(Ne)gyvenimo fragmentai

Rimas Burokas – legendinis tragiško likimo lietuvių poetas, hipis, keliautojas. Laisvas Rimo Buroko gyvenimas buvo neparankus brutaliai Sovietinei sistemai, todėl jį persekiojo KGB, guldė į psichiatrinę ligoninę, galiausiai įkalino už veltėdžiavimą. Mirė kalėjime 1980 m. Rimas Burokas – vienas ryškiausių 8-ojo dešimtmečio poetinių balsų, epochos atliepusios anapus geležinės uždangos vykusius Prahos pavasarį, Woodstoką, Paryžiaus revoliuciją, simbolis.

Ši knyga yra pirmas bandymas iš nuotrupų – eilėraščių skiaučių, prisiminimų skeveldrų, kalėjimo bylos likučių – (re)konstruoti poeto, bitniko ir hipio, o gal tiesiog 8-ojo dešimtmečio laisvės ženklo, portretą. Pastanga atkurti šį paveikslą – ar juolab tą laikotarpį – neišvengiamai balansuoja ties riba, kur interpretacija ima keisti tai, kas tikra. Tačiau nėra pasirinkimo. Nes užmarštis yra ir atminties iškalinimo forma, lydima vienintelės vilties, kad visa tai gali (ir turi) būti atrasta ir iš naujo perskaityta.

Šviesiosios šios knygos salos - 96 Rimo eilėraščiai. Kas dabar galėtų nuspėti, kokius jų invariantus ir kokia tvarka jis šiandien į šią knygą sudėtų? Mes, datuotus ir nedatuotus, rikiuojame juos iš pluošto, kurį išsaugojo Silva Burokienė - Kurienė, ir, ko gera, šventvagiaujame, kalbėdami veikiau apie savo įsivaizdavimus nei apie Rimą ir jo poeziją.