžvelgiama ankstyvoji Islandijos istorija, senosios islandų literatūros raida, sagų žanro specifika bei trumpai pristatoma kiekviena iš įtrauktų sagų. https://elvislab.lt/leidiniai/18150

  • G. Carofiglio „Trečia valanda ryto“. Skaito K. J. Strička.
    Antonijui aštuoniolika. Ne vienus metus jis gyvena sirgdamas liga, parklupdančia jį netikėčiausiomis akimirkomis. Pagaliau 1980–ųjų birželį atsiveria galimybė su ja atsisveikinti visiems laikams, tereikia apsilankyti pas gydytoją Marselyje. Antonijų lydėti kelionėje pasisiūlo tėvas. Jis talentingas matematikas, po skyrybų su Antonijaus motina menkai dalyvaujantis sūnaus gyvenime. Tačiau kelionės aplinkybėms pasisukus netikėta linkme tėvui ir sūnui tenka praleisti dvi bemieges naktis įstabiame, purviname, drąsiame ir įžūliame Marselyje. Trumpus, šaltus jų pokalbius svetimame mieste keičia nuotykiai, lydimi diskusijų apie šeimą, poeziją, seksą, muziką, matematiką ir mirtį. Ir tėvas su sūnumi pagaliau pradeda iš tiesų pažinti vienas kitą, nes per kartu praleidžiamas dvi paras atsiskleidžia viso jų gyvenimo tarpusavio santykių istorija. https://elvislab.lt/leidiniai/18151

  • N. K. Jemisin „Obeliskų vartai“. D. 2. Skaito Š. Andriuškevičiūtė.
    Trilogijos „Suluošinta žemė“ antroji dalis.
    Civilizacijai grimztant į ilgą šaltą naktį, Sezonas, nešantis vieną pabaigą po kitos, darosi vis tamsesnis. Ypatingų gebėjimų turinčiai Esunai ilga kelionė ieškant dukters užminė naujų mįslių, ir atsirado proga vėl sutikti tą, kurio sutikti ji nebesitikėjo. Esuna gavo prieglobstį Kastrimos komėje, tačiau dingusios dukters nerado. Užtat Kastrimoje yra pasaulį sunaikinęs Alebastras Dešimtžiedis, ir jis dabar prašo padaryti tai, ką gali tik vienintelė Esuna. https://elvislab.lt/leidiniai/18148

  • J. Durand „Slapti mano tėčio receptai“. Skaito R. Simanavičius.
    Romanas tarsi gurmaniškas patiekalas skaitytojui! Tai ir apetitą keliančių, netikėtų receptų knyga, ir netradicinė šeimos istorija, ir paslapčių kupinas pasakojimas, ir odė mylimam darbui.
    Žiuljenas sėdi šalia savo tėvo – legendinio virtuvės šefo pono Anri. Ponas Anri guli ligos patale ir aišku, kad gyventi jam liko nedaug – laikas abiems atsisveikinti. Daugybę metų tarp puodų sukęsis vyras savo meile kulinarijai užkrėtė ir sūnų. Žiuljenas maisto gamyba domisi nuo pat mažų dienų ir svajoja tik apie tai, kaip tapti ne mažiau už tėvą šauniu virėju ir toliau garsinti šeimos vardą. Deja, dėl neatskleistų priežasčių ponas Antri nenori, kad Žiuljenas sektų jo pėdomis ir visą gyvenimą praleistų užsidaręs virtuvėje. Kaip ir visi tėvai – Ponas Antri trokšta sūnui geresnės ateities ir geresnio gyvenimo, nei turėjo pats.
    Artėjant atsisveikinimo su tėvu laikui, Žiuljeną vis labiau užvaldo mintis rasti seną užrašų knygelę su garsiais receptais ir visomis sukauptomis kulinarinėmis virėjo paslaptimis. Ieškodamas sąsiuvinio vyras prisimena savo vaikystę, santykius su tėvu, juos abu jungiančią meilę maisto gamybai. Savo paieškų metu aptinka ir netikėtų dalykų – Žiuljenas sužino, kodėl jam, dar būnant berniuku, neatsisveikinusi išėjo mama ir kodėl tėvas nebandė jos nei sulaikyti, nei sugrąžinti.
    Pono Antri receptai nebuvo vienintelės paslaptys. Žiuljeno paieškos padeda pažinti tą sunkaus charakterio, išdidų, dosnų, kartais šiurkštų, bet mylintį žmogų. https://elvislab.lt/leidiniai/18149

  • B. Lyris „365 įkvėpimai mylėti“. Skaito G. Vedeckienė.
    Net ir vienu trumpu sakiniu kartais galima padrąsinti eiti pirmyn, kai tampa sunku kvėpuoti gyvenimu.
    Širdžių gydytojo inspiracijos kiekvienai metų dienai pakvies iš naujo atrasti draugystės, atsiprašymo ir atleidimo dovaną, taip pat gebėjimą tarp mažų dalykų užčiuopti didelius, neatidėliojant gyvenimo rytojui.
    „Ši knyga – ne apie ateities spėliones, o apie gebėjimą išgirsti dabarties alsavimą, kol jis dar nesuskambėjo praeities tyloje“, – taip įkvepia kunigas Benas Lyris. https://elvislab.lt/leidiniai/18143

  • R. W. Emerson „Pasitikėjimas savimi“ ; „Gamta“ ; „Kompensacijos dėsnis“. Skaito K. J. Strička.
    Tai trys esė, kurios gali pakeisti tavo mąstymą visam gyvenimui.
    „Pasitikėjimas savimi“ moko atsigręžti į savo vidinį balsą. Emersonas kviečia nebijoti būti savitu, mąstyti nepriklausomai ir pasitikėti savo intuicija – net tada, kai pasaulis sako priešingai.
    „Gamta“ atveria gilų ryšį su pasauliu aplink mus. Tai kvietimas vėl išgirsti medžių tylą, pamatyti šviesos judėjimą ant vandens ir pajusti, kad žmogus – ne atskiras nuo pasaulio, o jo gyvasis atspindys.
    „Kompensacijos dėsnis“ primena, kad viskas gyvenime turi pusiausvyrą: kiekvienas veiksmas sugrįžta, kiekviena netektis slepia dovanas, kiekvienas sunkumas – naują augimo formą.
    Ši knyga – tarsi vidinės laisvės vadovas, parašytas poetiniu, įkvepiančiu stiliumi. https://elvislab.lt/leidiniai/18144

  • J. McNaught „Lemties piršlys“. Skaito I. Čaplikaitė.
    Jie susitiko rojuje: Keitė Donovan, gražuolė restorano savininkė, visko pasiekusi pati, ir Mitčelas Vajatas, beširdis verslininkas, pasakiškai turtingos Vajatų šeimos palikuonis, nepriimantis neigiamo atsakymo. Atogrąžų saloje Angilijoje užsimezgus jųdviejų idilei, abu pasineria į tokią jausmų bangą, kokios dar nebuvo patyrę. Tačiau viskas subyra į šipulius, kai Mitčelas gauna šaukimą grįžti namo ir dalyvauti apklausoje, tiriant jo netikro brolio dingimą. Jis pasitraukia į savo pasaulį, palikdamas Keitę abejoti viskuo, ką ji žinojo apie mylimąjį. Ar jis iš tiesų įvykdė žiaurų nusikaltimą? Kokios jo praeities paslaptys? https://elvislab.lt/leidiniai/18134

  • V. Mačiliūnas „Sandėris su prokurore“. Skaito P. Šironas.
    Vieną vakarą lemtingai pasukęs keliuku, vedančiu pro pelkę, policijos pareigūnas Nojus akis į akį susiduria su joje klaidžiojančia keistai sutrikusia moterimi. Kaip vėliau paaiškėja, ji paslaptingai dingsta, o tirti įvykį imasi policija. Nojui nori nenori tenka susidurti su dingusiosios byla ir prokurore Ieva Sparkis, kuri pasirūpina, kad nuovokus pareigūnas būtų „paskolintas“ jų skyriui ir imtųsi tyrimo. Nojus meta iššūkį surasti dingusiąją Jovitą Blažytę vos per savaitę. Tačiau prokurorė ir pareigūnas susilažina iš... striptizo, kurį teks sušokti pralaimėjusiajam. https://elvislab.lt/leidiniai/18131

  • C. Bieker „Pamišėlė“. Skaito B. B. Tauterytė.
    Norėdama išlaikyti savo praeitį paslaptyje, Klouv ėmėsi kraštutinių priemonių. Savo melais susikūrė svajonių gyvenimą su saugiu vyru ir dviem žaviais vaikais, niekada nepažinsiančiais siaubo, kuris jų mamos vaikystėje buvo toks įprastas. Jei užgniaužtas nerimas grasina prasibrauti į paviršių, Klouv (jei tai tikrasis jos vardas) susitelkia į sveikatinančių papildų arba tinkamos dėkingumo meditacijos paieškas. Be to, jai padeda ir naujoji draugė, kuri greitai tampa Klouv vaikų aukle ir artima šeimos drauge. Gąsdinančiai artima.
    Kai Klouv sulaukia laiško iš moterų kalėjimo Kalifornijoje, jos praeitis su trenksmu įsiveržia į dabartį, įpainioja į pavojingą žaidimą su atmintimi ir žmonėmis, nuo kurių manė pabėgusi. Laviruodama tarp ant plauko pakibusios dabarties Portlande ir siaubingos vaikystės Vaikiki daugiaaukštyje su mama ir tėvu, Klouv priversta galų gale išnarplioti lemtingos savo gyvenimo dienos įvykius. Kaip tai išgyventi ir ko prireiks smurto ratui nutraukti? Ar tiesą ją pražudys, o galbūt galiausiai išgelbės? https://elvislab.lt/leidiniai/18127

  • N. Kishtainy „Glausta ekonomikos istorija“. Skaito A. Stulpinas.
    Ši knyga – glausta kelionė per ekonomikos istoriją. Ji skirta visiems, norintiems pažinti ar giliau suprasti svarbiausius ekonomikos klausimus, įtakingiausius mąstytojus ir revoliucines jų idėjas – nuo senovės Graikijos iki šių dienų. Tačiau tai – ne tipinis vadovėlis, o gyvas ir įtraukus pasakojimas apie ekonominės minties raidą. Autorius, nebijodamas kompetenciją jungti su įtaiga ir sąmoju, aptaria kertinius ekonominius įvykius – nuo pinigų išradimo iki XXI a. krizių. https://elvislab.lt/leidiniai/18124

  • Sud. J. Vileikienė „Skaitinių valandėlė. Pelėdų kantrybė. Ištraukos iš Tomo Baravyko knygos „Sutemų šaukliai““. Skaito J. Vileikienė. https://elvislab.lt/leidiniai/18123

  • E. Kilbey „Vaikystė tarp ekranų“. Įgarsinta dirbtinio intelekto UAB „Intelektika“ sukurtais balsais.
    Knygą parašė vaikų psichologė dr. Elizabeth Kilbey. Ši knyga bus aktuali visiems vaikus iki 11 metų auginantiems tėvams. Asmenybės formavimuisi nepaprastai svarbūs yra ankstyvieji kūdikystės ir vaikystės metai. Šiuo metu tam iškilo nauja išorinio pasaulio grėsmė – virtualus tinklas.
    Latentiniu laikotarpiu ypač svarbu, kiek laiko vaikas praleidžiamas prie ekrano.
    Žaidimą, kurių metu būdavo naudojami žaislai ir pasitelkiama vaizduotė, dabar pakeitė valandų valandos sėdėjimo vienumoje prie ekrano.
    Vaikai tapo irzlūs, jie negali ilgesniam laikui sutelkti dėmesio, neklauso tėvų, atsisako daryti namų darbus. Kasdien vaikai ir tėvai dalyvauja mūšyje, kuomet kovojama dėl prie ekrano praleisto laiko trukmės.
    Elizabeth Kilbey pateiks išbandytų ir paveikių praktiškų patarimų kaip „atjungti“ vaiką nuo įrenginių ir vėl „prijungti“ prie tėvų. https://elvislab.lt/leidiniai/18117

  • A. Espach „Vestuvininkai“. Skaito R. Rainienė.
    Fibė Stoun palieka viską: namą, daiktus ir vyrą. Tiesa, su pastaruoju niekas jau nebesieja. Apsirengia smaragdine šilkine suknele – kadaise įsigyta už tiesiog nepadorią sumą, ji iki šiol dulkėjo spintoje. Apsiauna auksinius aukštakulnius, su kuriais atšoko savo vestuves. Pasipuošia perlais – vestuvių naktį vyras šį stambų vėrinį uždėjo jai ant akių kaip raištį. Ir išskuba į lėktuvą. Be lagamino.
    Jau porą metų Fibė svajojo apie romantišką vakarą prabanga tviskančiuose „Kornvalio“ svečių namuose ant vandenyno kranto – kaip su vyru čia mėgausis austrėmis ir plaukios jachta saulei leidžiantis. Deja, į viešbutį ji įžengia viena, tačiau pasiryžusi pasimėgauti visais gyvenimo malonumais. Paskutinį kartą.
    Pravėrusi svečių namų duris Fibė patenka į vestuvininkų būrį. Pasirodo, per klaidą jai pavyko rezervuoti kambarį, nors visi devyniolikto amžiaus rūmai užsakyti grandiozinėms sutuoktuvėms. Nuotaka suplanavo kiekvieną menkiausią šešių dienų iškilmių smulkmeną ir numatė visas įmanomas nesėkmes, kurios galėtų jas sugadinti. Išskyrus nekviestą viešnią ir jos sumanymą. https://elvislab.lt/leidiniai/18116

  • G. Viliūnė „Jono palikimas“. Skaito A. Stulpinas.
    Romano veiksmas vyksta Joniškyje, Vilniuje, Karaliaučiuje, Rygoje. Kūrinys apima plačią istorinę erdvę ir panoramiškai atkuria XVI–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvenimą, miesto ir kaimo, lietuvių ir kitų tautų kultūrų, pagonybės ir krikščionybės, katalikybės ir kitų krikščionybės atšakų santykius ir sąveiką. Istoriniai įvykiai, kultūrų ir religijų sandūra atskleidžiama per pagrindinių veikėjų – Einiaus, Norvilės ir Jonučio – gyvenimo patirtį. Gausu įvairių visuomenės sluoksnių gyvensenos detalių, Šiaurės Lietuvos – buvusio žiemgalių krašto – etnografinių realijų atspindžių.
    Greta meninės vaizduotės sukurtų veikėjų į romano veiksmą įtraukiamos ir istorinės asmenybės: Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių, spaustuvininkas Pranciškus Skorina, kunigaikščiai Radvilos ir kiti. https://elvislab.lt/leidiniai/18114

  • M. Gladwell „Kita virsmo taško pusė“. Skaito P. Šironas.
    Prieš daugiau nei dvidešimt metų pasaulį sudrebino kultinė Malcolmo Gladwello knyga „Virsmo taškas“ (The Tipping Point). Joje autorius atskleidė, kaip ir kodėl tam tikros idėjos, produktai ar elgesio modeliai netikėtai įgauna pagreitį ir virsta masiniu reiškiniu. Knygoje „Kita virsmo taško pusė“ autorius grįžta prie šios temos – dar aštresnės ir aktualesnės nei bet kada anksčiau, ir dar giliau nagrinėja šių reiškinių esmę – aktualią kaip niekad socialinių tinklų ir informacinio pertekliaus amžiuje.
    Virusų plitimo principai šiandien veikia ne tik biologijoje, bet ir žiniasklaidoje, skaitmeninėje kultūroje, visuomenės sąmonėje. Atpažįstama situacija: viskas atrodo tylu, stabilu... Ir staiga – vienas įrašas, viena frazė ar viena nuomonė ... ir viskas apsiverčia. Idėjos plinta neprognozuojamai, bet kai kurios – žaibiškai ir negrįžtamai.
    Autorius kviečia pažvelgti į tai, kaip mažos, bet įtakingos žmonių grupės daro milžinišką poveikį, kaip formuojasi kolektyvinės emocijos ir gimsta kultūriniai lūžiai. Tai įžvalgi ir įtraukianti kelionė po nematomus visuomenės virsmus, kurie nulemia, kas taps nauja tendencija, o kas nugrims į užmarštį. https://elvislab.lt/leidiniai/18103

  • N. Erlick „Skaičiuoklė“. Skaito R. Rainienė.
    Rodės, išaušo eilinė diena: visame pasaulyje žmonės lipo iš lovų, tikrino naujienas ir ruošėsi eiti pro duris. Tačiau šalia kiekvienų namų slenksčio gulėjo dėžutė, kurios viduje – juostelė, tiksliai rodanti gyvenimo trukmę. Kad ir ką nuspręs daryti – atidaryti dėžutę ar pakišti giliai po lova, – kiekvienas privalės susitaikyti su nauja realybe: porelė, neskubėjusi kurti bendro gyvenimo, gydytojas, negalintis išvengti savo likimo, geriausi draugai, kurių gyvenimai persipins amžiams, ir politikas, kurio dėžutė viską pakeis. https://elvislab.lt/leidiniai/18098

  • L. Valonytė „Sena telefonų knyga“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Laikraščio „Lietuvos rytas“ reportere dirbu pusę savo gyvenimo – nuo 1997–ųjų.
    Per ilgametę darbo praktiką sutikau ir pakalbinau daugybę pašnekovų. Jų buvo visokių – nuoširdžių, atvirų, piktų, aštraus būdo, nemandagių, nenuspėjamų.
    Tačiau tik labiausiai įsiminusius susitikimus sudėjau į šią „Seną telefonų knygą“. Jų susidarė dvidešimt penki. Tai – išskirtiniai žmonės.
    Į prisiminimų knygos puslapius nugulė pažinties akimirkos su prezidentu Valdu Adamkumi, aktore Virginija Kochanskyte, kunigu Ričardu Doveika, verslininku Vyteniu Urba, alpinistu Vladu Vitkausku ir kitais, su kuriais pavyko rasti širdžių kalbą.
    Laikydamasi profesinės etikos, niekada nesiekiau su pašnekovais tapti artimais draugais, kad tai trukdytų darbui.
    Kai kurie aprašytieji turbūt nė neprisimins mano veido, nes bendravome vieną kitą kartą. Bet aš juos gerbiu ir dėkoju už pasitikėjimą, atskleistą gyvenimišką išmintį, paliktą neblėstantį įspūdį.
    Autorė. https://elvislab.lt/leidiniai/18097

  • B. Bellová „Ežeras“. Skaito J. Karazijaitė.
    Romanas nukelia į mažą žvejų kaimelį. Jis įsikūręs kažkur pasaulio pakraštyje, prie nykstančio ir nuodingo ežero. Senkantis ir užterštas vanduo dusina viską kas gyva, taip pat ir nuo ežero priklausančią žvejų bendruomenę.
    Kaimelio vyrai diena iš dienos geria degtinę bei laukia trumpalaikių darbų agento. Moterys paskendusios rūpesčiuose, o vaikai laksto apšašę ir nuolat besikasantys opėjančias žaizdas. Tokioje vietoje, nukentėjęs ne tik nuo okupacijos, bet ir nuo ekologinės katastrofos, užauga berniukas, kuriam teks patirti kelionę savęs pažinimo link. Namio gyvenimas blankus ir primityviai paprastas. Jame telpa tik stora močiutė, visada girtas senelis ir prisiminimai apie pirmąją meilę.
    Namis pradeda savo gyvenimo kelionę turėdamas tik miglotą idėją susirasti mamą, kuri paliko jį dar visai mažą. O šalia visada nuodingas ežeras. Ežeras, kurio neįmanoma išvengti ir Namiui teks jį perplaukti, apeiti arba nerti į grėsme alsuojančias gelmes. https://elvislab.lt/leidiniai/18096

  • D. Opolskaitė „Plyšys danguje“. Skaito R. Rainienė.
    Apsakymų ir novelių rinkinyje atveriamas suskilusios, patyrusios įtrūkį žmogaus pasaulėjautos atspindys, bet kokia kaina siekiant atkurti darnos ir harmonijos vaizdą. Iš pirmo žvilgsnio paprastas, lengvai atpažįstamas kasdienybės akimirkas ir smulkmenas rašytoja pateikia kaip svarbias egzistencines tiesas, stulbinančias savo neįprastumu, kurios sukrečia ir priverčia permąstyti esmines vertybes. Kūrinių veikėjus – nepriklausomai nuo amžiaus ir socialinės padėties – vienija savęs neatpažinimo ir paieškos jausmai, siekis atsiremti į tai, kas gyvenime suteiktų saugumo jausmą neretai sutrikusiam ir egzistencinį nerimą patiriančiam žmogui. https://elvislab.lt/leidiniai/18092

  • J.–P. Dubois „Ne visi šiam pasauly gyvena vienodai“. Skaito A. Butvilas.
    Polis Hansenas buvo ištaigingo gyvenamojo namo prižiūrėtojas, mėgavęsis nepaprastos moters meile. Kas nutiko nepriekaištingo piliečio ir sąžiningo darbuotojo gyvenime, kad jis pateko į kalėjimą, kuriame kali jau dvejus metus ir dalijasi viena kamera su „Hells Angel“ gaujos nariu?
    Kalėjime Polis turi daug laiko apmąstyti visą savo gyvenimą. Nuo pat vaikystės su motina Tulūzoje, iki tėvo, Danijos pastoriaus, namų. Nuo asbesto kasyklų, iki „Egzelcioro“ pastato Monrealyje, kuriame Polis dirbo prižiūrėtoju, sodininku, visų galų meistru ir sielų guodėju.
    Kai nedirbo „Egzelcioro“ prižiūrėtoju, Polis skraidė mažu lėktuvėliu, pilotuojamu gražuolės indėnės žmonos ir žavėjosi įspūdingais Kanados peizažais. Tačiau vieną dieną „Egzelcioro“ pastato valdytojo pareigas užimą naujas žmogus ir viskas pakrypsta netikėta linkme. Pagrindinis veikėjas apžvelgia dramatiškus įvykius, pavertusius jį žmogumi, laimėjimus ir dovanas, kurias jam suteikė gyvenimas iki to momento, kol pusiausvyra subyrėjo. https://elvislab.lt/leidiniai/18091

  • E. Kuckailis „Laisvės šuolis“. Skaito K. J. Strička.
    Tai buvo pirmoji bendra su amerikiečiais karinė-žvalgybinė operacija vykdant desantavimą parašiutais. Jai vadovavo Centrinė žvalgybos agentūra, desantavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizanai. Tai suteikė vilties dėl Lietuvos laisvės.
    Autorius knygoje atskleidžia anksčiau neskelbtas Juozo Lukšos grupės grįžimo į Lietuvą detales, kartu su Tauragės tremties ir rezistencijos muziejaus vedėju Raimondu Matemaičiu seka jos pėdsakais ieškodami tikslios desanto nusileidimo vietos. Analizuoja, kaip operacija buvo planuojama ir vykdoma. Tyrimo metu nustatyta ne tik per operaciją prarasto krovinio nusileidimo vieta, bet surastas ir liudininkas, kuris tą krovinį matė. Galiausiai paneigiama sena versija, kad lakūnai pasiklydo ir išleido desantą ne ten. https://elvislab.lt/leidiniai/18162

  • M. Balzano „Lieku čia“. Skaito I. Paluckė.
    Romano istorija vyksta Šiaurės Italijoje (arba – Pietų Tirolyje), pasienyje su vokiškai kalbančiomis šalimis ir apima fašistinio valdymo laikus bei pokarį po Antrojo pasaulinio karo.
    Musolinio valdomoje Italijoje vyko labai griežta italizacijos nacionalinė politika. Valdžia pervadino gatvių vardus ir kaimelių pavadinimus. Iš vietinių mokyklų buvo išstumiami vokiečių mokytojai, keičiant juos beveik neraštingais italais. Pagrindinė romano „Lieku čia“ herojė Tina nesiruošia elgtis pasyviai. Nors ją ne kartą areštuoja karabinieriai, ji tebemoko vokiškai kalbančius vaikus nelegaliose mokyklose. Marco Balzano pasakojime priešinimasis, dažniausiai – nelabai sėkmingas, tęsiasi nuolat: pasibaigus fašizmo epochai Kurono miestelio gyventojams tenka kovoti prieš ekologines ir socialines permainas, kurias inicijuoja jau Italijos respublikos valdžia, nusprendusi užbaigti prieškarinį projektą ir pastatyti hidroelektrinę. Jei valdžios planas pavyks, Kuronas dings iš žemėlapių – jį užsems dirbtinis ežeras. https://elvislab.lt/leidiniai/18161

  • „Metai“, 2025, Nr. 12. Skaito V. Kubilius.
    https://elvislab.lt/leidiniai/18163

EPUB (tekstas su garso įrašu)

  • R. Gavelis „Jauno žmogaus memuarai“. Skaito P. Šironas, J. Urbonaitė.
    Romaną „Jauno žmogaus memuarai“ (1–oji laida 1991 m.) sudaro keturiolika laiškų, mirusio jauno žmogaus Leono Cipario rašomų iš anapus savo draugui ir mokytojui Tomui Kelertui. Šiame dar iki „Vilniaus pokerio“ pasirodymo periodikoje skelbtame kūrinyje Ričardas Gavelis tyrinėja jaunuolio žlugimo aplinkybes totalitarinio monstro gniaužtuose. https://elvislab.lt/leidiniai/18105

EPUB (tekstas)

  • S Jackson „Namas, kuriame vaidenosi“.
    Tai buvo namas be gerumo, neskirtas ir netinkamas gyventi žmonėms, namas be meilės ar vilties. Eleonorai Vans – trisdešimt dveji. Po neįgalios motinos, kurią slaugė ilgus metus, mirties ji pirmą kartą pasijunta laisva ir net šiek tiek laiminga. Netrukus daktaras Montagju, tyrinėjantis antgamtinius reiškinius, atsiunčia laišką kviesdamas Eleonorą į savo padėjėjų komandą. Užduotis – tris mėnesius praleisti bloga reputacija garsėjančiame Kalvų name ir fiksuoti visas patirtis. Moteris pajunta, kad tai pasiūlymas, kurio ji labai ilgai laukė. https://elvislab.lt/leidiniai/18142

  • J. Valatkevičius „Kirminas“.
    Ministras 2019–aisiais. Astrologė 1997–aisiais. Partizanas 1946–aisiais. Šauktinis 1981–aisiais. Lietuvių kalbos mokytoja 2018–aisiais. Tai gali būti bet kas iš mūsų, bet kuri diena. Botas kodiniu vardu Kirminas, galėdamas laisvai keliauti laiku, tyrinėja žmogiškąją realybę. Jis trumpam pasisavina pasirinktą žmogų, kad tas pasielgtų taip, kaip reikalinga laboratorijai. Užduotis – fiksuoti žmogiškąsias reakcijas ir emocijas, o šias perprasti sunkiausia. Vieną dieną kirminas ryžtasi įgyvendinti netikėtą ir pavojingą – savo – sumanymą. Reklamos kūrėjo ir menininko Jono Valatkevičiaus romane pirmuoju asmeniu kalba botas. Kūrinys diskutuoja su šiandiena, persisunkusia procesų, kurie dar visai neseniai buvo įmanomi tik mokslinėje fantastikoje. Per personažų mikropatirtis autorius kritiškai, ironiškai ir skvarbiai analizuoja istorinį visuomenės kismą. Romane švyturiuoja šių dienų mąstytojų – Ray Kurzweilo, Shoshanos Zuboff, Giorgio Agambeno, Yuvalio Noah Harari, Williamo Gibsono ir kt. – idėjos. https://elvislab.lt/leidiniai/18141

  • A. P. Maia „Apie gyvulius ir žmones“.
    Edgaras Vilsonas pažvelgia galvijui į akis, ima jį glostyti. Ant kaktos nubrėžia kryžiaus ženklą ir staigiu, tiksliu kūjo mostu apsvaigina. Tai daro diena iš dienos. Jis tiki, kad karves nuraminti svarbu, ypač dabar, kai jos tokios neramios.
    Pastaruoju metu jos nustojo ganytis pasisukusios į šiaurę – Vilsonas žino, jog tai blogas ženklas. Po kurio laiko dalis galvijų dingsta kaip į vandenį. Skerdyklos savininkas išvykęs, tad grupelė darbininkų – romusis apsvaigintojas, bet ką ardyti gyvenime mėgstantis ketvirčiuotojas ir lengvai kvaištelėjęs skerdyklos prižiūrėtojas, – nusprendžia mįsles aiškintis patys. Tai, kas iš pažiūros atrodė kaip vagystė, pasirodo besą kažkas daug tamsiau ir mįslingiau. https://elvislab.lt/leidiniai/18133

  • G. Orwell „„Kodėl aš rašau“ ir kitos esė“.
    Į šią rinktinę pateko 45 esė. Atrenkant vadovautasi 1950–2023 metais išleistomis įvairiakalbėmis rinktinėmis. Įtraukti ir ne tokie žinomi, tačiau kontroversiški ir įdomūs tekstai: Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ ir Charleso Chaplino filmo „Didysis diktatorius“ recenzijos, už demokratinį socializmą agituojantys ir pacifizmą kritikuojantys straipsniai. Eseistikoje, stojančioje prieš totalitarizmą, už žmonių laisvę ir lygiateisiškumą, iškyla tikrasis G. Orwell – taurus žmogus, iškilus mąstytojas ir įžvalgus politinis rašytojas. https://elvislab.lt/leidiniai/18094

  • Z. Rudzka „Tas juokiasi, kas dantis turi“.
    Mano pagrindinė veikėja neteko meilės, vyro ir darbo. Ji pardavė viską, ką turėjo, blusturgyje. Bet ji – nenugalima. Vera nesileidžia paskandinama netekties. Ji atsisako būti nelaiminga našle ar auka. Ji myli, ką nori, ir gyvena taip, kaip renkasi pati. Čia ir jos stiprybė. Kasdien sutinku tokių moterų – norėjau suteikti joms balsą. Zyta Rudzka. Vera – patyrusi vyrų kirpėja, ištekėjusi už žokėjaus Karolio. Vera ir Karolis visą gyvenimą praleido kartu: išgyveno ir šviesių, ir sunkių laikų, suprato vienas kitą iš pusės žodžio. Dabar Karolis guli karste, o Vera, kaip šiuolaikinė Odisėja, vaikšto po Varšuvą, ieškodama velioniui tinkamo kostiumo ir batų. Tinkami batai numirėliui – tikra retenybė, bet Vera ne iš tų, kurios pasiduoda; ji pasiryžusi įvykdyti savo misiją. Ieškodama batų apmąsto jųdviejų praeitį, aplanko buvusius meilužius ir meilužes – visa tai susilieja į stulbinantį vidinį monologą, kupiną atkaklumo ir aštraus sąmojo. https://elvislab.lt/leidiniai/18093

BRF (tekstas Brailio raštu)      

  • Sud. J. Šlekonytė, G. Vaškelis „Vilniaus legendos“.
    Į šią knygą sudėtose legendose bylojama apie spalvingą Vilniaus istoriją: kaip miestas kūrėsi, kaip čia žmonės gyveno, ką veikė. https://elvislab.lt/leidiniai/18113

  • T. Venclova „Vilnius: asmeninė istorija“.
    Aprėpta visa Vilniaus chronologija – nuo įkūrimo iki tragiškojo 1991–ųjų sausio. Įžanginis skyrelis „Kraštas ir tautos“ daugiausia skirtas amžinajam Vilniaus „tautiškumo“ klausimui, tolesniuosiuose – „Pagonybė ir krikščionybė“, „Renesansas ir barokas“, „Universitetas ir getas“, „Sarmatai, klasikai ir romantikai“ ir kt. – kalbama apie lemtingus įvykius, tų įvykių priežastis ir poveikį, apie miesto istoriją kūrusias asmenybes. https://elvislab.lt/leidiniai/18112

  • T. Venclova „Už Onos ir Bernardinų“.
    Ši poezijos knyga – poetinė refleksija skirta Vilniui ir garsiausiems jo kultūriniams objektams. https://elvislab.lt/leidiniai/18111

  • T. Venclova „Užrašai“.
    Knyga yra ne tik savitas Vilniaus žydų katastrofos metraštis, bet bene ir pats objektyviausias, siekiantis pateikti visumą, kuo mažiau pasakojant apie save, tarsi visų gete atsidūrusiųjų akimis. Tai tarsi istorijos kompendiumas–prologas, Vilniaus geto istorijos pradžiamokslis. Vytautas Toleikis. https://elvislab.lt/leidiniai/18110

  • Sud. M. Kvietkauskas, A. Šlepikas „Mačiau Vilnių“.
    Knygoje susitinka klasikiniai tekstai ir XXI a. jaunų poetų kūryba, žymūs ir iki šiol užmarštyje likę, istorijos nuslopinti balsai, įvairiomis miesto kalbomis parašyti eilėraščiai. https://elvislab.lt/leidiniai/18108

  • A. Qarpinovis „Paskutinis Vilniaus pranašas“.
    Neprilygstomu pasakotoju vadinamas Abraomas Karpinovičius rinktinėje atveria daugialypę kasdienio gyvenimo tikrovę; ypatingą dėmesį jis skiria žemųjų sluoksnių gyventojams, kurie dažnai lieka socialinio gyvenimo paribyje. Tai įvairaus plauko vizionieriai ir fantastai, vagys ir prostitutės, aktoriai – neretai keisti žmonės, tačiau nuoširdūs ir saviti. Juos autorius vaizduoja su meile ir lengvu humoru. Dauguma jų turėjo realius prototipus. https://elvislab.lt/leidiniai/18107

Vaikams
MP3 (garso įrašas)

  • V. Žilinskaitė „Tiputapė“. Skaito P. Šironas.
    Humoristinės apysakos svarbiausia veikėja šmaikščioji peliukė Liukė.
    Gyvenime įvykusios pervartos, pvz. pelytėms leidžiama išsirinkti deputatę, aukštyn kojom viską apvertė Džingų palėpėje, apnuogino veikėjų būdo ypatybes, išryškino įvairias ydas, išprovokavo konfliktus, kuriems rašytoja suteikia dramatizmo ir komizmo atspalvį.
    Apysakai būdinga išmonės žaismas, tikroviškų ir anekdotiškų situacijų derinys. https://elvislab.lt/leidiniai/18145

  • S. Arngrímsson „Apleisto namo paslaptis“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Visi žino apleistą namą. Kitados jame gyveno turtingiausias miestelio žmogus. Dabar ten tuščia ir tamsu. Žmonės kalba, kad apleistame name paslapčia gyvena buvusio šeimininko brolis ir ieško paslėptų turtų.
    Vieną dieną ant miestelio bibliotekos laiptų atsiranda skrynia su trimis užuominomis. Tiems, kas įmins jos mįsles, atiteks apleisto namo lobiai. Bet paslaptis įminti nelengva. Ir pavojų išvengti tikrai nepavyks. https://elvislab.lt/leidiniai/18140

  • S. Geda „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“. Skaito A. Butvilas. https://elvislab.lt/leidiniai/18095

EPUB (tekstas su garso įrašu)

  • S. Mikšaitė „Istorija vizgina uodegą“. Skaito V. Kubilius, M. Baranauskaitė.
    Tai trumpos istorijos apie ilgą žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje. Neįtikėtina, kad prieš tūkstančius metų buvęs laukinis gyvūnas žmogui tapo nepakeičiamu bendradarbiu ir ištikimiausiu draugu. Šioje knygutėje skaitytojas atras skirtingais istoriniais laikotarpiais gyvenusių šunelių pasakojimus apie savo gyvenimą, patirtus džiaugsmus ir vargus. Visų keturkojų istorijos paremtos tikrais įvykiais: vieni šunys pateko į istorinių metraščių ar spaudos puslapius, todėl žinome ir jų vardus, ir gyvenimo detales. Iš čia mes turime žinių apie Žygimanto Augusto numylėtinį Grifą ar rašytojo Vaižganto išdykėlį Kauką. Kitų šuniukų vardai istorijos labirintuose pradingo, tačiau jų pėdsakai liko archeologiniuose radiniuose, senose fotografijose ar šeimininkų pasakojimuose. https://elvislab.lt/leidiniai/18132

  • K. DiCamillo „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“. Skaito V. Kubilius.
    – Aš tave myliu, Edvardai, – kiekvieną vakarą sakydavo Abilena. Ištarusi tuos žodžius, ji imdavo laukti beveik tikėdamasi, kad Edvardas taip pat jai ką nors pasakys.
    Bet jis neatsakydavo. Kol vieną dieną...
    Ten aukštai aukštai, vandenyno paviršiuje, keleivinis garlaivis su Abilena denyje plaukė sau pirmyn. O porcelianinis triušis galų gale pasiekė vandenyno dugną...
    Taip prasidėjo nepaprasta, kupina išbandymų ir sudėtingų situacijų Edvardo Tiuleino kelionė. Kelionė, kuri tęsis tol, kol porcelianinėje triušio širdyje apsigyvens mergaitė, vardu Abilena, senas žvejys su žmona, benamis klajūnas ir šuo, berniukas, grojantis lūpine armonikėle ir jo sesutė. Kol širdis ims mylėti, atradusi gyvenimo grožį. https://elvislab.lt/leidiniai/18120

Žurnalai
Brailio raštu

  • S. Balle „Apie tūrio apskaičiavimą“. – 6 kn.
    Ši knyga pasižymi kone gravitacine trauka ir veikia lyg stiprūs raminamieji. Tik šie neslopina – priešingai, pagalanda atidumą permainoms, vos regimiems niuansams, sąmojui; atveria naujas laiko ir žmogiškosios egzistencijos plotmes. Solvej Balle tekstuose pinasi fikcija, mokslas ir filosofija, o dėmesys kalbai ir formai kuria hipnotizuojantį pasakojimo ritmą.

  • H. Blum „Kaip mylėti savo dukrą“. – 4 kn.
    Preciziškai tiksliai, tarsi skalpeliu, šiame romane atveriamos iš pirmo žvilgsnio menkos kasdienio šeimos gyvenimo apgaulės ir klaidos. Jos nepastebimai trina plonytę raudoną liniją tarp sąmoningo siekio savo vaiką apsaugoti ir nevalingo noro jo likimą valdyti. Ir keliamas svarbus klausimas: ar liniją peržengus galima rasti kelią atgal?

  • D. Galgut „Pažadas“. – 5 kn.
    Romano įvykių fone skleidžiasi XX a. antros pusės – XXI a. pradžios Pietų Afrikos Respublikos istorija, apartheido režimo įtaka žmogui ir visuomenei. Jame, meistriškai kuriant laiko tėkmės jauseną, vaizduojamos kelios šeimos kartos, atsidūrusios vertybių ir moralinių pasirinkimų kryžkelėje.

Vartotojų komentarai (0)

Norėdami parašyti komentarą, turite prisijungti.

Grįžti atgal