Titulinis Naujienos Gegužės mėnesį išleidome
2024 birželio 7 d.

Gegužės mėnesį išleidome

Dalinamės gegužės mėnesį specialiaisiais formatais išleistų knygų sąrašu:

MP3 (garso įrašas)

  • N. M. Šerniūtė „Vilkų Kampo Eliza“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Romano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvninkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Tokią laiko ir erdvės sąrangą autorė pasirinko neatsitiktinai, juk, kaip rašė knygoje „Raišas paukštis“, vienų jos protėvių šaknys Klaipėdos krašte buvo įaugusios, o kitų – tuojau už rubežiaus. Vadinasi, romanas laikytinas ne tik istoriniu, bet ir autobiografiniu.
    Knyga svarbi ir kaip Klaipėdos krašto lietuvybės liudijimas. Pasakodama apie giminių, šeimų, žmonių, lietuvninkų ir žemaičių, likimus, autorė tarsi atskleidžia Klaipėdos devizo „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“ giluminę esmę, jo istorinį pamatą. https://elvislab.lt/leidiniai/16518

  • J. I. Kraszewski „Išblyškusios Aušros vartų mergaitės istorija“. Skaito A. Butvilas.
    Romantiška tyros, nuostabios meilės istorija, kurios fonas – mūsų nacionalinė šventovė Vilniaus Aušros vartai.
    Neprilygstamo gotikos architektūros šedevro – Šventosios Onos bažnyčios – statybos istorijos legenda. Tragiška kunigaikščių pilies gaisro istorija. Kiti su Vilniaus bažnyčiomis, kitokiais pastatais, gatvėmis, priemiesčiais ir, žinoma, vilniečiais susiję ir tikri, ir ne visai tikri įvykiai, nutikimai.
    Toks yra šio, vieno žymiausių lenkų rašytojo ir istoriko Juzefo Ignaco Kraševskio (1812–1887), beje, studijavusio Vilniaus universitete ir būtent Vilniuje debiutavusio kaip rašytojo, jaunatviškų, romantiškų kūrinių rinkinys. https://elvislab.lt/leidiniai/16514

  • G. Thubten „Būkite laisvi, būkite laimingi“. Skaito A. Čaikauskas.
    Praktinių patarimų kupina knyga kviečia atrasti meditaciją ir jos galią bei lavinti dėmesingo įsisąmoninimo įprotį – būti čia ir dabar. Autorius ragina į meditaciją pažvelgti be išankstinių nuostatų.Tiesiog išmokime atsitraukti ir stebėti, ką išdarinėja mūsų protas. https://elvislab.lt/leidiniai/16513

  • J. Saint „Ariadnė“. Skaito N. Lipeikaitė.
    Kretos princesės, baisiojo karaliaus Minojo dukterys Ariadnė ir Fedra, auga nuostabiuose, didžiojo meistro Dedalo išpuoštuose Knoso rūmuose. Tačiau kad ir kur eitų, jas visur lydi iš požemiuose įrengto Labirinto ataidintis šiurpus riaumojimas ir kanopų dundėjimas. Tai jų brolis Minotauras, kraujo ištroškusi pabaisa, kasmet reikalaujanti naujos aukos.
    Kai Atėnų princas Tesėjas atvyksta į Kretą susigrumti su pabaisa, Ariadnė jį įsimyli ir pasiryžta padėti nužudyti Minotaurą. Tačiau dėl to ji turi išduoti savo šeimą bei gimtąją Kretą, o juk pasaulyje, kurį valdo ūmaus būdo graikų dievai dievai ir kuriame moterys tėra lengva ranka aukojami pėstininkai galingų vyrų žaidime, tokie poelgiai gali labai brangiai kainuoti. https://elvislab.lt/leidiniai/16512

  • U. Radzevičiūtė „Minaretas ir 7“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Romanas apie tai, kaip rašytoją veikia ir keičia triukšmas, tyla, vieta, konfliktai, kančia, kitų parašyti ir jo paties rašomi tekstai ir herojai. Ir kas atsitinka, kai rašytojas susiduria pats su savimi.
    Rašytoja, iškankinta triukšmo, gauna apdovanojimą – galimybę 11 mėnesių praleisti barokiniuose rūmuose Bamberge. Ji tikisi parašyti knygą apie ekscentrišką maniaką. Ji tikisi tylos savo rožiniame Rūmų kambaryje su keturiais gipsiniais berniukais ant lubų. Tačiau gyvenimas nėra tobulas. Rūmuose ji gyvens ne viena, o su triukšmingu šešiasdešimtmečiu rašytoju iš Irako už sienos. O dviejų žmonių susidūrimas kartais yra kaip tekstas, kurio bet kuri pusė bet kurią akimirką gali tapti antagonistu.
    https://elvislab.lt/leidiniai/16509

  • G. Nettel „Vienintelė duktė“. Skaito J. Karazijaitė.
    Alina ir Laura – nepriklausomos, karjeros siekiančios moterys, kurių nė viena neketina kurti šeimos. Laura ryžtasi drastiškam žingsniui – sterilizacijai, o Alina, laikui bėgant, apsisprendžia tapti motina. Kai Alinos nėštumas komplikuojasi, o Laura prisiriša prie kaimynės sūnaus, abi moterys išgyvena sudėtingus jausmus.
    Įtaigiai parašytame romane atskleidžiamas motiniškų jausmų dvilypumas, kruopščiai išnarstomos gyvenimiškos moterų patirties prieštaros. https://elvislab.lt/leidiniai/16505

  • A. Grybauskas „Apeigos stebykloje“. Skaito R. Simanavičius.
    Šioje trumposios prozos knygoje – pasakojimai, kurių vyksmas daugiau vidinis, tiek pat tikroviškas, kiek ir įsivaizduotas, kituose – priešingai, labiau išorėn, į veiksmą orientuotos istorijos, susijusios su įvairios kilmės ritualais.
    Knygos tekstuose pasitelkiami pasakos, (pseudo)istorizmo, maginės fantastikos elementai. Stilistiškai koncentruojamasi ne tiek į kalbinę raišką, tropus, o labiau į fabulą, veiksmą ir jo dinamiką, stengiantis žadinti skaitytojo vaizduotę, įskelti analogijas su archetipiniais personažais bei siužetais.
    Beveik visų tekstų veiksmas vyksta Vilniuje, autoriaus vaikystės Ariogaloje arba išgalvotoje, „laboratorinėje“ erdvėje. Chronologiškai pasakojimo laikas driekiasi nuo istorinių amžių (pvz., XVII a.) iki šių dienų ir net į ateitį. https://elvislab.lt/leidiniai/16500

  • J. Fosse „Baltybė“. Skaito V. Kubilius.
    Žmogus išvažiuoja iš namų be krypties ir tikslo. Jis suka tai dešinėn, tai kairėn, kol galiausiai užklimpsta provėžotame miško keliuke. Ima snigti, temsta ir šąla. Užuot ieškojęs pagalbos, žmogus pasuka takeliu gilyn į mišką. Eina, nepaisydamas tirštėjančios tamsos, nors ir suvokia, kad šitaip elgtis kvaila. Eina, kol priešais jį pasirodo švytinti būtybė. Šis susitikimas yra sapniškas, tarsi atsitiktinis, bet galimai esmiškas. Tai išskirtinis pasakojimas apie ribą tarp gyvenimo ir mirties. https://elvislab.lt/leidiniai/16499

  • R. Stankevičius „Nepadariusi tautai gėdos“. Skaito J. Karazijaitė.
    Iš Lietuvoje dabar žinomų kelių tūkstančių žydų gelbėjimų pagal veikimo įvairovę, trukmę sunku surasti prilygstantį buvusios Vilniaus universiteto bibliotekininkės Onos Šimaitės pagalbai. Neva negrąžintų į biblioteką knygų rinkimo tikslais ji gavo leidimą lankytis gete. Tai sudarė galimybę matyti Vilniaus geto gyvenimą iš vidaus, patirti tai, kas ne geto gyventojams buvo nematoma, nežinoma. Šimaitė padėjo slėptis pabėgusiesiems iš geto, parūpindavo geto gyventojams fiktyvius dokumentus, maisto, pinigų, išnešdavo iš geto kultūros vertybes. Tuo ji pelnė pagarbą, dėkingumą.
    Po suėmimo 1944-ųjų balandį ir kankinimų, Šimaitė buvo išvežta į koncentracijos stovyklą Vokietijoje, vėliau Prancūzijoje. Ją išlaisvinus 1944 m. rudenį, į Lietuvą nebegrįžo. Gal ir todėl ne vieną dešimtmetį JAV, Izraelyje, Prancūzijoje žinomumas apie šios kilnios asmenybės veiklą padedant žydams, pagarba jai buvo didesnė nei Lietuvoje. Knygoje „Nepadariusi tautai gėdos. Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai“ pateikti Šimaitės tekstai apie Vilniaus geto laikotarpį, jo atspindžiai pokariniame gyvenime, aprašomi mažiau Lietuvoje žinomi jos gyvenimo Izraelyje ir Paryžiuje fragmentai. https://elvislab.lt/leidiniai/16495

  • Sud. J. Vileikienė „Skaitinių valandėlė. „Slapti didžiųjų kompozitorių gyvenimai““. Skaito J. Vileikienė.
    Šis leidinys parengtas pagal Elizabeth Lunday knygą „Slapti didžiųjų kompozitorių gyvenimai. Nutylėti faktai apie muzikos pasaulio garsenybes“, kurią 2014 m. išleido leidykla „Gimtasis žodis“.
    Nuostabios melodijos, įsimenantys akordai ir didingi chorai gali būti – ir buvo – sukurti keistų, kartais labai įžūlių žmonių, bet kūrėjų keistenybės ar nukrypimai nė kiek nesumenkina muzikos poveikio. https://elvislab.lt/leidiniai/16492

  • A. Petronis „Nedetektyvai“. Skaito R. Simanavičius.
    Esu Augminas Petronis, man dvidešimt aštuoneri, dirbu kartais įdomų, tačiau apskritai ne itin reikšmingą darbą LR Seime. Mėgstu šeimos ir bičiulių draugiją, knygas ir įvairią keistą muziką.
    Jauni menininkai mėgsta sakyti, kad į savo darbus įdėjo daug savęs. Manęs „Nedetektyvuose“ beveik nėra. Pasirodau tik prabėgomis, tik kaip statistas, tik 75–76 psl. Manau, dėl to tik geriau. Neturėjau kūrybinės intencijos išlydyti vidinę savastį, paversdamas ją spaudos ženklų srautu. Norėjau, kad tiems, kas skaitys šias trumpas istorijas, jos teiktų malonumą, kokį keistiems (gerąja prasme) žmonėms teikia tūkstančio detalių dėlionės, lyginamoji kalbotyra ar juostinė fotografija. Bet štai paradoksas: atrodo, didžiausią skaitymo malonumą teikia tos knygos, kuriose siekiama šio to daugiau, nei tik suteikti malonumą.
    Leidyklos skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse 2023 m. Augminas Petronis laimėjo pirmąją vietą prozos kategorijoje. https://elvislab.lt/leidiniai/16491

  • P. Giordano „Tasmanija“. Skaito R. Simanavičius.
    40-metis Paolas, atsisakęs karjeros fizikos mokslų srityje, pasirinkęs žurnalistiką ir susidomėjęs klimato kaitos problematika, jaučia, kad viskas aplinkui byra į šipulius. Jo santuoka su devyneriais metais vyresne Lorenca atsidūrė aklavietėje, jis neįsivaizduoju jųdviejų ateities, tačiau bijo apie tai net užsiminti. Krizė ištiko ir jo artimiausius draugus bei pažįstamus. Jaunystės laikų bičiulis Džulijus išsiskyrė su žmona ir neranda bendros kalbos su savo sūnumi, kunigas Karolis įsimylėjo dvidešimtmetę merginą ir suabejojo savo pašaukimu, intelektualus debesų tyrinėtojas Novelis įsivėlė į skandalų virtinę dėl lyčių lygybės moksliniame pasaulyje, prarado šeimą ir savo reputaciją.
    Krizė purto ne tik pavienius žmones. Europos miestus drebina teroristiniai išpuoliai, horizonte švyti karų ir pasaulinių kataklizmų nuojauta. Paolas jaučia, kad bręsta globali visos planetos krizė. Bėgdamas nuo savęs ir savo sunkumų jis blaškosi po pasaulį, bet tik išdrįsęs atsiverti meilei ir skausmui, Paolas gali surasti savo išsigelbėjimo krantą. Savo Tasmaniją. https://elvislab.lt/leidiniai/16489

  • H. Wassmo „Mano žmogus“. Skaito R. Rainienė.
    Ruta ir Gormas. Ji – pripažinta pasaulinio garso dailininkė, užaugusi neturtingoje šeimoje, vienoje iš Šiaurės Norvegijos priekrantės salų. Jis – iš to paties krašto kilęs pasiturinčio prekybininko sūnus. Atsitiktinis susitikimas vaikystėje abiem paliko neišdildomą pėdsaką. Ruta ir Gormas buvo skirti vienas kitam, bet per daugybę metų įvykę šeši susitikimai nepasirodė lemtingi.
    Septintas susitikimas viską pakeitė. Subrendę, išgyvenę skyrybas, naujas pradžias ir nuviliančias pabaigas – jie pagaliau surado vienas kitą. https://elvislab.lt/leidiniai/16488

  • C. Ward „Vienas pats naktyje“. Skaito A. Čaikauskas.
    Vailderis Harlou, po daugybės metų grįžęs į Vislerio įlanką, pradeda rašyti savo paskutinę knygą: jis pagaliau pasirengęs papasakoti, kas iš tiesų nutiko tą vasarą.
    Tą vasarą Vailderis tetroško įsimylėti, tačiau Vislerio įlanka jaunuoliui turėjo kitą planą. Mažą miestelį persekiojanti mįslinga Durklarankio figūra, grobianti mažų vaikų tėvų ramų nakties miegą, pakursto Vailderio ir jo draugų – Harper ir Nato – smalsumą. Netrukus trijulė įmena kraupiausią įlankos vandenų gelmėse palaidotą miestelio paslaptį.
    Atvykęs į koledžą, Vailderis viliasi pradėti naują gyvenimą, stengdamasis pamiršti vasaros įvykius. Tačiau netikėtai dingęs Vailderio draugas Skai, pasisavinęs jo užrašus su vasaros įvykių liudijimais bei nuotrupomis, išleidžia knygą pavadinimu „Sąsiauris ir durklas“. Skai knyga melaginga, įvykiai joje apipinti fantazijų. O tiesą žino tik jis, Vailderis, ir Vislerio įlanka. Vienintelis būdas atkeršyti Skai – parašyti knygą, kurioje – kraupi tiesa.
    Grįžęs ten, kur vylėsi nebesugrįžti, Vailderis imasi memuarų. https://elvislab.lt/leidiniai/16487

  • C. Miłosz „Maištingas Czesławo Miłoszo autoportretas“. Skaito V. Kubilius.
    Aleksandras Fiutas yra Jogailaičių universiteto Krokuvoje profesorius, literatūrologas, Cz. Miloszo kūrybos tyrinėtojas; išleido studiją apie Cz. Miloszo poeziją. Šioji pokalbių knyga iš esmės praturtina CzesIawo Miloszo, kaip rašytojo, mąstytojo ir literatūrologo, paveikslą. Tai unikalus menininko savižinos dokumentas, ne tik kūrėjo, bet ir viso mūsų amžiaus portretas. https://elvislab.lt/leidiniai/16485

  • D. Avotiņa „Anyta“. Skaito R. Bernotienė.
    1940 metai, vieną okupaciją keičia kita, karas ir tremtys tampa kasdienybe, kurioje vis tiek reikia gyventi ir ieškoti pastovių dalykų, remtis į juos. Šeima, meilė, gamta gali būti tie ramsčiai, tačiau romano herojei Netei lemta patirti vieną griūtį po kitos. Tylus gyvenimas kaimiškoje Latvijos vietovėje, gamtos apsuptyje, garantuoja bent šiokią tokią ramybę, tačiau ir čia pasiekia ilgos karo ir okupacijos rankos. Negana to, Netei tenka kęsti rusės anytos pyktį ir pagiežą. Ji pati jau vėliau taps visai kitokia anyta ir aukos viską, kad pagelbėtų sūnui bei marčiai.
    Ramus ir išmintingas Netės gerumas, gebėjimas nepalūžti ir nenuleisti rankų pačiose sudėtingiausiose situacijose padeda jai susigrąžinti prarastus namus. O tuomet grįžta ir ramybė. https://elvislab.lt/leidiniai/16484

  • R. Calasso „Leidėjo menas“. Skaito A. Čaikauskas.
    Kas yra gera leidykla ir geros knygos? Kodėl taip svarbu, kokią formą rankraščiui suteikia leidėjas? Kaip gimsta viršeliai? Kuo leidyba primena azartinius lošimus? Roberto Calasso neabejoja, kad leidyba yra menas, kuriuo užsiimti būtini pinigai ir kuris dar nė vieno nepadarė labai turtingu. Tačiau juk būtent leidėjų pasirinkimai, kokias knygas leisti ir kokių – ne, tiesiogiai veikia bet kurios visuomenės kultūrą ir intelektualinę raidą.
    Roberto Calasso taip pat aprašo leidyklos „Adelphi Edizioni“ literatūrinės vizijos formavimąsi, apžvelgia svarbiausius leidėjus Europos istorijoje: nuo venecijiečio spaustuvininko Aldo Manuzio, 1502 m. išleidusio pirmąją knygą minkštu viršeliu, iki „Gallimard“ (Prancūzija), „Insel“ ir „Suhrkamp“ (Vokietija), „Einaudi“ (Italija) ir kt. https://elvislab.lt/leidiniai/16481

  • Sud. Z. Medišauskienė „Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius“. Kn. 5. Skaito R. Pranckūnas.
    Penktoji knyga aprėpia miesto istorijos epizodus nuo viduramžių iki XX amžiaus pradžios.
    Šį kartą skaitytojas ras pasakojimą apie Kreivąją pilį, kuri stovėjo dabartinio Kalnų parko teritorijoje ir kaip ji galėjo atrodyti XIII–XIV amžiuje. Galės sužinoti apie to meto vilniečius ir jų gyvenimą, kurį atskleidžia archeologų surastos praėjusių šimtmečių žmonių gyvenimo liekanos. Senojo Vilniaus vaizdą piešia ir iki XIX amžiaus pradžios išsilaikiusių senovinių krautuvių aprašymas. O tai, ką vilniečiai jose galėjo įsigyti, jau buvo naujųjų laikų europiečių pasiekimų rezultatas.
    Knygoje rašoma ir apie kitas reikšmingas ar smagias XIX–XX amžiaus sandūros miesto gyvenimo naujoves – pirmąjį atrakcionų parką, ir tikrai ne sovietinį, o kur kas senesnį europiečių išradimą – vaikų darželius. Jau nebe pirmą kartą grįžtama prie skurdo Vilniaus te- mos, idant sugebėtume įvertinti ir pamatuoti, kiek pažengėme į priekį nuo anų laikų, kai dalis vilniečių gyveno „lyg kapuose" ir pirkosi ugnį pupoms išsivirti." https://elvislab.lt/leidiniai/16475

  • G. M. Burnet „Pacientė“. Skaito B. B. Tauterytė.
    Londonas, 1965 metai. Jauna moteris įsitikinusi, kad charizmatiškas psichoterapeutas Kolinsas Braitvaitas yra atsakingas už jos sesers savižudybę. Nusprendusi įminti sesers mirties paslaptį, ji susikuria alternatyvią tapatybę ir pati kreipiasi į gydytoją kaip klientė, o visus susitikimus kruopščiai fiksuoja užrašų knygelėse. Tačiau vis labiau įsitraukdama į psichoterapeuto siūlomą tamsų ir grėsmingą žaidimą moteris sutrinka, jai darosi vis sunkiau suvokti, kur realybė, o kur pramanas, kur jos tikrasis „aš“, o kur – susikurta asmenybė. https://elvislab.lt/leidiniai/16474

  • E. S. Dusapin „Žiema Sokče“. Skaito A. Jurkevičiūtė.
    Romane pasakojama apie netikėtą dviejų žmonių, kilusių iš skirtingų kultūrų, susitikimą – apie teikiantį viltį artimumą ir neįveikiamą svetimumą tuo pat metu. Drauge tai ir Pietų Korėjos paveikslas – vietinių gyventojų kasdienybė, tradicijos, legendos. https://elvislab.lt/leidiniai/16453

  • A. Šileika „Nebaigti reikalai“. Skaito P. Šironas.
    1959-ieji, sovietų Lietuva. Vos dvidešimt penkerių sulaukęs Martynas Averka atrodo ne pagal metus brandus ir pavargęs. Jis jau ištvėrė beveik dešimties metų kalinimą Gulage ir parkeliavo namo per visą Rusiją. Dabar Martynas siekia kaip išgalėdamas priešintis sovietų santvarkai ir nepasiduoti biurokratijai, grasinančiai iš jo atimti mylimąją su paslaptinga praeitimi. Tačiau pagrindinis Martyno tikslas – užtikti pėdsakus žmogaus, jaunystėje jam labai daug davusio, bet labai daug ir atėmusio.
    Būdamas keturiolikos Martynas susipažino su miestiečiu mokytoju poetu Kostu, ir šis parodė jam platų pasaulį, plytintį už gimtojo Lynežerio kaimo ribų. Bet netruko paaiškėti, kad mokytojas nebuvo tuo, kuo dėjosi. Po daugelio metų vaikinas įsilaužia į Pažaislio vienuolyne įsikūrusią psichoneurologinę ligoninę suvesti senų sąskaitų. https://elvislab.lt/leidiniai/16451

  • W. Herzog „Kiekvienas už save ir Dievas prieš visus“. Skaito R. Simanavičius.
    Amžinai alkanas pokario vaikas, kartu su motina bėgantis iš subombarduoto Miuncheno į skurdžią trobelę Alpėse. Egipto tyruose klajojantis, mirties artumą patiriantis paauglys. Aistringas meilužis ir ne mažiau aistringas menininkas, geidžiantis patirti gyvenimo pilnatvę ir ją išsakyti sava kalba...
    Herzogo atsiminimai – tai ne tik neprilygstamas nuotykių pasakojimas, bet ir įspūdingas mūsų laikų menininko autoportretas. https://elvislab.lt/leidiniai/16450

  • M. Desiati „Išvykėliai“. Skaito M. Baranauskaitė.
    Klaudija – vienišė, bet savimi pasitikinti, ekstravagantiška mergina, mėgstanti rengtis vyriškais drabužiais ir dažytis plaukus raudonai. Frančeską, įkalintą religinių ir šeiminių ritualų rutinoje, keri jos transgresyvus būdas ir savęs paieškos, Klaudiją nuvedančios į modernųjį Milaną, paskui – į multikultūrišką Berlyną. Čia nebegalioja jiems skiepytos gyvenimo taisyklės. Abu romano veikėjai drauge bręsta kaip asmenybės, veikiamos takios savasties: abu užmezga tos pačios lyties porų santykius, abu pasiklysta ir vėl atranda save tarp margų Berlyno asmenybių. Klaudija įtikina Frančeską persikelti į šiaurę ir stoti akistaton su savo baimėmis, bet pietų ilgesys nepagydomas – tai amžinoji nostalgija ir priekaištas palikus tai, kas brangu. https://elvislab.lt/leidiniai/16449

  • B. Hall „Išgelbėtas“. Skaito P. Šironas.
    Kai patyręs karo reporteris Benjaminas Hallas 2022 m. kovo 14-osios rytą pabudo Kyjive, net nenutuokė, kad po kelių valandų vos nežus nuo rusų bombos. B. Hallas ne kartą dirbo pavojingose karo veiksmų zonose, tokiose kaip Sirija ir Afganistanas, tačiau, įsidarbinęs žiniasklaidos bendrovėje „Fox News“ ir sulaukęs trijų dukrelių, ketino pradėti ramiai gyventi.
    2022 m. vasarį Rusijai klastingai užpuolus Ukrainą, B. Hallas pasisiūlė ten vykti. Po kelių savaičių jo komanda rengdama reportažą pateko į rusų artilerijos ugnį. B. Hallas buvo sunkiai sužeistas ir įstrigo Kyjive. Buvo neaišku, ar pavyks ištrūkti gyvam.
    Pirmą kartą B. Hallas dalijasi savo patirtimi: nuo matytų karo siaubų iki dramatiško išsigelbėjimo ir sunkaus sveikimo. Autorius prisimena darbą priešakinėse linijose įvairiose konfliktų apimtose šalyse, gilinasi į visam laikui jį pakeitusius įvykius ir tyrinėja, kaip pastangos atsisveikinti su karo reporterio profesija grąžino jį į kovos veiksmų zoną paskutinį, tačiau lemtingą kartą. Skaitant daugybės žmonių, gyvenančių skirtingose pasaulio šalyse, bet susivienijusių tam, kad jis būtų išgabentas į saugią vietą, liudijimus, atsiskleidžia stulbinantis sudėtingo komandinio darbo ir atkaklumo paveikslas. https://elvislab.lt/leidiniai/16448

  • N. Černiauskas „Fado“. Skaito R. Simanavičius.
    Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Nebūtame kalendoriuje išryškėjo 1968-ųjų vasara, atnešusi daugybę permainų: senųjų politikų kartai užleidžiant pozicijas, kilo audringi jaunimo protestai, ginčai dėl Antano Smetonos atminimo, mene skleidėsi hipių ideologija, šalies bažnyčias pasiekė Vatikano II susirinkimo nutarimai. Į praeitį ėmė trauktis ištisa epocha, pasaulis keitėsi nuo Vilniaus iki pat Lisabonos ir net... Angolos.
    Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. https://elvislab.lt/leidiniai/16443

  • L. Donskis „Blogis yra laikinas“. Skaito V. Kubilius.
    Tai filosofo Leonido Donskio tekstų rinktinė, kurioje sugulė per 11 metų įvairiose knygose publikuoti darbai. Aktualūs vakar, šie tekstai tebėra svarbūs šiandien ir, tikriausiai, tokie bus visada. Ši knyga įrodo ir L. Donskio minties įvairiapusiškumą. Tai – intelektualas, kuriam nebuvo neįdomių ar nesvarbių temų. Jis visada užuosdavo blogos politikos kvapą, veidmainystę ar neteisybę ir kalbėdavo apie tai nedvejodamas. O kartu su didžiule aistra ir išmanymu pasakodavo apie tapybą, populiariąją muziką ar futbolą. Jis puikiai suprato pasaulio kontekstą, tad vietines diskusijas sugebėdavo pakelti į brandesnį lygį. https://elvislab.lt/leidiniai/16442

 

BRF (tekstas Brailio raštu)

  • L. J. Ross „Pasienio žemės“.
    Kai atokiame kariuomenės poligone Nortumberlando nacionaliniame parke nušaunama jauna moteris, tirti nusikaltimo iškviečiamas Rajenas.
    Tuo pat metu smurtiniai nusikaltimai vykdomi ir didelės istorinės svarbos objektuose šalies šiaurės rytuose. Nusikaltėlis palieka ant paviršių užpurkštą simbolį. Nukentėjusiųjų skaičius vis didėja, tad Rajenui ir jo komandai būtina išnarplioti už simbolio slypinčią paslaptį. Kol dar nevėlu...  https://elvislab.lt/leidiniai/16455

 

Jaunimui

  • R. Riggs „Paukščių sąskrydis“. Kn. 5. Skaito V. Kubilius.
    Romanų ciklo „Ypatingų vaikų namai“ penktoji knyga.
    Mirštantis ponas H – vienintelis Džeikobo ryšys su slaptu senelio Abės gyvenimu – patiki jam paskutinę misiją: surasti moterį vardu V ir pristatyti jai ypatingąją Nurą.
    Nura persekiojama. Ji yra svarbi senovinės pranašystės, kalbančios apie artėjančią apokalipsę, dalis. Jei pavyks apsaugoti Nurą – bus išsaugota visų ypatingųjų pasaulio ateitis.
    Kadaise V buvo galingiausia ir paslaptingiausia senelio bendražygė, tačiau dabar ji slapstosi ir nė už ką nenori būti surasta...
    Turėdamas tik keletą užuominų, kaip rasti V, sekamas senų priešų ir nenutuokdamas, kas laukia priešaky, Džeikobas Portmanas drąsiai tęsia savo epinę ir jauduliu pulsuojančią kelionę naujoje „Ypatingų vaikų namų“ dalyje „Paukščių sąskrydis“.h ttps://elvislab.lt/leidiniai/16522

  • D. Suwalska „Juodieji ežerai“. Skaito B. B. Tauterytė.
    Magdai šešiolika. Ji gyvena su mama, patėviu ir broliuku. Kaip ir viskas būtų neblogai. Patėvis draugiškas, kartais net geras patarėjas. Broliukas dar mažas, linksmas vaikas. Tik sunkiai klostosi santykiai su mama. Mergaitė nesupranta, kodėl mamos rūpestis toks perdėtas, kodėl ji dukrą taip uoliai nuo visko saugo, kodėl jos nuolat eina pas tą pačią gydytoją ir geria tuos pačius vaistus. Magda jaučiasi tarsi paslapčių rate, kuriame kažkas netikra, neištarta, nutylėta. Ji ieško atsakymų į klausimus, kurių nedrįsta užduoti. Ir atranda sau terapiją – rašymą. Mergaitė pradeda kurti asmeninį tinklaraštį, kurio skaitytoja – vien ji. Ima lankyti Literatų klubą, čia atgauna kvapą, giliau pažvelgia į save ir pasaulį. Be to, ji mėgsta teatrą, daug skaito, jai patinka klausyti nišinių grupių, kurių muzika skirta „merginoms ežerų akimis“, kaip sako Literatų klubo vadovas. Pamažu pribręsta užduoti esminį klausimą: „Kas man yra?“ Tik knygos gale paaiškėja, kas buvo nuo Magdos slepiama. https://elvislab.lt/leidiniai/16515

  • Z. Vitkus „Akimirka apsispręsti“. Skaito R. Pranckūnas.
    XX a. viduryje, kilus Antrajam pasauliniam karui, buvo atverstas bene tamsiausias puslapis Europos, taip pat ir Lietuvos, istorijoje – Holokaustas. Naciai, nusprendę išžudyti visus žydus, pradėjo masinį šios tautos naikinimą. Dalis žmonių bendradarbiavo su naciais arba laikėsi pasyviai. Bet ne visi. Ši knyga – apie dalelę jų. Dvidešimt keturios tikros istorijos apie tuos Lietuvos gyventojus (ir svetimšalius), kurie, rizikuodami savo ir savo šeimos gyvybėmis, ne tik gelbėjo žydus, bet ir iki šiol neleidžia užgesti tikėjimui žmogumi ir nesavanaudišku jo gerumu. https://elvislab.lt/leidiniai/16511

  • M. Kaurin „(Ne)tikros atostogos“. Skaito M. Baranauskaitė.
    Melas norint pritapti – tai pagrindinė „(Ne)tikrų atostogų" tema. Juk turbūt visi svajoja apie atostogas egzotiškame paplūdimyje ar prie baseino prabangiame viešbutyje. Noras neatsilikti ir nepasirodyti prastesnei nei bendraklasiai privertė šeštokę Iną pameluoti, kad išvyksta atostogauti į šiltus kraštus. Tačiau iki jų Inai toli kaip iki mėnulio – jos mama neturi pinigų jokioms atostogoms. Melo burbulas vis auga, Ina bendraklasėms rašo melagingas žinutes ir publikuoja suklastotas nuotraukas, nors dėl to jaučiasi siaubingai. Atrodo, kad visos atostogos praeis slepiantis tvankiame kambaryje, kol į jos langą barkšteli naujojo kaimyno paleistas akmenukas. Galbūt šilti kraštai ir svajonių atostogos yra kur kas arčiau, nei atrodo? https://elvislab.lt/leidiniai/16486

  • D. Smith „Vilkė“. Skaito B. B. Tauterytė.
    866-aisiais metais Nortumbrijoje sudužo vikingų laivas, tačiau Ilva ir jos mama išsigelbėjo. Deja, džiaugsmas tęsiasi neilgai – mergaitė lieka vienui viena ir prisiekia žūtbūt atkeršyti žiauriam motinos žudikui. Juk ji tikra vikingė, ji privalo įvykdyti teisingumą, kad ir kokia būtų to kaina. Žiemos šalčiu alsuojanti, vilkų staugimo, pavojų ir kovų pilna kelionė prasideda. Nuotykių romanas „Vilkė“ skirtas vidutinio mokyklinio amžiaus moksleiviams, paaugliams ir suaugusiesiems, kuriuos domina viduramžiai, vikingai, vilkai ir įtraukiančios istorijos apie išgyvenimą laukinėje gamtoje. https://elvislab.lt/leidiniai/16477

 

Vaikams

  •  K. Ohlsson „Stebuklingoji širdis“. Skaito R. Jokubauskaitė.
    Geriausia Robertos draugė Šarlotė sunkiai serga. Jai reikia kitos širdies – ir skubiai. Viename aukcione Roberta randa gaublį, kuris, kaip sužino, yra stebuklingas. Jeigu pavyks atlikti ypatingą užduotį, gaublys gali išpildyti vieną norą. Roberta iškart supranta, kad tai galimybė išgelbėti Šarlotę! Kartu su draugu Eriku ji daro viską, kad Šarlotė pasveiktų. Tik ar jie suspės, kol dar nevėlu? https://elvislab.lt/leidiniai/16517

  • V. Legkauskas „Pinigų kelionė“. Skaito R. Simanavičius.
    Kviečiu leistis į pinigų kelionę! Jos metu apkeliausi visą pasaulį, sužinosi, kokie buvo pirmieji pinigai, kuo žmonėms mokėdavo už darbą, kai dar nebuvo nei popierinių pinigų, nei monetų, kam prireikė monetų ir banknotų, kaip veikia bankai, kuo bitkoinas skiriasi nuo įprastų pinigų ir daugybę kitų svarbių dalykų.
    Ir, žinoma, sužinosi, ką daryti, kad pinigai į tavo kišenę keliautų sklandžiai ir ją patikimai apsaugotų nuo vėjo švilpavimo. https://elvislab.lt/leidiniai/16516

  • Z. Vitkus „Lietuvos kasdiena“. Skaito R. Pranckūnas.
    Tai spalvinga Lietuvos kasdienio gyvenimo istorija: kokius būstus statė mūsų protėviai, ką ir kaip valgė, kuo rengėsi, kaip palaikė higieną ir gydėsi, kaip augino vaikus, kuo vertėsi, kaip ilsėjosi, galų gale, kaip jautėsi. Visa tai ir daugiau rasite šioje istoriko Zigmo Vitkaus parašytoje ir dailininkės Jūratės Veteikytės smagiais, pagauliais piešiniais iliustruotoje knygoje. https://elvislab.lt/leidiniai/16490

  • S. Baudet „Kraujo spalvos etiudas“. Skaito R. Simanavičius.
    Pranešama, kad Londone naktį tuščiame, negyvename name rastas E. DŽ. DREBERIO kūnas. MIRTIES priežastis neaiški. Negyvėlio kišenėje rastoje vizitinėje kortelėje adresas JAV, Ohajuje. Bet kokia suteikta informacija bus naudinga.
    Tirdama mįslingą žmogžudystę policija pagalbos kreipiasi į detektyvą Šerloką Holmsą. Kartu su daktaru Votsonu jiedu pradeda tyrimą, kuris atskleis begalinį keršto siekį ir paslaptingas detales, kurios... daug paslaptingesnės, nei buvo manyta. Bet argi egzistuoja nusikaltimas, kurio nepavyktų išnarplioti žymiausiam pasaulio detektyvui Šerlokui Holmsui? https://elvislab.lt/leidiniai/16476

  • J. van Leeuwen „Kai mano tėtis tapo krūmu“. Skaito M. Baranauskaitė.
    Visiems sakau, kad mano vardas Toda, nors tikrasis ilgesnis, su keturiomis „k“. Čia, kur gyvenu dabar, žmonėms sunku jį ištarti. Mane įkurdino Pasimetėlių vaikų namuose kartu su trylika kitų vaikų. Kai kurie, kaip ir aš, atvyko iš kitų šalių.
    Kai Todos šalyje prasidėjo neramumai, jos tėtį pakvietė į kariuomenę. Mergaitei teko vykti į kitą šalį pas mamą. Kelionė kupina pavojų, keistų susitikimų, lemtingų sutapimų ir juoką keliančių situacijų. Nors keliauti nelengva, bet Toda tiki, kad greitai susitiks mamą. https://elvislab.lt/leidiniai/16473

  • Sud. A. Musteikis „Tirpsta diena kaip ledai“. Skaito G. Pupkevičienė.
    Eilėraščiuose pasakojamos istorijos intriguoja, žadina smalsumą, kviečia kūrybiškai žvelgti į pasaulį.
    Viename eilėraštyje šmurkštelėjo kačiukėlė, o kitame – pabiro žirniai. Dar kitame šmirinėja aukso pelė ir skleidžiasi žvaigždelės.Skaitytojams duris atveria Murkliaparkis, tarp puslapių slapstosi krokodilas Bokodilas, vaikštinėja kaukučiai ir Miško Senis. Ir visur aplinkui pritulpiuota. https://elvislab.lt/leidiniai/16452

 

Žurnalai

 

Brailio raštu

  • G. Grušaitė „Grybo sapnas“. – 6 kn.
    Grybo sapnas – tai romanas apie žmones, pasiklydusius savo vidiniuose labirintuose. Visuomenės akimis sėkmingus gyvenimus susikūrusios trisdešimt penkerių moterys Upė ir Ina bei norvegas restorano šefas Karlas iš tiesų gyvena savo proto kalėjimuose. Jiems kažko trūksta, bet net patys nežino ko. Kiekvienas savaip visą gyvenimą ieško kelio vidinio susitaikymo link, tačiau tik atsidūrę mistiškame vasarnamyje Pervalkos g. 31 randa sprendimo užuominą.

  • P. Coelho „Lankininkas“. – 1 kn.
    Įkvepianti istorija apie jauną žmogų, siekiantį pasisemti vyresniojo patirties, ir apie ilgaamžes gyvenimo pamokas. Su jam būdinga išmintimi, Paulo Coelho primena, kad žmogaus gyvenimas be tikslo yra bereikšmis, veiksmai ir sielos šauksmas – neatsiejamai susiję, o gyvenimas, kurį kiekviename žingsnyje lydi atstūmimo ar nesėkmės baimė, skurdina.

Vartotojų komentarai (0)

Norėdami parašyti komentarą, turite prisijungti.

Grįžti atgal