2026 m. lapkričio 9 d.

Spalio mėnesį išleidome

Dalinamės spalio mėnesį specialiaisiais formatais parengtų ir įsigytų kūrinių sąrašu:

SUAUGUSIESIEMS

MP3 (garso įrašas)
Grožinė literatūra

  • C. Bastone „Pažadėk man saulę“. Skaito J. Karazijaitė.
    Lenės gyvenimas nebe toks kaip anksčiau. Nuo to laiko, kai vėžys pasiglemžė jos geriausią draugę Lu, ji nebekelia kojos į jųdviejų butą, vengia susirūpinusių tėvų ir bėga nuo bet kokios atsakomybės. Juk jei apsimestų, kad viskas gerai, gal niekas nepastebėtų, kas dedasi jos viduje?Užsimiršti padeda ir auklės darbas, tad gavusi naują pasiūlymą Lenė ilgai nesvarsto ir sutinka padėti pavargusiai vienišai mamai Risei. Vienintelė kliūtis – Risės namuose nuolat sukiojasi jos brolis Mailsas, įtariai stebintis kiekvieną Lenės veiksmą. https://elvislab.lt/leidiniai/19074

  • M. C. Beaton „Dailioji sodininkė“. Skaito V. Česnavičienė.
    Agatos Reizin bylas galima skaityti ir atskirai, bet jei norite pradėti nuo pirmosios bylos, atsiverskite „Mirties kąsnis“, o toliau skaitykite „Klastingas veterinaras“.
    Gražiausiuose pasaulio kampeliuose laimės taip ir neradusi Agata Reizin lyg ant sparnų grįžta į jau pamiltą Karselį. Čia laukia netikėtumas – kol ji atostogavo, nauja gyventoja sužavėjo ne tik visą kaimą, bet ir Agatą rausti verčiantį patrauklųjį kaimyną Džeimsą Leisį.
    Ji užsisako šildomą šiltnamį, šūsnį sodininkystės pradžiamokslių ir traukia į sodininkų draugijos susirinkimą. Tik čia iš nuobodulio sunkiai tramdo žiovulį, kad ir kaip šventvagiška, ima svajoti apie dar vieną žmogžudystę: juk daug smagiau kapstytis ne po žemę, o po kaimynų paslaptis... https://elvislab.lt/leidiniai/19065

  • A. Carson „Raudonos autobiografija“. Skaito G. Pupkevičienė.
    2026-ųjų Nobelio literatūros premija.
    Graikų mitologijoje Gerijonas – raudonas sparnuotas pabaisa, saugantis stebuklingas raudonas karves, kurias kaip vieną iš dešimties žygdarbių turi pagrobti Heraklis. „Raudonos autobiografijoje“ Gerijonas – raudonas sparnuotas vaikinas, bandantis užlopyti savo žmogiškos esybės plyšius ir atrasti vietą jį supančiame pasaulyje.
    „Raudonos autobiografija“ – romanas ir sykiu poema, netradicinis senovės graikų mito perkūrimas ir taip pat originali, šiuolaikiška brendimo bei tapatybės paieškos istorija. Tai jaudinantis ir šmaikštus, eruditiškas, bet nuoširdus, daugiasluoksnis, radikaliai modernus žymios kanadiečių poetės, antikinės literatūros profesorės Anne Carson kūrinys, atskleidžiantis unikalų keisto, sinestetiško raudono jaunuolio pasaulėvaizdį. https://elvislab.lt/leidiniai/19118

  • P. Cole „Amžinosios liepsnos šviesa“. Skaito B. B. Tauterytė.
    Ciklo „Gentainių prakeiksmo saga“ 2-oji knyga.
    Neramumams tarp mirtingųjų ir ainių vis stiprėjant, Diema jaučia – karas jau ant slenksčio. Ji turi vos trisdešimt dienų rasti atsakymus, kurių niekas nenori atskleisti. Norėdama atsilaikyti šiame pavojingame žaidime, Diema privalės sudaryti sandorį su tais, kurių labiausiai nekenčia – karališkąja Korbua gimine.
    Diemos mintis vis dažniau užvaldo paslaptingasis ainių princas Liuteris, akylas, pavojingas ir nenuspėjamas.
    Pavojai tyko kiekviename žingsnyje, o vienas neteisingas pasirinkimas gali kainuoti viską – jos ateitį, jos tautą... ir gyvybę. https://elvislab.lt/leidiniai/19153

  • N. F. Dahl „Tėvo lemtis“. Skaito K. J. Strička.
    Žvilgsniu ieškau savo tėvo. Jis jau keturiolika metų miręs, o aš vis dar jo laukiu.
    Remdamasis išlikusiais dokumentais, laiškais ir senomis fotografijomis, sūnus dėlioja tėvo vaikystės istoriją. Ji nusidriekusi nuo Egipto, kur Teisėjas, pasakotojo senelis, geležine ranka valdo šeimą, iki internatinės mokyklos Ženevoje, gausybės viešbučių ir atsitiktinių buveinių pas svetimus žmones.
    Įtaigus ir gilus romanas apie jauno vyro pastangas pritapti pasaulyje, kurio jis nesupranta. https://elvislab.lt/leidiniai/19089

  • U. Faes „Ombra“. Skaito V. Kubilius.
    Šiuolaikinio Šveicarijos rašytojo Urs Faes romane (1947) susipina išgalvota Renesanso dailininko Pjero dela Frančeskos (1416-1492) gyvenimo istorija, keisti Perudžos universiteto vokiečių kalbos dėstytojo Ošo meilės išgyvenimai ir paslaptingas rašytojo ir meno mylėtojo, vadinamo profesore, Lemo Štefeno dingimas šių laikų Umbrijoje – susipina praeitis su dabartimi. https://elvislab.lt/leidiniai/19126

  • H. Fields „Šešėlių žmogus“. Skaito V. Česnavičienė.
    Elspeta, Megė ir Ksavjeras užrakinti bute. Jie nežino, nei kur yra, nei kodėl įkalinti. Tačiau puikiai supranta, kad juos pagrobęs šešėlių žmogus tikrai nesiruošia jų paleisti.
    Žūtbūt trokšdami ištrūkti, jie trise privalo sugalvoti, kaip išsilaisvinti iš to pragaro, netgi jei tai reiškia, kad teks atskleisti pačią juodžiausią tiesą.
    Kvapą gniaužiantis trileris, įtraukiantis skaitytoją nuo pat pirmųjų puslapių. Tai pirmas atskiras rašytojos Helen Fields, serijos „Tobuli“ bestselerių autorės, romanas. https://elvislab.lt/leidiniai/19099

  • B. Gordon „Pataikūnė“. Skaito R. Rainienė.
    Olivija stengiasi visiems įtikti – ir jau seniai gyvena pagal kitų taisykles.
    Nesulaukusi išsvajoto paaukštinimo ir nusivylusi karjera, Olivija vakarėlyje malšina liūdesį alkoholiu. Ją užkalbina paslaptinga nepažįstamoji ir įkalba suvalgyti mėlyną guminuką. O kitą rytą pataikautoja nubunda nebegalėdama meluoti nei sau, nei kitiems.
    Šmaikšti, kandaus humoro kupina, įkvepianti istorija apie moterį, kuri nustojo pataikauti kitiems, kad pradėtų gyventi sau. https://elvislab.lt/leidiniai/19133

  • A. J. Greimas „Apie netobulybę“. Skaito A. Stulpinas.
    Šis Algirdo Juliaus Greimo 1987 metų esė De l'imperfection leidimas yra antras, naujas vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą.
    „Greimas ilgą laiką kūrė semiotiką kaip mokslą, kuris tyrinėja tekstų reikšmę ir jos artikuliavimo schemas. Šis veikalas kitoks – jame grožiniai tekstai yra išeities taškas tiriant subjektyvius estetinius išgyvenimus. Semiotikui estetiniai išgyvenimai pasirodo kaip vienas, o gal ir vienintelis galimas kelias, kuriuo žengiant atgaivinama gyvenimo, o gal ir mirties prasmė.“ – Paulius Jevsejevas https://elvislab.lt/leidiniai/19152

  • D. Hurst „Gydytojas“. Kn. 5. Skaito R. Pranckūnas.
    Vos pažvelgusi jam į žydras akis, trokštu, kad Driu Devlinas priklausytų tik man. Aš tapsiu gydytojo žmona.
    Tačiau geriau pažinusi Driu suprantu, kad šis vyras – toli gražu ne tas, kuo dedasi.
    Nauja bestselerių autoriaus Danielio Hursto knyga „Gydytojas“ – dar vienas nepaprastai įtraukiantis psichologinis trileris, neleisiantis atsiplėšti ir versiantis spėlioti iki pat paskutinio siužeto vingio.
    Tai jau penktoji „Sofoklio“ leidžiamos serijos apie Fernę ir Driu („Gydytojo žmona“, „Gydytojo našlė“, „Gydytojo meilužė“, „Gydytojo vaikas“) dalis. https://elvislab.lt/leidiniai/19101

  • F. Kafka „Ciūrau aforizmai“. Skaito A. Butvilas.
    Knygoje, Franzo Kafkos (1883–1924), vieno savičiausių XX amžiaus rašytojų, aforizmai, kuriuos jis sukūrė 1917-ųjų rudenį – 1918-ųjų pavasarį Bohemijos kaimelyje Ciūrau (Zürau). Pas čia ūkininkavusią seserį Otiliją Kafka atvyko ilsėtis, sužinojęs, kad serga tuberkulioze.
    Iš Ciūrau užrašų Kafka atrinko ir sunumeravo 109 aforizmus. Po rašytojo mirties jo draugas Maxas Brodas šiuos aforizmus išleido atskira knyga, pavadinęs juos „Svarstymais apie nuodėmę, viltį, kančią ir tikrąjį kelią“. https://elvislab.lt/leidiniai/19054

  • C. Lauren „Problemos rojuje“. Skaito J. Karazijaitė.
    Ana Grin manė ištekėjusi už Lijamo Vestono, vadinamo tiesiog Vestu, tam, kad gautų būsto paramą, kol studijuos Kalifornijos universitete Los Andžele. Dar ji manė pasirašiusi skyrybų dokumentus, kai atšventė studijų pabaigą ir jie abu patraukė savais keliais.
    Praėjus keleriems metams, Ana yra menininkė, gyvenanti nuo algos iki algos, o Vestas – dėstytojas Stanforde.
    Dėl senamadiškos sąlygos senelio testamente Lijamas nematys nė cento, kol neišgyvens santuokoje penkerių metų.
    Lijamui teks savęs paklausti, ar dėl brangios apgaulės verta netekti tikros meilės, gimusios iš melo. https://elvislab.lt/leidiniai/19100

  • C. S. Lewis „Kol neturime veidų“. Skaito R. Simanavičius.
    Paskutinis ir brandžiausias C. S. Lewiso romanas. Tai senovės mito apie Psichę ir Kupidoną istorija, pasakojama sesers Orualės. Netekusi mylimos sesers, Orualė kaltina dievus neteisybe ir bando suprasti savo likimą. Ieškodama atsakymų ji pamažu susiduria su skaudžia tiesa apie save ir galiausiai suvokia, kas iš tiesų yra tikra.
    Tai gili ir emociškai intensyvi istorija apie meilę, pavydą, išdavystę, tikėjimą, drąsą pažvelgti į save ir kainą, kurią tenka sumokėti, kol žmogus įgyja veidą – iš tikrųjų ima suvokti save, kalbėti savo balsu, išreikšti tikruosius troškimus ir nebesislėpti už šydo, kaukės ar įvaizdžio. https://elvislab.lt/leidiniai/19075

  • J. Marrs „Santuokos aktas“. Skaito A. Stulpinas.
    O jeigu santuoka taptų įstatymu?
    Didžioji Britanija. Netolima ateitis. Vyriausybė nusprendžia išspręsti visuomenės problemas radikaliu būdu – priimamas Santuokos Šventumo Aktas. Įstatymas ne tik skatina žmones tuoktis, bet ir griežtai baudžia tuos, kurie nusprendžia likti vieniši.
    Keturios poros netrukus suvoks, kad santykiai tampa neįmanomi, kai vyriausybė stebi jų asmeninį gyvenimą: kiekvieną žodį, kiekvieną mažytį kivirčą... ir naudoja visas priemones, kad visi mylėtų, gerbtų ir būtų paklusnūs. https://elvislab.lt/leidiniai/19115

  • T. Jenkins Reid „Atmosfera“. Skaito  G. Pupkevičienė.
    Džoun Gudvin, kiek save prisimena, yra apsėsta žvaigždžių. Tačiau mąsli ir santūri astronomė jaučiasi patenkinta savo ramiu gyvenimu ir darbu Raiso universitete dėstant fiziką ir astronomiją. Kol vieną dieną neaptinka skelbimo, kuriame NASA kviečia moteris mokslininkes tapti astronautėmis ir keliauti į kosmosą.
    Naujiesiems astronautams besiruošiant pirmiesiems skrydžiams ir tampant vis artimesniais draugais, Džoun atranda meilę ir aistrą, apie kurią nesvajojo. https://elvislab.lt/leidiniai/19098

  • A. Ruseckaitė „Naktiniai pokalbiai“. Skaito J. Karazijaitė.
    Širdies gilumoje jau daugelį metų ruseno meilė klasikui Vaižgantui, o kunigui, poetui Ričardui Mikutavičiui jaučiausi lyg turinti skolą. Jis brangino Maironio lietuvių literatūros muziejų, jį lankė ir, svarbiausia, buvo dosnus mecenatas, dovanojęs šimtus senų vertingų knygų, nupirktų antikvariatuose, kartais paremdavęs finansiškai.
    Vis dingtelėdavo mintys: aha, kunigai Juozas ir Ričardas klebonavo Kauno Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, abu ir gyveno tame pačiame bute, abu šioje žemėje sulaukė tiek pat metų, abu buvo didūs oratoriai ir pritraukė minias... Taip ir radosi ši knyga. Aldona Ruseckaitė https://elvislab.lt/leidiniai/19130

  • A. Savickienė „Namo šnabždesiai“. Skaito J. Karazijaitė.
    Į seną namą su šeima atsikrausčiusi Aistė svajoja kurti naują gyvenimą. Deja, netrukus viską ima gaubti tirštėjanti įtampa: dingsta daiktai, vonioje girdėti paslaptingas varpų aidas, o mažoji Laura pasakoja apie jos kambaryje besilankantį vyrą.
    Kaimynei prasitarus apie moterį, kadaise nuskendusią šio namo vonioje, Aistė supranta, kad namas juos įtraukė į seną, dešimtmečius menančią paslaptį.
    Tai įtraukiantis detektyvinis romanas apie namus, kuriuose gyvena ne tik žmonės, bet ir praeities šešėliai. https://elvislab.lt/leidiniai/19119

  • J. Slovackis „Mindaugas, Lietuvos karalius“ ; „Kordianas“. Skaito V. Kubilius.
    „Mindaugas. Lietuvos karalius”
    „Mindaugu“ autorius žadina ant pagonybės ir krikščionybės slenksčio stovinčios Lietuvos savarankiškumo ir valstybingumo gynimo idėjas. Remdamasis istorinėmis žiniomis, Juliusz Slovackis gynė lietuvių tautos teisę turėti savo dievus, savo istoriją, savo valstybę, savo karalių.
    Pirmą kartą „Mindaugą, Lietuvos karalių“ į lietuvių kalbą išvertė 1898 m. Vincas Kudirka (pirmoji publikacija 1900).
    „Kordianas”
    Jaunasis individualistas ir sąmokslininkas Kordianas mato savo tautos išsivadavimą ir laisvę tik per absoliutų pasiaukojimą, širdies atidavimą, savęs išsižadėjimą, nužudžius didžiausią vergijos kaltininką carą (taip kūrinyje vadinamas rusų imperatorius), ir to be jokios atodairos siekia.
    Drama lietuviškai publikuojama pirmą kartą. https://elvislab.lt/leidiniai/19121

  • R. Stankevičius „Jei atsimerkčiau“. Skaito V. Kubilius.
    Knyga nuosekliai pasakoja vieno žmogaus patirtis nuo vaikystės iki senatvės ir netgi pomirtinės būties nuojautų.
    Apibendrintai galima pasakyti, kad tai vieno gyvenimo, vienos tikrovės aprašymas. Unikalu, kad ši tikrovė matoma ne biografo, ne dokumentalisto ir netgi ne racionalaus proto žmogaus, o įprastos pasaulio sampratos nepaisančio vidinio vaiko ar sielos akimis.
    Būtent apie tai – apie „gyvenimo pamušalą“ ir kalba poetas šioje knygoje. https://elvislab.lt/leidiniai/19076

  • R. Stankevičius „Randas“. Skaito V. Kubilius.
    Eilėraščių knyga, savita poetika tvirtai įsirėžianti iškiliausios lietuvių poezijos tradicijon. Kliaujantis krikščioniškomis aspiracijomis, svarstomos amžinos temos: meilė, kuri galbūt yra, mirtis, kurios galbūt nėra, ar visa ko laikinumas - pats amžiniausias dalykas po saule. Drąsiai klystant, prarandant ir atrandant, stipriausiuose „Rando" eilėraščiuose atsiranda aukšta poetinė įtampa. https://elvislab.lt/leidiniai/19107

  • R. Stankevičius „Šermuonėlių mantija“. Skaito V. Kubilius.
    Jei vienu sakiniu reikėtų ištarti, apie ką ši knyga? Lyrinis herojus matuojasi karaliaus mantiją, o ta kandžiojasi? Arti. Gal net tai, kokia ši knyga, apibūdintum tuo pačiu sakiniu.
    Žinai, kad joje yra labai stiprių eilėraščių. Todėl, jei tiki savimi, jei tiki poezija nors vieną nuošimtį to, ką tiki Rimvydas – nerk!
    Aidas Marčėnas. https://elvislab.lt/leidiniai/19129

  • K. Swan „Trys vasaros“. Skaito N. Lipeikaitė.
    1957-ieji. Trikazės uoste Rafaela Parizi nekantriai laukia iš Romos atvykstančių svečių. Rafaela yra pažadėjusi širdį vietinių Džanelių sūnui, tačiau negali atsikratyti minties, kad ją ir Kozimą Franketį sieja daugiau, nei jiedu pasiruošę pripažinti.
    1958-ieji. Po šiurpios tragedijos Frankečių viloje Rafaela priversta duoti priesaiką, kuri pakeis jų gyvenimą.
    1961-ieji. Netikėtas susitikimas su Kozimu sužlugdo Rafaelos bandymus užmiršti vasaros dienas gimtajame uostamiestyje – dabar ji turi nuspręsti, ar rizikuos gyvenimu, kurį susikūrė, dėl to, kurį galėjo turėti... https://elvislab.lt/leidiniai/19123

  • V. Swarup „Lūšnynų milijonierius“. Skaito A. Butvilas.
    Tai pirmas V. Swarupo romanas, pelnęs pripažinimą ne tik gimtojoje Indijoje, bet ir už jos ribų.
    Padavėjas Rama Mohamedas Tomas laimi galimybę dalyvauti televizijos žaidime „Kas laimės milijardą“. Nors našlaitis Tomas niekuomet nelankė mokyklos ir neskaito laikraščių, jam pavyksta teisingai atsakyti į visus dvylika viktorinos klausimų bei išlošti pagrindinį prizą – milijardą rupijų.
    Laidos rengėjai netiki, kad čia apsieita be apgaulės. Laimė, į kalėjimą įmestam Tomui padeda gabi advokatė. Pasakodamas jai istorijas iš spalvingos savo gyvenimo odisėjos, Tomas pamažu atskleidžia tikrąją priežastį, kodėl ryžosi lošti, ir kaip jam pavyko laimėti... https://elvislab.lt/leidiniai/19125

  • D. Vaitkevičiūtė „Kitas sezonas“. Skaito P. Galkontaitė.
    Knygoje trumpos, šilumos pripildytos istorijos apie moterų kasdienybę be kaukių. Apie kūną, kuris keičiasi kartu su metais, bet nepraranda vertės. Apie juoką, kuris kartais gelbsti labiau nei patarimai.
    Tai pasakojimai moterims, kurios jau žino: kiekvienas sezonas turi savo grožį.
    Tai istorijos, artimos autorės rašymo manierai socialiniuose tinkluose ir sulaukusios didelio skaitytojų dėmesio. https://elvislab.lt/leidiniai/19068

  • Sud. J. Vileikienė „Skaitinių valandėlė. Lietuvių liaudies pasakos ne tik vaikams“. Skaito J. Vileikienė.
    Skaitinių valandėlėje įgarsintos pasakos yra imtos iš įvairių leidinių, o kelios – girdėtos iš tėvų vaikystėje. Trumpas įžanginis pasakojimas apie lietuvių liaudies pasakas parengtas pagal pasakų tyrėjos Bronislavos Kerbelytės straipsnius. https://elvislab.lt/leidiniai/19156

 

Dalykinė literatūra

  • J. Amery „Apie savavališką mirtį“. Skaito A. Stulpinas.
    Šis tekstas įkurdintas anapus psichologijos ir suicidologijos. Jis prasideda ten, kur baigiasi mokslinė suicidologija. Mėginau pažvelgti į savavališką mirtį ne iš išorės, iš gyvojo ar išgyvenusiojo pasaulio, bet iš vidujybės tų, kuriuos vadinu suicidarais ar suicidantais.
    Jean Améry, Austrijoje gimęs eseistas, kurio kūriniai persmelkti jo patirties Antrojo pasaulinio karo metais. „Apie savavališką mirtį“ autorius reflektuoja mirtingumo tema ir pateikia savavališkos mirties diskursą. https://elvislab.lt/leidiniai/19150

  • J. Anderson, R. Winthrop „Emociškai atsiribojęs paauglys“. Skaito A. Stulpinas.
    Praktiškas ir įžvalgus gidas tėvams, siūlantis konkrečius metodus padėti savo vaikams: tiek atsiribojusiems ir abejingiems, tiek dėl nuolatinio spaudimo pervargusiems ir įsitempusiems.
    Pastaruosius penkerius metus žurnalistė Jenny Anderson ir švietimo ekspertė Rebecca Winthrop ieškojo atsakymo, kodėl tiek daug vaikų bręsdami praranda motyvaciją mokytis. Remdamosi moksliniais tyrimais ir tikromis šeimų istorijomis jos išskyrė keturis vaikų mokymosi tipus: maištautojo, keleivio, tikslų siekėjo ir tyrinėtojo.
    Autorės pateikia paprastas ir praktiškas strategijas, kaip stiprinti ryšį su vaiku, išmokti klausytis, skatinti smalsumą, ugdyti savivoką ir gebėjimą susidoroti su emocijomis – įgūdžius, kurie lydės jį visą gyvenimą. https://elvislab.lt/leidiniai/19104

  • T. C. Campbell „Mitybos ateitis“. Skaito A Čaikauskas.
    Nepaisant daugybės mokslinių tyrimų ir milžiniško informacijos kiekio apie mitybą bei sveikatą, šiandien esame pasimetę labiau nei bet kada anksčiau. Nebežinome, ką iš tiesų valgome, kas yra sveika mityba ir kokią įtaką ji daro mūsų sveikatai.
    Knygoje T. Colin Campbell analizuoja mūsų istorinį santykį su maistu, aiškina, iš kur kilo dabartinis informacijos perteklius ir ką šiandieninis požiūris į mitybą reiškia tiek žmogaus sveikatai, tiek visai visuomenei. https://elvislab.lt/leidiniai/19058

  • E. Fowler, N. Law „Laisvė“. Skaito A. Stulpinas.
    Honkongo aktyvisto, Nobelio taikos premijos nominanto Nathano Law ir iš Honkongo kilusio nepriklausomo rašytojo, mokslininko Evano Fowlerio „Laisvė. Kaip ją prarandame ir atsikovojame“ – asmeninis, bet šiandien kaip niekad universalus manifestas, kuris primena apie autoritarizmo keliamus pavojus, įkvepia ginti demokratiją ir laisvę, nei rizikuoti jas prarasti.
    Kai 1997 m. Honkongas buvo perduotas Kinijai, miestui garantuota spaudos, žodžio ir susirinkimų laisvė, tačiau Kinijos komunistų partija nuosekliai šias teises riboja. https://elvislab.lt/leidiniai/19149

  • M. Galeotti „Kyjivas 2022 m.“. Skaito R. Pranckūnas.
    Trys dienos – tiek, Vladimiro Putino įsitikinimu, turėjo prireikti Kyjivui užgrobti, marionetinei vyriausybei pasodinti ir Ukrainai palaužti. Tarptautinio pripažinimo sulaukęs karo istorikas dr. Markas Galeotti atskleidžia užkulisius: kaip buvo suplanuota ši žaibiška operacija ir kas lėmė jos žlugimą.
    Pasipūtę ir tikram karui nepasiruošę Rusijos vadai atsimušė į sieną – neįtikėtiną Ukrainos karių ir civilių pasipriešinimą.
    Remdamasis gausybe ukrainiečių ir rusų šaltinių, taip pat išskirtiniais interviu su mūšio dalyviais, M. Galeotti pateikia išsamią, gausiai iliustruotą ir dėmesį prikaustančią operacijos studiją. Tai istorija apie didžiausią XXI a. pradžios karinį fiasko. https://elvislab.lt/leidiniai/19131

  • J. M. Goštautas „Susitikimas“. Skaito D. Kirvelienė.
    Daug tikinčiųjų išgyvena maldą kaip sausą, formalią praktiką. Ši knyga kviečia į maldą pažvelgti kaip į gyvybės šaltinį, per kurį žmogus susitinka su gyvuoju Dievu. Remdamasis Bažnyčios šventųjų liudijimais ir gyvąja tradicija, asmenine maldos patirtimi, autorius giliai ir įtaigiai apmąsto maldą kaip vidinio gyvenimo slėpinį, kuriame Dievas veikia ir perkeičia žmogų. https://elvislab.lt/leidiniai/19127

  • B. Harden „Pabėgimas iš Lagerio Nr. 14“. Skaito E. Šepetytė.
    Tai išskirtinė Šino Dong-hyuko, gimusio ir užaugusio darbo stovykloje Šiaurės Korėjoje, istorija.
    Pasprukęs iš gimtosios šalies, jam tapusios tikrų tikriausiu kalėjimu, jaunas vyras dalijasi savo gyvenimo lageryje, pabėgimo ir įsikūrimo laisvėje istorija. Šino atsiminimus fiksuoja amerikiečių žurnalistas bei rašytojas Blaine'as Hardenas tarptautiniu bestseleriu tapusioje knygoje „Pabėgimas iš Lagerio Nr. 14".
    Ši Blaine Harden papasakota istorija vertinga ne tik istoriniu ar politiniu, bet ir psichologiniu požiūriu. Tai žmogaus vidinių virsmų atspindys, verčiantis kelti klausimą: ar žmogui, gimusiam kaliniu ir gyvenusiam absoliučios kontrolės sąlygomis, laisvė visada žada laimingą pabaigą? https://elvislab.lt/leidiniai/19132

  • V. Havel „Kas žmogaus galioje“. Įgarsinta dirbtinio intelekto UAB Intelektika sukurtais balsais.
    Tai ne tik raiški ir meniškai įtaigi rašytojo publicisto kūryba, bet ir didelio humanisto žodis postkomunistinės visuomenės žmonėms, požiūris į išsivadavusios šalies raidos principus ir dėsningumus. Knygoje gvildenamos politikos ir moralės, valdžios ir sąžinės bei atsakomybės, kultūros ir tautos identiteto problemos. https://elvislab.lt/leidiniai/19078

  • A. Mekas „Adolfas Mekas. Raštai“. Skaito K. J. Strička.
    Adolfas Mekas (1925–2011) – rašytojas, aktorius, pasaulinio pripažinimo sulaukęs alternatyvaus kino režisierius. 1944-aisiais su vyresniu broliu Jonu Meku išvyko į Vokietiją, 1949-aisiais persikėlė į JAV. Nuo vaikystės ne tik vaidino, bet ir rašė – eilėraščius, noveles, pjeses, romanus, kino scenarijus. Pirmąkart Lietuvoje išleistuose A. Meko „Raštuose“ skelbiamas įspūdingas menininko dienoraštis ir išlikę prozos kūriniai. https://elvislab.lt/leidiniai/19128

  • Platonas „Menonas“. Skaito A. Butvilas.
    Vienas iš lengviau skaitomų, o gal atvirkščiai – nelygu, kaip pažiūrėsi, – vienas mįslingesnių Platono dialogų. Filosofas čia gudriai supina etiką (ar galima iš(si)mokyti dorybės) su epistemologija (kas yra tikrasis pažinimas), matematinį mąstymą – su mito proveržiais, o visa tai pridengia subtilia, kartais vos atpažįstama ironija. Mat pokalbį įdėmiai seka Sokrato antagonistas Anitas, kuris (to kol kas nežinome) taps vienu pagrindinių kaltintojų byloje, pasibaigusioje Sokrato mirtimi.
    Leidinį draugiškesnį skaitytojui daro įvadas ir komentarai, o lydintis graikiškas tekstas net ir specialiai kalbos nesimokiusiam padeda atpažinti pagrindines filosofines sąvokas ir konceptus. https://elvislab.lt/leidiniai/19073

  • Ch. Ponsard „Tikėjimas šeimoje“. Skaito R. Simanavičius.
    Kaip perduoti tikėjimą vaikams?
    Prancūzų rašytoja, trijų vaikų mama ir ilgametė krikščioniškų leidinių apžvalgininkė Christine Ponsard, remdamasi asmenine patirtimi, teigia, kad tikėjimo perdavimas yra ne dar viena slegianti tėvų pareiga, o gyvas, autentiškas ir džiaugsmingas kasdienis kelias kartu. Ji pateikia išmintingų įžvalgų ir konkrečių patarimų.
    Nepakeičiama knyga tėvams, globėjams, seneliams ir visiems, norintiems padėti vaikams užmegzti asmeninį ryšį su Dievu ir sukurti namus, į kuriuos visada norisi sugrįžti. https://elvislab.lt/leidiniai/19087

  • A. Shlaim „Genocidas Gazoje“. Skaito A. Stulpinas.
    Kaip iš pradžių atsargiai vartojau terminą „genocidas“, taip dvejojau ir prieš pavartodamas žodį „fašistinis“.
    Kaip žydas jaučiu moralinę pareigą atsistoti ir reikalauti, kad mano balso būtų paisoma: kalbėti laisvai ir drąsiai, pačiais stipriausiais žodžiais pasmerkti Netanyahu ir palaikyti palestiniečius tuo metu, kai jiems to labiausiai reikia. Šis esė rinkinys yra mano kuklus asmeninis indėlis į kovą prieš sionistinį fašizmą ir už teisingumą taip ilgai kenčiančiai palestiniečių tautai. Jis grindžiamas įsitikinimu, kad vienintelis demokratiškas Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimas yra viena valstybė nuo Jordano upės iki Viduržemio jūros, su lygiomis teisėmis visiems jos piliečiams, nepriklausomai nuo religijos ar etninės kilmės. https://elvislab.lt/leidiniai/19151

  • Sunzi „Karybos dėsniai“. Skaito V. Kubilius.
    Prieš daugiau nei 2500 metų parašytas veikalas, įkvėptas senovės Kinijos karybos patirties ir filosofijos. Tai vienas seniausių iki mūsų dienų išlikusių karybos traktatų ir viena labiausiai verčiamų bei cituojamų knygų pasaulyje.
    Veikale Sunzi apmąsto karo planavimo, vadovavimo, žvalgybos, apgaulės ir strateginio mąstymo principus, akcentuodamas racionalų ir ekonomišką jėgos naudojimą. „Laiminti kariuomenė pirma nugali, o tik tada siekia mūšio“, – pabrėžia Sunzi.
    Šis leidimas skaitytojui siūlo pirmąjį, dvikalbį vertimą iš originalo – senosios kinų – kalbos, išsamų Kęstučio Kilinsko įvadą ir vertėjo Vyčio Siliaus komentarus, padėsiančius geriau susiorientuoti teksto istoriniame, kultūriniame ir filosofiniame kontekste. https://elvislab.lt/leidiniai/19096

  • T. Verkade, M. te Brömmelstroet „Greičiausiojo teisė“. Skaito A. Stulpinas.
    Ne tik mes formuojame miestus ir gatves, bet ir jie formuoja mus: daro didžiulį poveikį gyvenimo ritmui, sociumui, bendram gerbūviui ir savijautai. XX a., įsigalėjus automobilizmui ir miestų gatves pradėjus traktuoti tik kaip racionalizuotas arterijas mechaniniam judėjimui iš taško A į tašką B, praradome šių viešųjų erdvių potencialą stiprinti žmogiškuosius ryšius.
    Knyga kviečia pažvelgti į mūsų gatves kitaip ir pradėti kurti alternatyvius naratyvus. Jos autoriai žurnalistė Thalia Verkade ir transporto inžinierius Marco te Brömmelstroetas kelia klausimus apie sprendimus ir mechanizmus, lemiančius viešųjų erdvių projektavimą, skatina pergalvoti nuostatas bei inicijuoti radikalius pokyčius, kad mūsų miestai taptų įtraukiančiomis, tvariomis ir gyvybingomis erdvėmis. https://elvislab.lt/leidiniai/19148

  • T. Willasey-Wilsey „Britų šnipas Hitlerio guolyje“. Skaito R. Pranckūnas.
    „Vis dėlto visą laiką buvau Hitleriui artimiausias priešas: šnipas, sėdintis jam ant peties.“ Billas de Roppas
    Pagrindinis knygos herojus Billas de Roppas gali būti pelnytai vadinamas ir žmogumi legenda, ir žmogumi paslaptimi. Iš Šiaurės Lietuvos Biržų atšakos baronų von der Roppų giminės kilusiam Britanijos žvalgybos agentui pavyko prasiskverbti į Adolfui Hitleriui artimų žmonių ratą. XX a. 4-ajame dešimtmetyje de Roppo žvalgybinė informacija sudarė daugiau nei 70 procentų MI6 pranešimų apie nacistinę Vokietiją.
    Lietuvos skaitytoją neabejotinai sudomins barono ir jo giminių sąsajos su mūsų kraštu. https://elvislab.lt/leidiniai/19090

  • S. Žirnov „Legendų šešėlyje“. Skaito A. Stulpinas.
    Pažvelkime į šnipinėjimo pasaulio vingrybes išskirtinio jų liudytojo – buvusio KGB karininko Sergejaus Žirnovo akimis. Autorius panardina skaitytoją į garsių, pasaulio istorijos eigą pakeitusių šnipinėjimo bylų sūkurį.
    Čia atskleidžiami garsiausių pasaulio slaptųjų tarnybų – Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA), MI6, „Mossado“ ir, žinoma, KGB – slapčiausių operacijų užkulisiai.
    1961 m. Maskvoje gimęs Sergejus Žirnovas veiklą KGB pradėjo dar studijuodamas tarptautinius santykius ir užsienio kalbas. 2001 m. S. Žirnovas pabėgo iš Rusijos ir gavo politinį prieglobstį Prancūzijoje. https://elvislab.lt/leidiniai/19057

 

Anglų kalba

  • S. Asejev „Isolated“. Įgarsinta Balso sintezatoriumi.
    The author of this book, journalist Stanislav Asieiev is being kept in custody in Donetsk since June 2017. The Russia-controlled "Donetsk People's Republic" group detained him only for describing the daily life of the city for an all-Ukrainian and international audience. The title of this book - “Isolated” - is not only about the place where Stas is now illegally detained (the former factory and art platform called “Isolation” is now transformed into prison by militants), but also about the whole territory the story of which the author described with a risk to life, so that Ukraine and the world knew the truth. https://elvislab.lt/leidiniai/19097

 

EPUB (tekstas)
Grožinė literatūra

  • S. Balle „Apie tūrio apskaičiavimą“. Kn. 2
    Antroji knyga traukia gilyn į laiko labirintą ir naujos realybės erdves, kur pojūčiai paaštrėja, objektai atgyja – tarsi pasaulis šnabždėtų mums nauja kalba. Tačiau, nors viskas veriasi naujai, Taros gyvenimas byra, ji pradeda manyti esanti praeities reliktas, kažkieno likučiai, kaip toji romėniška moneta, kurią vis nešiojasi kišenėje.
    Beviltiškai ieškodama būdų, kaip atgauti save laike, Tara traukiniu keliauja į šiaurę ieškoti žiemos, tačiau netrukus pasuka į pietus, kad patirtų pavasarį. „Apie tūrio apskaičiavimą“ antroji knyga – tai judėjimas per Europos šalis, metų laikus ir kalbas, tai nuostabus kelionės dienoraštis, o kartu ir meilės laiškas cikliškam laikui. https://elvislab.lt/leidiniai/19143

  • S. Balle „Apie tūrio apskaičiavimą“. Kn. 3
    Tara Selter įstrigusi lapkričio aštuonioliktoje – dienoje, kuri kartojasi be galo. Išbandė visa, kad ištrūktų: keliavo į šiaurę ieškoti žiemos, į pietus – vasaros; ieškojo kelio atgal į įprastą laiko tėkmę.
    Tačiau jos tūkstantis šimtas keturiasdešimt trečiąją lapkričio aštuonioliktą kai kas pasikeičia: vyras vilki kitokius marškinius. Henris D. taip pat prisimena.
    Poezijos ir filosofinių refleksijų dialogą tęsianti „Apie tūrio apskaičiavimą“ trečioji knyga kviečia svarstyti, kiek ir kaip vienas žmogus yra atsakingas už šio pasaulio išsaugojimą. https://elvislab.lt/leidiniai/19142

  • W. Benjamin „Nušvitimai“
    Nors nuo vokiečių filosofo, literatūros kritiko ir eseisto Walterio Benjamino mirties praėjo 86 metai, jo darbai iki šiol yra humanitarų dėmesio centre. Benjamino vardas dažniausiai siejamas su vadinamąja Frankfurto mokykla, tačiau jo idėjos seniai peržengė ideologines ribas ir barjerus.
    Walterio Benjamino palikime tarsi didmiesčio kryžkelėje susitinka skirtingos istorinės, filosofinės, politinės idėjos, argumentai ir įvaizdžiai (beje, kryžkelė buvo jo mėgstamas įvaizdis).
    Nebus perdėta teigti, kad tragiškai pasibaigęs jo gyvenimas įgijo embleminę kokybę, tapdamas XX amžiaus vidurio Europos intelektualo likimo simboliu. Laurynas Katkus. https://elvislab.lt/leidiniai/19137

  • E. Coccia „Namų filosofija“
    Knyga – autobiografiškas ir giliai skrodžiantis tekstas, atgręžiantis mūsų žvilgsnį į intymiausią filosofinės minties plotmę: (be)namystę kaip autentiškiausio santykio su Kitu ir savimi patirtį. Namai, pasak filosofo, yra ne tik architektūrinis, materialus, bet ir psichinis artefaktas, tapatybės išskleisties vieta; analogiškai laimė yra ne duotybė, o sąmoningas ir apmąstomas konstruktas, kurį, panašiai kaip ir namus, privalome kurti ir jaukintis per daiktus bei santykį su kitais – namai yra moralinė tikrovė ir nesibaigianti meilės pastanga. https://elvislab.lt/leidiniai/19140

  • V. Rožėnas „Katastrofa“
    Jie jau pakeliui į Žemę. Didžiausią susitikimą žmonijos istorijoje temdo nežinomybė. Psichologinių knygų autorė pakviečiama sukurti įkvepiančią žinutę ateiviams. Svarbu įrodyti, kad žmonija gera. Bet kuo ilgiau ji dirba, tuo panašiau... kad gal ir nelabai https://elvislab.lt/leidiniai/19141

  • T. Žvirinskis „Zombis Lozorius“
    Suintrigavo pavadinimas? Neabejotinai suintriguos ir novelės bei noveletės. Rašytojas dažnai renkasi kalbėti „paprastai“ – kasdiene šnekamąja kalba, nevengia slengo, užsienio kalbomis pavartotų posakių. https://elvislab.lt/leidiniai/19144

  • C. Xue „Pakraštys“
    Šalies pakraštyje, kalno snieguota viršūne papėdėje, stūkso paslaptingas Akmenėlių miestas, kurio gatvėmis slankioja vilkai ir snieginiai leopardai, kur pastatai, tik pasirodę, gali išnykti, o gyventojus nuolat ištinka keisčiausi potyriai. Bėgdami nuo troškaus gyvenimo didmiestyje, čia apsigyvena ir Liudzin tėvai.
    „Pakraštys“ – absurdo kupinas, tvinpyksiškas, sapniškas rezginys, kuriame, pasakojant keistas veikėjus siejančias istorijas, atskleidžiamas Akmenėlių miestas kaip erdvė, kurios tikrovės audinys – porėtas, o ribos tarp kasdienybės ir didybės, dvasios ir materijos, gamtos ir žmogaus – išblukusios.
    Čia kinų literatūros avangardo meistrė Can Xue itin savitai nagrinėja sudėtingą atvykėlio dalią, pasirinkimą ir lemtį, gamtą ir stebuklingus jos ženklus, paribio erdvę ir jos ypatingumą. https://elvislab.lt/leidiniai/19102

Dalykinė literatūra

  • S. Bernotaitė „Pojūčių rašymas“
    Knygoje nerasime talpaus termino „kūrybiškasis rašymas“, jo sąmoningai vengta, nes kreipiamasi į kitos kategorijos rašytoją: jau pažengusį ir turintį ambiciją kurti literatūrą. Tačiau susitelkiama ne į pradmenis, o į kūrybos strategijas, kurios gali nuvesti prie vertingos literatūros atsiradimo. https://elvislab.lt/leidiniai/19146

  • K. Czyżewski „Mažasis pasaulio centras“
    Kad rastųsi mažasis pasaulio centras, negana administraciniame žemėlapyje aptikti apleistą ir pamirštą pasienį. Jei nebus žmogaus, turinčio idėjų ir žinančio, kaip jas įgyvendinti, nieko neatsiras.
    Viešojo intelektualo įsipareigojimas, Czyżewskio supratimu, yra įrodinėti, jog idėjų praktika įmanoma, jog galima savo pavyzdžiu skleisti tikėjimą nepraktiško, bet paveikaus gyvenimo kuo toliau nuo didžiojo Centro grožiu. Su viena absoliučia sąlyga, kad Centras perkeliamas į patį idėjomis tikinčio individo vidų, o perkėlimo kaina – nuolatinis įsipareigojimas ir atsakomybė už viską, kas darosi mūsų pasaulyje. Egidijus Aleksandravičius. https://elvislab.lt/leidiniai/19147

  • K. Jaspers „Kaltės klausimas“
    Karlas Jaspersas šioje knygoje drąsiai imasi vienos sudėtingiausių temų – žmogaus ir visuomenės atsakomybės ribų. Remdamasis Vokietijos patirtimi po Antrojo pasaulinio karo, jis išskiria moralinę, politinę, kriminalinę ir metafizinę kaltę, parodydamas, kad kaltė nėra vien teisinė kategorija, bet ir egzistencinis santykis su savimi ir kitais. Autorius siūlo ne tik vertinti istoriją, bet ir permąstyti savo pačių atsakomybę pasaulyje, kuriame sprendimai niekada nebūna neutralūs.
    Tai vienas svarbiausių XX a. tekstų apie sąžinę, bendruomenę ir skirtį tarp kolektyvinės ir individualios atsakomybės. https://elvislab.lt/leidiniai/19139

  • D. Leinartė „Neplanuotas gyvenimas“
    Sovietinė šeimos politika ir propaganda neišvengiamai paveikė visas Lietuvos gyventojų grupes, ypač – šeimas. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje.
    Tai mokslo studija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. https://elvislab.lt/leidiniai/19103

  • M. van der Lugt „Sukurti gyvybę“
    2024 m. Prinstono universiteto leidyklos publikuota knyga „Sukurti gyvybę. Kokia prasmė turėti vaiką“ – tai ambicingas, skirtingus žiūros kampus apimantis žvilgsnis į vieną esminių egzistencinių klausimų: ką – moraliniu, filosofiniu, etiniu ir emociniu požiūriais – reiškia turėti vaikų. https://elvislab.lt/leidiniai/19138

  • V. Migonytė-Petrulienė, L. Nekrošius, V. Petrulis, M. Mankus, M. Drėmaitė
    „Palanga“
    Palanga – kontrastų miestas. Greta vasarą triukšmingos J. Basanavičiaus gatvės glūdi ramus įspūdingų vilų ir sanatorijų kvartalas.
    Architektūros gide pristatoma seniausio Lietuvos kurorto – Palangos – istorija, įdomiausi ir reikšmingiausi pastatai. Knygoje atsiskleidžia, kaip jaukų ikikarinį miestelį keitė ambicingos sovietmečio plėtros vizijos ir kaip jas pakoregavo chaotiška nepriklausomybės laikų statyba bei pakitusi ekonominė situacija.
    Architektūros objektų aprašymai kartu su archyvinėmis ir šiandienėmis nuotraukomis leis iš naujo atrasti Palangą bei Šventąją – pažįstamas ir dar nematytas. https://elvislab.lt/leidiniai/19088

  • T. Snyder „Apie laisvę“
    Amerikiečių intelektualo, istoriko Timothy Snyderio knyga „Apie laisvę“ analizuoja tikrosios laisvės supratimo nyksmą ir iš to kylančias krizes. Remdamasis filosofų, politinių disidentų mintimis ir asmenine patirtimi Ukrainoje, kurią po Rusijos invazijos nuolat visokeriopai remia, Snyderis kalba apie mąstysenos įpročius ir pilietinius veiksmus, pateikia viltingą politinės kultūros viziją, grįstą gausa, solidarumu ir žmogiškuoju orumu
    „Reliatyvumo ir bailumo kupiname pasaulyje laisvė yra absoliutas tarp absoliutų, visų vertybių vertybė. Taip yra ne dėl to, kad laisvė – vienintelis gėris, kuriam visi kiti turėtų nusilenkti. Tiesiog laisvė yra ta sąlyga, kad mumyse ir tarp mūsų galėtų skleistis visokeriopas gėris.“ – Timothy Snyder. https://elvislab.lt/leidiniai/19145

 

BRF (tekstas Brailio raštu)
Grožinė literatūra

  • R. Baublytė-Kaufmann „Pasaulis stiklo burbule“
    1924-ųjų Kaunas. Jaunas karininkas Anzelmas svajoja užkariauti pasaulį – nuo Paryžiaus olimpiados iki Šveicarijos Alpių viršūnių, tačiau akistata su realybe priverčia suvokti savo galimybių ribas ir susitaikyti su neišsipildžiusiomis ambicijomis. Trisdešimtmetė lietuvė Dorotėja, išsiųsta į Alpių sanatoriją dėl „nervų ligos“, trokšta išsilaisvinti iš nelaimingos santuokos ir atrasti save ekspresyviajame šokyje. Deja, laisvės paieškos pasirodo sudėtingesnės nei tikėjosi, bet gal šie išbandymai jaunuoliams padės atrasti vienas kitą. https://elvislab.lt/leidiniai/19077

  • C. Hoover „Sužeista moteris“
    Anksčiau kiekvienas Petros Rouz žodis uždegdavo skaitytojų širdis. Susigūžusi nuo nepelnytos kritikos, jau daugiau nei metai Petra negali parašyti nė puslapio, o mintis graužia ne tik iki beprotybės suaštrėjusi savikritika, bet ir pradelstas naujo rankraščio terminas. Tad Petra dviem savaitėm užsidaro atokiame namelyje prie ežero, tikėdamasi susigrąžinti bent krislelį rašymo polėkio.
    Vieną ankstyvą rytą ant Petros nuomojamo namelio slenksčio pasirodo detektyvas Natanielis Seintas. Petrai staiga grįžta noras rašyti. https://elvislab.lt/leidiniai/19059

  • E.  Marlitt „Senosios panelės paslaptis“
    Romane pasakojama apie našlaitę Felicitą, kuri patenka į pietistų šeimą, kur susiduria su daugybe išankstinių nuostatų, yra žeminama ir niekinama. Pagaliau paaiškėja, kad ji yra senos didikų giminės, iš kurios jos pamaldi ir valdinga globėja apgaule atėmė turtą, paveldėtoja.
    E. Marlitt buvo viena iš skaitomiausių savo laikmečio vokiečių romanisčių. https://elvislab.lt/leidiniai/19124

 

JAUNIMUI IR VAIKAMS

MP3 (garso įrašas)

JAUNESNIAM MOKYKLINIAM AMŽIUI

  • S. Paltanavičius „Žymiausi pasaulio gamtininkai“. Skaito P. Šironas.
    Vaikams nuo 8 metų.
    Gamtos pasaulis kupinas slėpinių ir įdomybių – visų jų mes dar nespėjome atskleisti.
    Gamtininkai nenuilstamai dirba, kad visi mes galėtume geriau pažinti gamtą. Ši knyga ir yra apie juos – žmones, kurie savo gyvenimą skyrė gamtai, jos tyrimams, apsaugai ir paskui save į šią veiklą atvedė daug jaunų žmonių.
    Sužinok apie Čarlzą Darviną, Deividą Atenborą, Stivą Irviną, Džeinę Gudol, Tadą Ivanauską, Birutę Galdikas ir kitus iškilius tyrinėtojus. https://elvislab.lt/leidiniai/19061

  • D. Walliams „Blogiausi pasaulio monstrai“. Skaito V. Kubilius.
    Jau skaitei apie blogiausius pasaulio vaikus ir blogiausius pasaulio tėvus, apie blogiausius pasaulio mokytojus ir net apie blogiausius pasaulio gyvūnus, o dabar susipažink su BLOGIAUSIAIS PASAULIO MONSTRAIS. Jie tikri siaubūnai, ir nuo jų neatsigręždami sprunka visi, kam tenka nelaimė su jais susitikti.
    Tik štai kokia paslaptis – esama monstrų, blogesnių net ir už šiuos pabaisas, tačiau jų nuotykiai baisiai juokingi.
    Todėl čiupk knygą, jei išdrįsi, ir pašėliok drauge su BLOGIAUSIAIS PASAULIO MONSTRAIS!


VYRESNIAM MOKYKLINIAM AMŽIUI

  • T. Stewner „Gelmių paslaptys“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Ciklo „Elija Vandenė“ 1-oji knyga.
    Čia susipina mitai ir tikrovė, romantiški jausmai ir keistos paslaptys, nuotykių troškulys ir atsakomybė už savo veiksmus.
    Elija, kiek save prisimena, jaučia nenumaldomą vandens trauką, bet... Mergina visą gyvenimą turi saugotis vandens, nes prisilietimas net prie menkiausio šalto vandens lašelio gali baigtis mirtimi. Kai ji susipažįsta su „Alfa Kru“ įgula, supranta, kad atrado sielos draugus. Keliaudami jie patenka į audrą ir... tada Elija sužino stulbinamų dalykų apie savo prigimtį. https://elvislab.lt/leidiniai/19113


VYRIAUSIAM MOKYKLINIAM AMŽIUI

  • L. H. Anderson „Žiemos mergaitės“. Skaito M. Baranauskaitė.
    Lija ir Kesė buvo geriausios draugės, žiemos mergaitės sustingusiais it šakaliukai kūnuose, besivaržančios mirtinose lenktynėse, kuri taps lieknesnė. Kai Kesė praranda tai, kas brangiausia – gyvybę, Liją ima persekioti prisiminimai apie geriausią draugę ir kaltė.
    Tai nepaprastai gražiai parašyta, jaudinanti ir šiurpą kelianti istorija „Žiemos mergaitės“ apie Lijos kovą su anoreksija ir žūtbūtines pastangas neprarasti vilties.
    Knyga skirta jaunimui nuo 13 metų. https://elvislab.lt/leidiniai/19064

  • M. Rasi-Koskinen „Įstrigę“. Skaito P. Šironas.
    „Turnaround“ skersgatvis atrodo kaip eilinė Anglijos provincijos gatvelė, tačiau už šios pilkumos slepiasi meistriškai sukonstruotas likimų labirintas. „Finlandia“ premijos laureatės Marishos Rasi-Koskinen romanas „Įstrigę“ – tai ne tik pasakojimas apie paauglystę, bet ir įtraukiantis galvosūkis skaitytojui.
    Istorijos centre – trys vieniši jaunuoliai: elektroninę muziką kuriantis Ianas, namą paveldėjęs Elijas ir mįslingoji, gobtuvą dėvinti K. Kol Elijas bando sukurti tobulą vaidmenų žaidimą, pati realybė aplink juos pradeda panašėti į sudėtingą simuliaciją.
    Autorė meistriškai tyrinėja temas, kurios aktualios šiuolaikiniam jaunam žmogui: identiteto paieškos, izoliacija ir kūrybos galia peržengti tikrovės ribas.
    Tai pasakojimas apie tai, kaip sunku, bet būtina būti išgirstam pasaulyje, kuris dažnai žiūri, bet nemato. https://elvislab.lt/leidiniai/19062

 

Brailio raštu
VYRIAUSIAM MOKYKLINIAM AMŽIUI

  • I. Ežerinytė „Anapus pilkos“. – 2 kn.
    Tai pasakojimai, kuriuose švelniai nutrinamos ribos tarp tikrovės ir vizijų, tarp esamo ir įsivaizduojamo pasaulio. Jų veikėjai – jauni žmonės, drįstantys įžengti į erdves, kuriose žmogaus jautrumas atsiskleidžia kaip didžiausia jo stiprybė. Šiose istorijose dera psichologinis tikslumas ir magiškasis realizmas, o emocinę įtampą lydi subtili ironija.
    Knyga „Anapus pilkos“ skirta skaitytojams nuo 14 -15 metų, vyresniesiems paaugliams.

 

Filmai su garsiniu vaizdavimu

  • Y. W. Ho „Makas“. GV skaito U. Barauskaitė, O. Minderis.
    „Makas“ (originalus pavadinimas „Mical“, 2020 m.) – jautri ir įkvepianti tikra istorija apie disleksiją, motinos meilę ir tikėjimą vaiku.
    Aštuonerių metų Maikas mokykloje patiria patyčias, nes jam sunku skaityti ir net savo vardą parašyti be klaidų.
    Tikrais Maiko Džounso (Mike Jones) ir jo mamos Pat išgyvenimais paremtas filmas atskleidžia, kokius sunkumus dėl disleksijos patiria vaikai ir jų šeimos, kaip skaitymo sunkumai veikia vaiko savivertę ir kodėl taip svarbu rasti tinkamą mokymosi būdą.
    Filmas primena: disleksija nėra kliūtis siekti savo tikslų – svarbu, kad vaikas sulauktų tinkamos pagalbos ir palaikymo.
    MP4 (vaizdo įrašas), filmas su garsiniu vaizdavimu – https://elvislab.lt/leidiniai/19081
    MP4 (vaizdo įrašas), filmas su subtitrais kurtiesiems ir neprigirdintiems – https://elvislab.lt/leidiniai/19082

  • M. Wasilewski „Kirstukų miško pranašystė“. GV skaito J. Damaševičius.
    Kirstuko dydžio herojinis epas!
    Ką daryti, jei tavo pasauliui gresia mirtinas pavojus, o vienintelis legendinėje pranašystėje paminėtas gelbėtojas labiau domisi pietumis nei žygdarbiais? Kirstukas Gudis neturi įspūdingos raumenų jėgos ar stulbinančios išminties, bet jis turi tai, ko neturi kiti – talentą patekti į nepaprastai juokingas situacijas.
    Lietuvių animacinė nuotykių komedija patvirtina seną liaudies išmintį, kad svarbu ne ūgis! Net patys mažiausi miško graužikai kirstukai, veikdami vieningai kaip kumštis, gali nuversti kalnus! Puiki nuotaika ir juoko dozė visai šeimai – garantuota!
    MP3 (garso įrašas). https://elvislab.lt/leidiniai/19136
    MP4 (vaizdo įrašas). https://elvislab.lt/leidiniai/19135

 

Žurnalai
Vartotojų komentarai (0)

Norėdami parašyti komentarą, turite prisijungti.

Grįžti atgal