Tėvo lemtis

Žvilgsniu ieškau savo tėvo. Jis jau keturiolika metų miręs, o aš vis dar jo laukiu. Apšvietimui keičiantis tikiuosi išvysti jį žingsniuojantį tuščia gatvele aukštyn pas mane, jam besiartinant jo siluetą regėčiau vis didesnį ir didesnį, o vaizdą vis ryškesnį.

Remdamasis išlikusiais dokumentais, laiškais ir senomis fotografijomis, sūnus dėlioja tėvo vaikystės istoriją. Ji nusidriekusi nuo Egipto, kur Teisėjas, pasakotojo senelis, geležine ranka valdo šeimą, iki internatinės mokyklos Ženevoje, gausybės viešbučių ir atsitiktinių buveinių pas svetimus žmones.

Įtaigus ir gilus romanas apie jauno vyro pastangas pritapti pasaulyje, kurio jis nesupranta. Istorija apie jį supančius žmones ir lemtingą Europos epochą. Kūrinys, kurio centre šeima, paženklinta iš kartos į kartą perduodamos vienatvės, atskleidžia, kaip sunku – o gal net neįmanoma – susitaikyti su aplinkybėmis, formuojančiomis žmogaus gyvenimą.