Atlantas. Kn. 8

Ciklo „Septynios seserys“ aštuntoji knyga.

Jokia viltis nėra klaidinga, Atlantai. Viltis yra pasirinkimas. Viltis – tai tikėjimas net tada, kai viskas atrodo beviltiška. Pasirink viltį ir nutiks nuostabių dalykų.

1928-ieji, Paryžius. Gailestinga šeima radusi priglaudžia leisgyvį berniuką. Mielas, sumanus, talentingas vaikas jos globojamas ima gyventi taip, kaip anksčiau galėjo tik svajoti, tačiau nė žodžiu neužsimena, kas jis yra iš tiesų. Jis užauga, įsimyli, studijuoja prestižinėje Paryžiaus konservatorijoje, netgi kone pamiršta praeityje išgyventą siaubą ir kadaise duotą pažadą. Bet Europoje pradėjus siautėti blogiui niekas nebėra saugus, ir giliai širdyje jis ima jausti – artėja laikas ir vėl sprukti.

2008-ieji, Egėjo jūra. Septynios seserys – pirmą kartą visos kartu – susirenka „Titano“ laive atsisveikinti su mįslinguoju ir be galo mylėtu tėvu. O jis ir vėl uždavė joms galvosūkį – raktą į jų praeitį patikėjo dingusiai seseriai. Moterys imasi narplioti paslaptis, tačiau kaskart paaiškėjus tiesai iškyla po naują klausimą, ir joms tenka susitaikyti su mintimi, kad nė viena nepažinojo tėvo, kuriuo žavėjosi. Maža to, tos paslaptys gali turėti padarinių kiekvienos iš jų gyvenimui.

Aprėpianti viso gyvenimo meiles ir netektis, peržengianti valstybes ir vandenynus tėvo Atlanto istorija knygoje „Atlantas. Tėvo istorija“ veda „Septynių seserų“ ciklą prie stulbinančio, nepamirštamo finalo.