Nebaigti reikalai

1959-ieji, sovietų Lietuva. Vos dvidešimt penkerių sulaukęs Martynas Averka atrodo ne pagal metus brandus ir pavargęs. Jis jau ištvėrė beveik dešimties metų kalinimą Gulage ir parkeliavo namo per visą Rusiją. Dabar Martynas siekia kaip išgalėdamas priešintis sovietų santvarkai ir nepasiduoti biurokratijai, grasinančiai iš jo atimti mylimąją su paslaptinga praeitimi. Tačiau pagrindinis Martyno tikslas – užtikti pėdsakus žmogaus, jaunystėje jam labai daug davusio, bet labai daug ir atėmusio.

Būdamas keturiolikos Martynas susipažino su miestiečiu mokytoju poetu Kostu, ir šis parodė jam platų pasaulį, plytintį už gimtojo Lynežerio kaimo ribų. Bet netruko paaiškėti, kad mokytojas nebuvo tuo, kuo dėjosi. Po daugelio metų vaikinas įsilaužia į Pažaislio vienuolyne įsikūrusią psichoneurologinę ligoninę suvesti senų sąskaitų.

Antanas Šileika aukštos meninės vertės pasakojimu „Nebaigti reikalai“, paremtu kruopščiu istoriniu tyrimu, savitai tapo XX amžiaus vidurio Lietuvą laisvės kovų ir sovietinės okupacijos metais, jauno žmogaus tapatybės paieškas ir su sovietų saugumu kolaboravusio poeto Kosto Kubilinsko moralinius pasirinkimus. Romane nagrinėjamos jaunystės nekaltumo ir iliuzijų griūties, lojalumo ir išdavystės, keršto ir meilės okupuotoje Lietuvoje temos.