Titulinis Naujienos Lapkričio ELVIS naujienos
2025 m. gruodžio 5 d.

Lapkričio ELVIS naujienos

Dalinamės lapkričio mėnesį specialiaisiais formatais parengtų ir įsigytų leidinių sąrašu:

Suaugusiesiems

MP3 (garso įrašas)

  • S. Šaltenis „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. Skaito V. Kubilius.
    „Ar įmanoma kitaip, naujai papasakoti apie žvarbų laisvės skersvėjį? Apie idealią meilę? Jei rašytojas sumano kažką netikėta – taip. Saulius Šaltenis lūžio ir sumaišties metą regi ne dalyvio, bet stebėtojo akimis. Į prosenelio Antonio gimtinę grįžusi Jaelė Gvadelupė sužeidžiama ne tik kulkomis. Iš geležinių gyvatės kiaušinių išsiritę agresija, prievarta, godulys ją stulbina, bet mergina stebėtinai atspari. Į budelio – aukos priešstatas ji gali pažvelgti svetimšalės akimis. Romano veikėjų (žurnalistės ar disidento) nuomones vertinti neutraliai. Tai dar įstabiau, nes posovietinės tikrovės groteskas dažnai pranoksta Pietų Amerikos egzotiką.
    Romane nauja ir tai, kad herojų jausmai ir santykiai svarbiau už viską. Dukra, motina, vyras, žmona susiję egzistenciškai, nors ir traumuoti praeities baisybių.
    Pasakojimas vientisas ir dinamiškas, tankiai supintas iš aksomo švelnumo ir smurto brutalumo gijų. Tokia tiksli metaforų akupunktūra pavaldi tik prozos meistrui!
    Gerai suveržta intrigos spyruoklė kutena smalsumą: ar Jaelė-Elė suras iš kautynių lauko ją išnešusį Sniegynų Vyrą? Ar susitaikys su Pietų Amerikoje likusia motina? Ar grįš į Lietuvą?
    Tik pabudęs iš svaigaus skaitymo užsimiršimo prisimeni, kad šiemet suėjo trisdešimt metų nuo tos nesenos istorijos dramų.“ Jūratė Sprindytė. https://elvislab.lt/leidiniai/18087

  • R. Bregman „Morali ambicija“. Skaito K. J. Strička.
    Žmogaus karjera vidutiniškai trunka 2000 savaičių. Kaip praleisime šį laiką – vienas svarbiausių apsisprendimų mūsų gyvenime. Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad daugybė žmonių jaučiasi įstrigę neįdomiuose, beprasmiuose ar net žalinguose darbuose.
    Knygoje autorius kritikuoja šiuo metu dominuojantį sėkmės suvokimą, padeda atrasti ir įdarbinti tikruosius savo talentus bei pataria, kaip po savęs palikti ką nors išties vertingo. Tai sukrečianti ir kartu įkvepianti knyga visiems, kurie trokšta pokyčių tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime. https://elvislab.lt/leidiniai/18084

  • V. Sikorskienė „Papasakok apie gražų mūsų gyvenimą“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Užauginę keturias atžalas Vaiva ir Povilas Sikorskiai priėmė į savo šeimą dar devynis vaikus, o mylimą Vilnių nusprendė iškeisti į kaimą – arčiau gamtos, daugiau erdvės vaikų žaidimams. Taip prasidėjo istorija apie šeimą, kuri gimsta ne iš kraujo ryšio, o iš pasirinkimo mylėti.
    Tačiau netikėtai Povilą pakirto klastinga liga. Vaiva liko gyventi viena atokiame vienkiemyje su būriu mažų vaikų, iš kurių ne vienam teko grumtis ir su sveikatos ar raidos sutrikimais. Tačiau moteriai nekilo nė menkiausios minties atsisakyti globos – juk sykį tapusi mama lieki ja visą gyvenimą, nesvarbu, kokie sunkumai užgriūva. https://elvislab.lt/leidiniai/18083

  • R. Mečkovski „Mano Fabijoniškės“. Skaito R. Pranckūnas.
    Romualdas Miečkovskis – Fabijoniškių kaime (dabar Vilniaus m.), gimęs, lenkiškai rašantis poetas, leidinio „Znad Wilii“, leidžiamo nuo 1989 m., leidėjas ir vyriausiasis redaktorius, nuolatos verčiąs į lenkų kalbą ir skelbiąs šiame leidinyje savo kolegų lietuvių kūrybą. Dirbo spaudos žurnalistu, vedė autorines Lietuvos radijo ir televizijos laidas lenkų kalba, aktyviai dalyvavo konferencijose ir diskusijose lenkų tapatybės Lietuvoje ir lietuvių–lenkų kultūrinio bendradarbiavimo klausimais. Jis taip pat fotografuoja, kuria filmus, yra pirmosios Vilniuje lenkų meno galerijos „Znad Wilii“ bendrakūrėjis (ji veikia nuo 1995 m.).
    Jo iniciatyva ir pastangomis nuo 1994 m. iki dabar Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse kasmet vyksta tarptautinis poezijos festivalis „Gegužė prie Neries“ („Maj nad Wilią“), kurį jau daugiau kaip dvidešimt metų R. Mieczkowskis organizuoja gyvendamas Varšuvoje, bet festivalio metu nuolat grįžta į Vilnių.
    R. Mieczkowskis yra Lietuvos rašytojų sąjungos, Lenkijos rašytojų asociacijos ir Lenkų kinematografininkų asociacijos narys. Daugelio premijų laureatas, už kultūrinę veiklą pelnęs valstybinių apdovanojimų. Yra išleidęs keliolika eilėraščių ir prozos knygų, jo kūrybos vertimai publikuoti antologijoje „Magnus Ducatus Poesis“, kultūrinėje spaudoje. https://elvislab.lt/leidiniai/18082

  • M. Tyszkiewicz „Kelionė Nilu“. Skaito V. Kubilius.
    Tai įdomaus likimo kelionių dienoraštis – jo manuskriptas buvo išsklaidytas, kupiūruotas, laikytas pražuvusiu, nepilnai publikuotas Paryžiuje 1863 metais ir galiausiai surastas šiais laikais.
    Dienoraščio autorius – kolekcininkas, archeologas, keliautojas, Biržų ordinatas, grafas Mykolas Tiškevičius. Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems buvo išrūpintas specialus leidimas. M. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivas pasitinkamas garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlo paslaugas ir be perstojo kviečiasi pietų.
    Turistas ir medžiotojas Tiškevičius netrukus atsiskleidžia kaip aistringas tyrinėtojas bei archeologas. Manoma, kad kolekcijoje, kurią grafas sukaupė Egipte, buvo apie 800 objektų, jos likučiai šiandien saugomi trijuose Lietuvos muziejuose. Taigi skaitytojas turi progą tapti Mykolo Tiškevičiaus kelionės ir nuotykių bendražygiu ir pasmalsauti, kaip per šimtmečius pasikeitė keliavimo sąlygos, papročiai ir žmonės.
    Dienoraštį papildo įžanginis egiptologo A. Niwińskio tekstas, atveriantis detektyvinę paties manuskripto suradimo istoriją, bei istoriko ir knygos vertėjo Eligijaus Railos komentaras, supažindinantis su Tiškevičių gimine ir jų palikimu Lietuvai. https://elvislab.lt/leidiniai/18081

  • E. Barauskienė „Karo vaikų likimai“. Skaito J. Karazijaitė.
    Autorės biografijoje susijungia abi Lietuvos: Didžioji, kadangi jos motina žemaitė iš Švėkšnos, ir Mažoji, kadangi tėvas – lietuvininkas iš Klaipėdos krašto. Tautos susivienijimo tema atsiskleidžia visose Editos Barauskienės knygose. https://elvislab.lt/leidiniai/18080

  • J. Gaižauskas „Nojaus Arkos dienoraštis“. Skaito J. Gaižauskas.
    Iš pirmo žvilgsnio paprasta, jaunyste trykštanti ir nuotykių kupina istorija. Baltijos jūros paplūdimyje netikėtai užsimezgusi draugystė tarp vyro ir jaunuolių trijulės, vadovaujamos Nojaus, įtraukia į siautulingą jaunų žmonių pasaulį, jie tampa neišskiriami, o metų skirtumas netenka prasmės. Staiga Nojus dingsta. Kas vyksta?! Vaikiną būtina surasti! Bet pasibeldus į jo namų duris atsiveria ne jo, o tavo paties paslaptys. Atsakymai glūdi toli, Ararato kalno papėdėje. Bet ką darysi, jeigu paaiškės, kad tas nekaltas susitikimas paplūdimyje nebuvo atsitiktinis?
    Ši knyga apie dar tik ateinančią kartą, nemokančią susikurti laužo ar susisiūti suplyšusio rūbo. Apie ją sakoma: nedėkinga, išlepusi ir visko pertekusi, nebežinanti, ko norėti! Ar tikrai? Bet ši karta ir neturi už ką mums dėkoti, juk paliekame jai į šipulius byrantį pasaulį, ir dar reikalaujame dėkingumo. Nesulauksim! Nes jie jau statosi Arką, kurioje mums nėra vietos. https://elvislab.lt/leidiniai/18078

  • T. Mylista „Blogos manieros“. Skaito M. Bendžius.
    Naktį, siaučiant pūgai, įsilaužiau į mirusio KGB generolo Parčevskio namus. Ėjo kalbos, kad senis slėpė daug auksinių pinigėlių. Tą naktį išlikau gyvas, bet tik per plauką. Šiame pasaulyje vyrai žudo dėl aukso ir valdžios, o moterys myli turtingus ir valdingus. Likimas sprendžia, kas gyvens, kas turės mirti. Tai knyga apie mano likimą, apie tai, kaip daug kartų apgavau mirtį ir sulaukiau gyvenimo sėkmės. Ir dar apie tai, kaip mane nusinešė aistra nepasiekiamai moteriai. Meilė įsilaužė į mano širdį įžūliai kaip vagilka. Jos vardas buvo Julija ir ji buvo generolo Parčevskio dukra. Žodžiu, visiškas bardakas. https://elvislab.lt/leidiniai/18077

  • K. Almenas „Pjūties metas“. Skaito J. Gaižauskas.
    XVIII a. pirmoji pusė, Abiejų Tautų Respublika nualinta karo su Švedija, maro ir bado. Karaliaus Augusto Stipriojo valdžia silpna, iš kadaise galingos valstybės liko tik didikų kovų, bajorų intrigų bei sąmokslų draskomas kraštas. Šių įvykių fone kuriama špagos virtuozo keršytojo Mariaus, paversto žudiku, istorija. Šis jaunas vyras kario talentu sugeba laimėti ir turtingos bajorės širdį, ir dvarus, ir galią. https://elvislab.lt/leidiniai/18076

  • R. Écochard „Vyrai ir moterys“. Skaito R. Pranckūnas.
    Liono universiteto medicinos mokslų profesoriaus prancūzo René Ecochardo (1952) knyga yra unikalus darbas, apibendrinantis vyrų ir moterų hormoninius, psichosocialinius ir netgi genetinius aspektus. https://elvislab.lt/leidiniai/18072

  • S. Fitzek „Siuntinys“. Skaito J. Karazijaitė.
    Nepavojinga kasdienybė virsta siaubingu košmaru. Nuo tada, kai jauna psichiatrė Ema Štain buvo išprievartauta viešbučio kambaryje, ji nebeišeina iš namų. Ji buvo ketvirtoji psichopato ir serijinio žudiko auka. Žiniasklaida šį nusikaltėlį praminė „Kirpėju“, nes jis nuskusdavo plaukus nuo išprievartautų moterų galvų prieš jas nužudydamas. Ema vienintelė išvengė mirties ir ji labai bijo, jog „Kirpėjas“ grįš jos persekioti, kad užbaigtų savo siaubingą nusikaltimą. Apimta paranojos ji įsivaizduoja kiekviename žmoguje atpažįstanti savo skriaudiką, nors iš tiesų nusikaltimo metu nematė jo veido.
    Saugi ji jaučiasi tik savo mažame namelyje Berlyne, Griunevaldo pakraštyje. Kol vieną dieną paštininkas paprašo priimti siuntinį, skirtą kaimynui. Vyrui, kurio pavardės Emai neteko girdėti ir kurio ji niekada nematė, nors toje gatvėje gyvena jau nebe pirmus metus... https://elvislab.lt/leidiniai/18071

  • S. Schweblin „Stiklo akys“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Romanas apie mūsų visuomenę, artimo ryšio paieškas, priklausomybę nuo interneto ir technologijų įtaką kasdieniam gyvenimui. Autorė kalba apie dvi puses, kurios koja kojon žengia šalia. Tai vaizdinga technologijų, žaidimų, siaubo ir žmonijos susidūrimo iliustracija. https://elvislab.lt/leidiniai/18063

  • M. Sauka „Kambarys“. Skaito R. Simanavičius.
    Žinomo menininko, skulptoriaus ir rašytojo, Mykolo Saukos (g. 1989) romanas „Kambarys“ – tai autofikcinis pasakojimas apie nesusikalbėjimą tarp lyčių, charakterių, o sykiu – apie jauno žmogaus ir jo kartos vienatvę. Merginų paieškas pažinčių programėlėje ir trumpus pasimatymus trisdešimtmetis skulptorius Mykolas vadina „meniniu tyrimu“. Negailestingas sau, jis atsiduoda negailestingų jam merginų tardymams ir teismui. Komiškos, graudžiai absurdiškos situacijos, į kurias patenka nuo vienatvės bėgantys romano personažai, fiksuojamos pastabaus menininko žvilgsnio. https://elvislab.lt/leidiniai/18062

  • V. Kazlauskas „Lietuviškasis Karaliaučius“. Skaito R. Pranckūnas.
    Lietuviai, susigyvendami su senuoju Karaliaučiumi, savo santykį įprasmino raštais, šventomis giesmėmis, poezija, pamokslais. Miestas atsivėrė liuteronybei, vėliau reformuotam tikėjimui, galiausiai pietizmui – naujam religiniam sąjūdžiui. Aiškiai buvo reiškiamas palankumas Lutheriui, o religinių raštų rengimą ir leidybą Rytprūsiuose rėmė bažnyčia ir valstybė; lietuvių kalba buvo įteisinta kaip viena iš viešųjų liuteronybės kalbų.
    Liuteroniška aplinka ir etninė patirtis įkvėpė ir subrandino įvairiapusišką Kristijono Donelaičio veiklą bei kūrybą. Tik protestantiškoje aplinkoje galėjo atsirasti „Metai“.
    Karaliaučiaus pietizmas kieta drausme ir auklėjimu persmelkė jaunojo Imanuelio Kanto studijų metus. Būsimasis filosofas patyrė kolegijoje brukamą prievartinį Dievo gailestingumo išgavimą, ir tai vėliau stipriai paveikė fundamentaliąją Kanto moralės religijos idėją. https://elvislab.lt/leidiniai/18060

  • A. Huang „Sukti žaidimai“. Skaito E. Grigaliūnaitė, L. Vytas.
    Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis... kol sutinka ją.
    Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs naujasis jos asmens sargybinis anaiptol ne išimtis. Nuo pat pirmos akimirkos Risas Larsenas ją užverčia milijonu draudimų, o Bridžita ne iš tų, kurios būtų linkusios lengvai paklusti. Ji niekada netaps karaliene, tad kam tas perdėtas atsargumas?!
    Karališkojoje šeimoje reikalams pasisukus netikėta linkme, Bridžitai visgi tenka ruoštis karūnacijai. Politinės peripetijos, naujos atsakomybės, niekad negeistas sostas ir suplanuota nuobodi santuoka be meilės princesei prilygsta kančiai, kurią, jos pačios nuostabai, bent kiek apmalšinti padeda vienintelis ją nuolat visur lydintis asmuo... Negi už amžinų jos ir Riso ginčų slypi kas nors daugiau?.. Kas nors ne tik uždrausto, bet ir nežmoniškai kaitinančio kraują? https://elvislab.lt/leidiniai/18059

  • J. Avyžius „Sodybų tuštėjimo metas“. Kn. 4. Skaito A. Butvilas.
    Epinis pasakojimas čia ypač dera su psichologizmu ir apmąstymų aistra. Romane atskleista svetimųjų priespaudos ir tautos išlikimo pastangų priešprieša buvo naujas reiškinys sovietinio romano raidoje. Kūrinys kartu paliudija ribotas talentingo rašytojo galimybes kelti jautrius klausimus režimo sąlygomis. https://elvislab.lt/leidiniai/18058

  • S. Poisson „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Penktosios Saros Poisson poezijos knygos „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ personažai kvestionuoja įprastą gyvenimo būdą, visuomenės normas, apnuogina nepatogias savo gyvenimo situacijas, o jų tariamas nepritapimas ir negrožis prijaukinami – jiems randama vieta tekstiniame pasaulyje ir siūloma vieta gyvenime. Tai konceptualus dabarties tyrimas, poetine kalba apmąstant vis kitą socialinę, ekologinę ar estetinę problemą, pasirenkant vis kitą žiūros tašką. https://elvislab.lt/leidiniai/18056

  • J. Romanas „Susitepę angelai“. Skaito A. Stulpinas.
    Ši knyga – unikalus, autentiškas ir atviras pasakojimas apie kovas Ukrainoje. Jas autorius išgyveno tarnaudamas Ukrainos užsieniečių legione. Būdamas tiesioginis šių įvykių dalyvis, jis ne tik dalijasi savo patirtimi, bet ir griauna mitus bei klaidingus įsitikinimus apie užsieniečių karių tarnybą.
    Knygoje aprašomos įvairios karinės operacijos, karo metu paprastų ukrainiečių kasdienybės sąlygos, atskleidžiamas požiūris į šį sudėtingą konfliktą. Čia gausu emocingų ir žiaurių karo realijų, kurios atspindi tikrąją karo kasdienybę – be pagražinimų ar švelninimų. https://elvislab.lt/leidiniai/18051

  • M. Poschmann „Pušų salos“. Skaito V. Česnavičienė.
    Gilbertas Silvesteris, universiteto dėstytojas ir barzdų tyrinėtojas, yra šokiruotas. Jis susapnavo, jog jį apgavusi žmona. Gilbertas palieka namus ir, nuvykęs į oro uostą, pirmu reisu išskrenda į Japoniją. Čia į rankas jam patenka klasikinio japonų poeto Bašio kelionių vadovas. Staiga jis atranda kelionės tikslą, kokį turėjo seni klajojantys vienuoliai – išvysti mėnulį virš pušų salų. Eidamas tradiciniu piligrimų maršrutu ir grožėdamasis gamta, Gilbertas turi galimybę atsikratyti vidinio nerimo. Bet netikėtai jis sutinka studentą Josą, kuris išsirengęs į kelią su visiškai kitokia kelionių knyga – žinynu savižudžiams. Juodu drauge leidžiasi į Aokigaharos mišką, dar vadinamą Savižudžių mišku. https://elvislab.lt/leidiniai/18050

  • W. Golding „Paveldėtojai“. Skaito V. Kubilius.
    Romano siužetas aprašo neandertaliečių porą, gyvenančią ramų, taikų, naivų, beveik žmogišką gyvenimą, kurį sunaikina mūsų protėviai homo sapiens – geriau išsivystę atėjūnai, turintys ugnį, tobulesnius įnagius ir laukinę, žiaurią prigimtį. Išradingai pasakodamas istoriją neandertaliečių akimis, W. Goldingas nagrinėja mūsų civilizacijos užuomazgas, mūsų prigimtyje glūdinčią prievartą ir jos padarinius žmonijai. Šiandien, virš pasaulio kaupiantis nepakantumo ir agresyvumo debesims, šis romanas tampa itin aktualus, nes ieško atsakymo į klausimus: kas esame, kur einame ir kur galime atsidurti. https://elvislab.lt/leidiniai/18049

  • S. T. Kondrotas „Įvairių laikų istorijos“. Skaito K. J. Strička.
    Šie apsakymai – pasaulis, kupinas magiško keistumo ir paradoksų. Jo gyventojai dažniausiai elgiasi ne taip, kaip siūlo žmogaus patirtis.
    Istorijos, mitologijos motyvus, supynus su drąsia fantazija, giliai įprasmina žmoniškumas, moralinis maksimalizmas, tikėjimas žmogaus dvasinių ir fizinių galimybių neribotumu. https://elvislab.lt/leidiniai/18047

  • V. Hemingway „Bėgantys su buliais“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    1959 m. Ispanijoje atsitiktinis susitikimas jauną airę Valerie Danby-Smith akis į akį suvedė su bene žymiausiu XX a. literatūros liūtu Ernestu Hemingway’umi. Pokalbis buvo keblus, bet lėmė tai, kad kitus dvejus neįtikėtinai intensyvius metus iki pat tragiškos rašytojo mirties Valerie paskyrė jam, o ištekėjusi už jo sūnaus Gregory pati tapo Hemingway.
    Tapusi asmenine rašytojo sekretore, o iš tikrųjų jo paslapčių ir vargų patikėtine, Valerie iš arti matė visą jo paskutinių metų magiją ir patosą. Knygoje skleidžiasi plati ir spalvinga 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių gyvenimo Ispanijoje, Prancūzijoje ir Kuboje panorama – nuo aistringų bulių kautynių koridos arenose iki pašėlusių vakarėlių su literatūros, dailės ir kino garsenybėmis, nuo romantiškų Paryžiaus vaizdų iš „Ritz“ viešbučio palėpės kambarėlio iki neramių kelių mėnesių revoliucinėje Kuboje. Ne mažiau atvira ir asmeninė moters istorija. Romantiškai prasidėjusi jos santuoka po dviejų dešimčių metų žlugo bejėgiškai stebint, kaip talentingą bei ekstravagantišką vyrą palengva ir dramatiškai glemžiasi nuo pat vaikystės kamavę demonai.
    Valerie vaidmuo dviejų šios šeimos kartų istorijoje buvo svarbus ir nepakeičiamas, o nusprendusi prabilti ji pateikia įstabią istoriją apie keletą gyvenimų ir vieną labai sudėtingų santykių saistomą šeimą. https://elvislab.lt/leidiniai/18046

  • D. Hurst „Gydytojo meilužė“. Kn. 3. Skaito N. Lipeikaitė.
    Buvau ta kita moteris. Meilužė. Dėl gydytojo Driu Devlino žūties visi kaltino mane. Skaudžiai sumokėjau už tai, kad pamilau netinkamą vyrą.
    Dabar naktimis nebeįstengiu užmigti. Netekau visko: draugų, artimųjų, namų, netgi laisvės. Suktoji Driu žmona Fernė mano pasaulį sudraskė į skutus. Ji galvoja, kad, nužudžiusi vyrą, išsisuko nuo teisingumo.
    Deja, šįkart tokią daugybę žmonių apgavusi moteris smarkiai klysta. Išaušo metas atkeršyti. Už save... ir savo kūdikį.
    Naujas Fernės gyvenimas vėjų nugairintoje Kornvalio pakrantėje netrukus subyrės į šipulius. Esu pasiryžusi visiems atskleisti, kas nutiko iš tiesų. Juk dabar pavojus gresia ne tik mano gyvybei – privalau apsaugoti ir dukrą. https://elvislab.lt/leidiniai/18045

  • N. Barreau „ Vieną vakarą Paryžiuje“. Skaito R. Rainienė.
    Alenas Bonaras, mažo nostalgiško kino teatro savininkas, yra tikras romantikas. Jis ištikimas senajai kino teatro dvasiai. Cinéma Paradis rodomi tik geri ir gražūs filmai, nėra reklamos, kukurūzų spragėsių ar gėrimų. Alenas svajoja nedidelį kino teatrą paversti magiška vieta, kurioje atgimtų prisiminimai.
    Vyrui patinka žmonės, kurie ateina pažiūrėti filmų. Bet labiausiai jį žavi kerinti ir drovi moteris raudonu paltu vėlyvuosiuose trečiadienio seansuose visada įsitaisanti toje pačioje vietoje septynioliktoje eilėje. Vieną vakarą Alenas sukaupia drąsą ir pakviečia ją vakarienės. Jie puikiai praleidžia laiką ir nekantraudami laukia kito pasimatymo. Tačiau staiga nutinka kai kas nepaprasto. Į Paryžių statyti naujojo filmo „Švelnūs prisiminimai apie Paryžių“ atvyksta žymusis Niujorko režisierius Alenas Vudis ir nuostabaus grožio aktorė Solena Avril.
    Kaprizingoji Solena dievina Cinéma Paradis nuo vaikystės ir įsikalė į galvą, kad tik čia galės gerai suvaidinti. Žaviosios aktorės dėmesio nestinga ir kino teatro savininkui, kurį ji apgaubia ypatingu dėmesiu ir palieka neišdildomą įspūdį. Jie vis daugiau laiko praleidžia kartu. Senasis kino teatras atgimsta, žurnalistų dėmesys, straipsniai laikraščiuose – Alenas atsiduria dėmesio centre. Tačiau paslaptingoji lankytoja, kurią spėjo įsimylėti, daugiau nebepasirodo. Ar tai sutapimas?
    Žinodamas tik mylimosios vardą, Alenas ryžtasi ją surasti ir išgyvena istoriją, gražesnę už bet kurį kino filmą. https://elvislab.lt/leidiniai/18039

  • D. Frost „Lošėja“. Skaito B. B. Tauterytė.
    Emė – graži, energinga 29-erių metų reklamos ir dizaino specialistė. Jai puikiai sekasi darbas, ji nestokoja vyrų dėmesio. Bet jauna moteris vis dar laukia to vienintelio, jai skirtojo. Ir tuomet jos kelyje pasirodo Rajanas – žavus šviesiaplaukis su ištaigingu kabrioletu ir brangiomis dovanomis. Emė jaučiasi laiminga ir įsimylėjusi. Tačiau vieną dieną likimas pateikia nemalonių staigmenų ir mergina, ieškodama paguodos, praveria lošimo namų duris... https://elvislab.lt/leidiniai/18037

  • E. Shafak „Ir danguje teka upės“. Skaito A. Stulpinas.
    1840 metai, Anglija. Ant Temzės kranto gimsta Artūras, lūšnynų karalius, apdovanotas nepaprasta atmintimi, – ji padės pabėgti nuo skurdžios praeities ir pradėti visai kitokį gyvenimą.
    2014 metai, Turkija. Tigro pakrantėje jazidų mergaitė Narina ruošiama krikštyti, tačiau netrukus jazidų bendruomenė bus priversta palikti savo protėvių žemę ir leistis į pavojingą kelionę.
    2018 metai, Londonas. Trisdešimtmetė mokslininkė Zalicha visą gyvenimą elgėsi racionaliai ir nuspėjamai, bet atėjo metas padaryti išimtį – palikusi savo vyrą ir patogius namus, ji apsigyvena Temzės krantinėje prišvartuotame laivelyje.
    Trijų savęs ieškančių bėglių likimus sujungia vanduo. Jis smelkiasi į knygos puslapius, keliauja per skirtingus amžius ir kraštus, žmonių jausmus ir patirtis, o jo lašas po lašo kapsi į begalinį vandenyną, kurio gelmėse slypi be galo jautrus, gilus ir įžvalgus E. Shafak pasaulis. https://elvislab.lt/leidiniai/18036

  • J.-M. G. Le Clézio „Audra“. Skaito V. Kubilius.
    Pirmojoje apysakoje „Audra“ nusikelsime į Japonijos Udo salą, kurią 2011 m. nusiaubė cunamis, ir išgirsime šešiasdešimtmečio Filipo Kio istoriją. Buvęs karo žurnalistas grįžta į vietą, kur neteko draugės. Jis pasiruošęs stoti akistaton su savo praeitimi ir, galbūt, mirtimi. Ar netikėta pažintis su trylikamete Džuna sugrąžins jam gyvenimo džiaugsmą, o kartu ir norą mylėti? Antrojo kūrinio „Moteris be tapatybės“ veiksmas vyksta Paryžiaus priemiesčiuose, bet istorija prasideda gerokai anksčiau. Apysakoje pasakojama skausminga dviejų seserų, imigrančių iš Afrikos, istorija.
    Nors abiejų apysakų veikėjus persekioja nesėkmės, tai nėra tamsūs ar niūrūs pasakojimai. Tai - realaus gyvenimo, pasaulio įvykių ir tikrovės atspindys. Autorius išvengia supaprastinimų, tačiau nekuria ir paslapties. Užuot aiškinęsis veikėjų jausmus ir jų veiksmų priežastis, autorius aprašo faktus ir įspūdžius, kurie virsta įspūdingais, lyg per poezijos filtrą regimais įvaizdžiais. https://elvislab.lt/leidiniai/18035

  • V. Bakas „Laikmenos“. Skaito K. J. Strička.
    Naujoje Vainiaus Bako knygoje „Laikmenos“ per poetinį žodį ir formą susijungia klasika ir modernybė. Eilėraščiai kviečia skaitytoją patirti ir naujai pažvelgti į gamtos ir kultūros lauko semantinius kodus, žaismingai ir kaleidoskopiškai kintančias prasmes. https://elvislab.lt/leidiniai/18034

  • A. Bieliauskas „Abipus Rubikono“. Kn. 1, Giedantis gluosnis“. Skaito  V. Kubilius.
    Žymaus lietuvių rašytojo knyga, kurios žanrą autorius nusako žodžiu „paliudijimai“. Joje vaizduojamas rašytojo gyvenimo kelias, prasidedantis pakaunės Dainavos kaime, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Čia skaitytojas susipažins su daugeliu įdomių rašytojo sutiktų žmonių. Turtinga romanisto patirtis, eseisto pastabumas ir talentingo stilisto ranka leido rašytojui sukurti įdomų, intriguojantį ir meniškai įtaigų pasakojimą, kuriame autentika neretai pranoksta ir literatūrinę išmonę. https://elvislab.lt/leidiniai/18033

EPUB (tekstas su garso įrašu)

  • K. Donelaitis „Metai“. Skaito R. Kazlas, J. Urbonaitė.
    Kūrinyje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių – būrų – gyvenimas, jų kasdienybė, darbai, papročiai ir moralinės vertybės. Anot literatūrologo prof. dr. Albino Jovaišo, poemoje „Metai“ K. Donelaitis sukūrė ryškių baudžiauninkų paveikslų, kaimo buities, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių, pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų šaržus, nevengė hiperbolizavimo, satyros, burleskos, humoro. Poemai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, didaktika, sodri, žodinga kalba, kuri parašyta antikizuotu unikaliu (toniniu ir metriniu) hegzametru pėdoje kirčiuojant tik ilgą skiemenį. https://elvislab.lt/leidiniai/18090

  • R. Paukštytė, Ž. Pipinytė, L. Vildžiūnas „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“. T. 1. Skaito A. Čaikauskas.
    Ši knyga – tai retrospektyvus žvilgsnis į kino Lietuvoje istoriją nuo pat pirmojo viešo seanso Vilniaus botanikos sode 1897 metais iki mūsų dienų. https://elvislab.lt/leidiniai/18086

EPUB (tekstas)

  • A. Zambra „Vaikų literatūra“.
    Nors knyga pavadinta Vaikų literatūra, ji daugiausia apie tėvus. Šį kūrinį, motyvuotą prisirišimo, galima laikyti eklektiška ir jaukia įvairiopos tėvystės patirties enciklopedija. Per keturiolika šio fragmentiško autofikcinio romano dalių žymus Čilės rašytojas Alejandro Zambra nepaliauja tyrinėti, kaip vaiko gimimas ir augimas keičia ne tik dabartį bei ateitį, bet ir praeities suvokimą. https://elvislab.lt/leidiniai/18057

PDF (tekstas)

  • Sud. A. Gendvilienė „Tiflologinis kalendorius 2026 metai“.
    Šiame leidinyje pateikta informacija apie Lietuvos neregius ir silpnaregius, pelniusius šalies ir tarptautinius įvertinimus, žinomus šalyje ir užsienyje, taip pat apie tarptautines minėtinas tiflologines datas bei sukaktis. https://elvislab.lt/leidiniai/18073

Jaunimui

MP3 (garso įrašas)      

  • A.-S. Brasme „Aš kvėpuoju!“ Skaito G. Pupkevičienė.
    Romanas apie bendraamžius, kuriame autorei pavyksta stebėtinai meistriškai atskleisti psichologinės priklausomybės problemą.
    Romano herojė Šarlena Boer – vieniša ir nepasitikinti savimi. Galbūt dėl to ilgai laukta draugystė su Sara Šarlenai virsta vergišku klusnumu. Sara ima žeminti, provokuoti savo draugę, o ši nesugeba išsivaduoti iš psichologinės priklausomybės. Beviltiškai siekdama laisvės Šarlena eina iki galo... Netikėtai atsitinka tai, kas nebepataisoma... https://elvislab.lt/leidiniai/18064

  • L. Nowlin „Jei būtum buvęs su manim“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Bendraamžiai Otumė ir Finis nuo vaikystės neišskiriami, bet laikui bėgant jie atitolsta – buvę geriausi draugai dabar stengiasi vienas kitą ignoruoti. Otumė turi vaikiną ir artimų draugų, o Finis, populiariausias vaikinas jų vidurinėje, – merginą. Nors kaskart, kai jųdviejų keliai susikerta, Otumę persmelkia mintis – galbūt viskas galėjo klostytis kitaip. Galbūt jie turėjo būti kartu...
    Tačiau vieną audringą rugpjūčio naktį viskas iš tikro pasikeis, ir visiems laikams. Otumė turės susitaikyti su skaudžia tiesa – svarbiausi žmonės mūsų gyvenime nebūtinai jame ir pasilieka... https://elvislab.lt/leidiniai/18048

Vaikams

MP3 (garso įrašas)     

  • V. Žilinskaitė „Kelionė į Tandadriką“. Skaito M. Bendžius.
    Apysakoje-pasakoje veikia šeši herojai. Pagrindinis – kiškis Kadrilis. Jautrus nulėpausis iš karto užsitarnauja skaitytojų meilę. Deja, vėliau tapęs ekspedicijos vadu jis, kaip ir daugelis žmonių, pradeda piktnaudžiauti valdžia.
    Šunelis Kutas – bailokas, naivokas, tačiau visiškas geraširdis. Jis visada sako, tai kas šauna į galvą, daug juokiasi ir yra visiškai atsidavęs savo draugams, bei pasirengęs paaukoti gyvybę.
    Pingvinas Tvinas primena geraširdį išmintingą senelį. Jis nerangus, lėtas, tačiau visada turi gerų patarimų ir papsėdamas pypkę išsprendžia kebliausias situacijas.
    Varlė Letargija – itin įdomus personažas. Panašių į ją žmonių sutinkame kiekvienas. Letargija yra savanaudiška, lipanti per kitų galvas, godi, tačiau tuo pačiu ir labai protinga. Deja, savo protą ji naudoja intrigoms regzti.
    Lėlė Einora primena aikštingą princesę. Ji labai nori būti geriausia, mėgsta puoštis, kuria nebūtas istorijas apie save. Tačiau tuo pačiu ji jautri, draugiška ir iniciatyvi. Einora yra labai prieštaringas personažas ir tuo labiausiai panaši į žmogų.
    Pilotas Menesas – paslaptingiausias istorijos veikėjas. Jis skraidina draugus į Tandariką, tačiau apie save paslapčių neišduoda.
    Visi šie veikėjai kelionėje patirs nepakartojamų nuotykių ir draugystės išbandymų. https://elvislab.lt/leidiniai/18079

  • A. Lindgren „Papieviai“. Skaito P. Šironas.
    Knygoje pateikiamos keturios istorijos iš ankstyvosios Astrid Lingren kūrybos apie paslaptingą požemių pasaulį, apie seną pilies bokštą, kuriame žiaurus hercogas kalina karalių, ir amžino pavasario Papievių kaimą, kur vaikai drožia švilpynes ir stato vandens malūnus. https://elvislab.lt/leidiniai/18038

EPUB (tekstas)

  • J. Biliūnas „Skaityk lengvai“.
    Tekstai parašyti trečiu lengvai suprantamos kalbos lygiu.
    Šioje knygoje skaitysite 8 trumpus pasakojimus apie vaikus ir jų gyvenimą. https://elvislab.lt/leidiniai/18053

Žurnalai

Brailio raštu

  • S. R. Hjelm Jacobsen „Sala“. – 3 kn.
    Šis romanas – tai atmosferiškas ir poetiškas pasakojimas apie trijų šeimos kartų, atskirtų Atlanto vandenyno, praeitį ir dabartį, santykius, emigraciją ir bandymą įsišaknyti tarsi iš naujo. Meilės kupina kelionė po kraštovaizdį, kur virš kaimo spengia mėlynas kalnas, siaučia geležies skonio vėjas ir tvyro permirkęs, žalias rugpjūtis.

  • I. Tuti „Uolynų gėlė“. – 4 kn.
    Pirmas pasaulinis karas, Italijos ir Austrijos pasienis, fronto linijos, įsikūrusios Alpėse ir šimtai moterų, kopiančių į viršų, padedančių vyrams išgyventi. Ant trapių motrų pečių gabenama amunicija, sprogmenys, vėliau – žemyn tempiami skalbiniai, aukštyn – maistas, po kurio laiko gabenami ir kūnai, kuriuos tikimasi slėnyje žmogiškai palaidoti. Italė Agata ir keturios jos draugės – nėra išimtis miestelyje. Moterys netrunka užsitarnauti karininkų pagarbą, o su laiku kopimas į kalnus tampa gerokai daugiau nei pareiga šaliai…

Vartotojų komentarai (0)

Norėdami parašyti komentarą, turite prisijungti.

Grįžti atgal