2024 rugpjūčio 2 d.

Liepos mėnesio naujienos

Dalinamės liepos mėnesį specialiaisiais formatais parengtų ir įsigytų leidinių sąrašu:

MP3 (garso įrašas)

D. Feldman „Egzodas, papildytas leidimas“. Skaito G. Pupkevičienė.
Kas įvyko po to, kai iš itin uždaros chasidų bendruomenės Viljamsberge pasitraukusi Debora Feldman ryžosi susikurti geresnį gyvenimą? Būdama dvidešimt trejų, pasiėmusi mažametį sūnelį ir susikrovusi negausią mantą, moteris ėmė tyrinėti aplinkinį pasaulį. Jos kelias prasidėjo pirmaisiais savarankiškais žingsniais Niujorke, tęsėsi tyrinėjant JAV, o vėliau nuvedė močiutės pėdsakais per visą Europą, kol pagaliau ji rado savo vietą mažiausiai tikėtiname mieste. https://elvislab.lt/leidiniai/16636
R. García „Atsisveikinimas su Gabo ir Mersedese“. Skaito R. Pranckūnas.
2014 metų kovą Gabrielis García Márquezas, vienas garsiausių dvidešimto amžiaus rašytojų, persišaldo. Moteris, daugiau nei penkiasdešimt metų jo gyvenimo draugė, žmona Mercedes Barcha, praranda viltį; jos vyras, meiliai vadinamas Gabo, tada jau beveik aštuoniasdešimt septynerių, grumiasi su demencija. „Geruoju nesibaigs“, – sako ji sūnui Rodrigo.
Sulig tais motinos žodžiais Rodrigo susimąsto: „Nejaugi taip ateina pabaiga?“ Trokšdamas suvokti prasidėjusių įvykių prasmę, jis pradeda rašyti paskutinių Garcíos Márquezo dienų istoriją. Kūrybos rezultatas – šis intymus ir nuoširdus pasakojimas, apmąstymai ne vien apie tėvo mirtingumą, bet ir apie jo neprilygstamą žmogiškumą.
Ryškūs prisiminimai ir skaudus reportažas parodo šį iškilų genijų ne vien kaip literatūros kūrėją, bet ir kaip pagrindinį personažą, ir sodriomis spalvomis piešia netektį patyrusios šeimos portretą. Pasakojimo centre – žmogus tragiškiausią gyvenimo akimirką, žavintis humoru netgi tada, kai gęsta jo blaivus protas. Gabo džiaugiasi artimiausių žmonių meile ir dėmesiu, bet grumiasi su tuo, ko netenka – ir su tuo, ko jau neteko. Paskutinėje kelionėje drauge su juo charizmatiškoji Mercedes, amžinoji palydovė ir mūza, viena pagrindinių Márquezo gyvenimo ir kūrybos įkvėpėjų. https://elvislab.lt/leidiniai/16635
T. Gerritsen „Šnipų pakrantė“. Skaito B. B. Tauterytė.
Buvusi šnipė Megė Bird į Puritį, nedidelį pajūrio miestelį Meino valstijoje, atsikraustė po tragiškai nenusisekusios misijos vildamasi palikti praeitį užnugaryje. Dabar ji ramiai gyvena savo vištų ūkyje, vis dar saugodamasi galimo keršto už įvykius, privertusius anksčiau laiko pasitraukti į pensiją.
Tačiau kai Megės kieme išmetamas kūnas, moteris iškart supranta, kad tai – žinutė nuo jos taip ir nepamiršusių priešų. Megė kreipiasi pagalbos į senus bičiulius – irgi buvusius CŽA agentus, kad šie padėtų išsiaiškinti, kas trokšta jos mirties ir kodėl. Nors visi šio „Martinio klubo“ nariai – užtarnauto poilsio išėję šnipai, jie vis dar nepraradę naudingų įgūdžių, kuriais nekantrauja vėlei pasinaudoti, kad praskaidrintų ramią savo naujojo gyvenimo kasdienybę.
Būrelio pastangas apsunkina laikinoji Puričio policijos viršininkė Džoana Tibodo. Labiau įpratusi tvarkytis su triukšmadariais turistais nei su žudikais, ji niekaip negali suprasti, kodėl Megė taip nenori dalintis informacija ir kaip jos keistuoliai draugai sugeba nuolatos vienu žingsniu aplenkti pareigūnus.
Kol, nepaisydama „Martinio klubo“ manevrų, Džoana atkakliai stengsis ištirti bylą, ieškodama atsakymų, Megė bus priversta prisiminti savo senąjį darbą, dėl kurio yra išmaišiusi visą pasaulį – nuo Bankoko iki Stambulo, nuo Londono iki Maltos. Sugrįžo vaiduokliai iš jos praeities, bet padedant ištikimiems bičiuliams ir net atkakliajai Džoanai Tibodo, Megei galbūt visgi pavyks išgelbėti savo naujai susikurtą gyvenimą. https://elvislab.lt/leidiniai/16630
J. Andruchovyč „Moskoviada“. Skaito A. Stulpinas.
Romanas „Moskoviada“ – autoriaus atsiteisimas su griūvančios sovietų imperijos sostine, kurioje jam teko gyventi studijuojant M. Gorkio literatūros institute. Tai – autoriaus alter ego, tuo pačiu ir tikro šelmių romano personažo girta klajonė po Maskvą, kurios girdyklos ir kloakos, svaigalais ir megalomaniškais kliedesiais skaidrinama apgailėtina jaunų imperijos inteligentų būtis atskleidžia vis svetimesnį ir atgrasesnį pūvančio megapolio veidą. https://elvislab.lt/leidiniai/16629
H. Coben „Surasiu tave“. Skaito R. Pranckūnas.
Prieš penkerius metus nekaltas vyras sėdo į kalėjimą už sūnaus nužudymą. Šiandien jis sužino, kad jo vaikas gyvas.
Kalinys suplanuoja varginantį pabėgimą, pasiryžęs įvykdyti neįmanomą misiją: išgelbėti savo atžalą, atgauti gerą vardą ir išsiaiškinti, kas nutiko iš tikrųjų. https://elvislab.lt/leidiniai/16627
A. Nore „Kapas jūroje“. Skaito A. Stulpinas.
1940 m. rudenį, naciams okupavus Norvegiją, ties Bonde nuskendo laivas „Prinsesse Ragnhild", kuriuo plaukė ir jo savininkas Toras Falkas su šeima. Jo žmona Vera Lind ir jos naujagimis sūnus Olavas išgyveno, tačiau pats Toras ir šimtai kitų žmonių žuvo.
Po septyniasdešimt penkerių metų prasideda pavojingos tiesos medžioklė – Vera, kuri tapo garsia rašytoja, randama negyva vandenyne, žemiau uolos.
Ar ji nusižudė? O gal moteris žinojo tokią didelę paslaptį, kad kažkas nusprendė ją visam laikui nutildyti.
Prieš ketvirtį amžiaus Vera savo memuaruose aprašė šeimos tragediją, tačiau niekas neturi viso jų teksto – visa istorija išdalyta dalimis ir atiduota saugoti skirtingiems žmonėms. Jos anūkė Saša nutaria surasti rankraštį ir išsiaiškinti tiesą.
Padedama susikompromitavusio slaptojo agento, turinčio savų motyvų, ji imasi narplioti šeimos praeities labirintus, tačiau tiesos ieško ne tik jie. Ir netrukus ne vienai gyvybei ima grėsti pavojus. https://elvislab.lt/leidiniai/16625
D. Hurst „Gydytojo žmona“. Skaito V. Kubilius.
Mano sutuoktinis – gydytojas. Jis protingas ir žavus vyras, kuriuo visi pasitiki. Visi, išskyrus mane.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad turiu viską: tobulą santuoką, tobulą vyrą, tobulą gyvenimą. Bet realybė kur kas sudėtingesnė.
Gydytojas Driu Devlinas – toli gražu ne toks garbingas žmogus, kokiu dedasi. Persikraustėme į šį nuostabų namą su pritrenkiančiu vaizdu į jūrą, nes norėjome pamiršti praeitį. Vylėmės atversti naują gyvenimo knygos lapą.
Deja, išsiaiškinau, kad vyras ir vėl man meluoja. Jis naudojasi darbo suteikta galia ir sujaukia kitų žmonių gyvenimus, kad tik gautų tai, ko trokšta. Bet kokia kaina.
Tik jis be reikalo mane nuvertina. Šis pašalinių žvilgsnių retai liečiamas didžiulis namas suteikė man progą gerai apmąstyti vyro klaidas. Driu nė nenutuokia, kas jo laukia… https://elvislab.lt/leidiniai/16624
I. Buivydaitė „Atgimusi melodija“. Skaito M. Baranauskaitė.
Lyg ir eilinė kelionė į Daniją Dagnei tampa lemtinga kryžkele. Nedidukėje kavinėje netikėtai nugirsta melodija pažadina prisiminimus apie seniai matytą, lyg į vandenį prapuolusią draugę. Kur dabar Magna? Kaip susiklostė jos likimas? Kokie įvykiai privertė ją pasitraukti iš draugų ir artimųjų gyvenimo? Kas atsitiko Magnai, kol Dagnė, perspektyvi korėjiečių kalbos studentė, buvo išvykusi mokytis į Seulą?
Daugybę metų Dagnė gyveno uždariusi savo praeities duris. Tačiau galbūt atėjo metas jas atverti? Moteris ryžtasi atsisukti atgal, kad pagaliau išaiškėtų tiesa. Bet kad melodija suskambėtų kaip tuomet, reikalingi trys balsai. Ar pavyks Dagnei atrasti ryšį su savo jaunystės draugais? Ką likimas numatė trims kelis dešimtmečius nesimačiusiems ir gyvenimo vidurį įpusėjusiems žmonėms? https://elvislab.lt/leidiniai/16621
Sud. J. Vileikienė „Skaitinių valandėlė. Ištraukos iš Mariaus Čepulio knygos „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis““. Skaito J. Vileikienė. https://elvislab.lt/leidiniai/16618
J. Vidal–Quadras „Visada tave mylėsiu“. Skaito N. Kojytė.
Knygoje autorius šiltai ir jautriai kalba apie meilę ir tikrąją jos vertę.
Jis aptaria įvairius meilės etapus, dalija savo patirtimi pagrįstus patarimus, kaip nuoširdžiai ir brandžiai mylėti, kaip nepavargti gyvenant šeimoje ir neleisti kasdienybei sunaikinti meilės tam, kuriam Dievo akivaizdoje pažadėjai mylėti visą gyvenimą. https://elvislab.lt/leidiniai/16617
K. Harmel „Paryžiaus dukra“. Skaito J. Karazijaitė.
1939–ieji. Europa vis labiau kaustoma niūrios karo nuojautos. Paryžiuje gyvenančios draugės Eliza ir Žiuljetė įsitikinusios, kad karas jų nepalies. Deja, šios viltys netrukus sudūžta į šipulius. Naciams okupavus Paryžių, Eliza supranta, kad jai Prancūzijos sostinėje nebesaugu. Apsisprendusi bėgti, brangiausią savo turtą – dukrelę – moteris patiki Žiuljetei, taip pat auginančiai panašaus amžiaus dukrą ir du šiek tiek vyresnius sūnus.
Karui pagaliau pasitraukus iš Prancūzijos, Eliza sugrįžta į Paryžių, kur sužino sukrečiančią naujieną: į Žiuljetės namų rajoną pataikė bomba, akimirksniu sugriovusi tiek pastatus, tiek žmonių gyvenimus. Siaubo apimta Eliza bando surasti bent menkiausią užuominą apie savo dukrą ir ja besirūpinusią draugę, tačiau bergždžiai.
Nors Eliza tūkstančius kartų įsivaizduoja blogiausia, vis dėlto jos širdis atsisako tuo patikėti. Galų gale moteris užčiuopia nors ir menką, bet vilties šiek tiek teikiantį siūlo galą. Kupina vėl užgimusios vilties, Eliza iškeliauja į Niujorką, kur tikisi pagaliau sužinoti, kas nutiko jos dukrai ir geriausiai draugei. https://elvislab.lt/leidiniai/16616
Sud. G. Vaškelis „Adomas pasiilgo Ievos“. Skaito V. Kubilius.
Ši knyga yra bene pirmasis žingsnis atveriant Lietuvių tautosakos archyvo rankraščiuose glūdintį nepadorios pasakojamosios liaudies kūrybos klodą. Tokie pasakojimai buvo skirti ne vien pramogai, bet ir atlikę tam tikrą lytinio švietimo funkciją.
Yra liudijimų, kad tokios istorijos buvo itin paplitusios tarp bernų ir pusbernių. Šmaikštumo nestokojantys jaunuoliai vakaruškose nepadorias istorijas pasakodavo garsiai, nesidrovėdami merginų.
Svarbu į šiuos pasakojimus žiūrėti atlaidžiai, su humoru ir turėti omenyje, kad daugelis jų užrašyti beveik prieš šimtą metų.
Nepadorumo galima rasti daugelyje tautosakos žanrų: liaudyje plačiai paplitusios nešvankios dainuškos, gausu mįslių ir patarlių su erotinėmis užuominomis, nešvankių motyvų gausa pasižymi anekdotai, buitinės pasakos, sakmės. https://elvislab.lt/leidiniai/16615
S. Graydon „Einšteinas laike ir erdvėje“. Skaito R. Simanavičius.
Šioje knygoje autorius nupučia dulkes nuo garsiausio pasaulyje mokslininko gyvenimo istorijos. Be to, kad čia rasite daug informacijos apie jo neįtikėtinus išradimus ir mintinius eksperimentus, pakeitusius pasaulį, autorius pasakoja ir apie dingusią jo dukterį bei meilės laiškus, apie pabėgimą nuo nacių ir pokštus, pasakotus liūdinčiai papūgai Bibo pralinksminti, apie tai, kaip jis atsisakė tapti Izraelio prezidentu. Knygoje Einšteinas laike ir erdvėje pasakojamos devyniasdešimt devynios nepamirštamos istorijos apie žmogų, pakeitusį požiūrį į visatą, laiką ir mūsų vietą joje. https://elvislab.lt/leidiniai/16613
K. Binkis „100 pavasarių“. Skaito V. Kubilius.
Pagrindiniai šių eilėraščių rinkinio motyvai – pavasaris ir vėjas – tai nesuvaldomos, jaunatviškos jėgos šaltiniai. Iš tos jaunatviškos, išdykėliškos jėgos kyla ir pašaipa, ironija estetinėm, simbolistinėm formom. Eilėraščiuose žmogui svetimos bet kokios ideologinės programos, jis grįžta į pirmykštes spontaniškumo versmes, į stichiją, kuri kyla iš gamtos gelmių ir nepripažįsta jokių barjerų. Gyventi – tai siūbuoti, dūkti šiauštis kartu su šita stichija, kuri nupurto nuo žmogaus visokias pozas ir išveda į svaiginančią buvimo laisvę. https://elvislab.lt/leidiniai/16610
Sh. Read „Tekėk lyg upė“. Skaito J. Šmitaitė–Laurinavičienė.
Septyniolikmetė Torė rūpinasi namais savo šeimos persikų ūkyje mažame Ajolos miestelyje. Ji – vienintelė likusi moteris šeimoje. Vilsonas Mūnas – jaunas paslaptingas klajoklis, palikęs savo genties žemę ir pasiryžęs gyventi taip, kaip nori. Jaunuoliams atsitiktinai susitikus, įsižiebia didelė aistra ir ne mažesnis pavojus. Nutikus tragedijai, Torei tenka palikti namus ir stoti akistaton su laukine gamta. Keičiantis metų laikams, ji pastebi besikeičianti ir pati – gamtoje pamažu atranda stiprybę ir prasmę. Ganisono upei grasinant pasiglemžti gimtąjį ūkį ir kelių šeimos kartų puoselėtą persikų sodą, Torė bando išsaugoti ne tik jį, bet ir išsigelbėti pati.
Romanas yra realių įvykių, nutikusių evakuojant Ajolos miestelį septintajame dešimtmetyje, įkvėptas pasakojimas apie tikrą meilę, liepsnojančią negandų ir praradimų sūkuryje, ir apie tai, kaip rasti drąsos, ryžto, draugystę ir, galiausiai, namus ten, kur to mažiausiai tikiesi. Šis kerintis debiutinis romanas atskleidžia, ką reiškia gyventi taip, kaip sruvenanti upė, – atsiduodant srovei, tekant ir prasiskverbiant pro visas užtvankas. https://elvislab.lt/leidiniai/16609
B. F. Skinner „Antrasis Voldenas“. Skaito P. Šironas.
Tai romanas, kuriame atsispindi pramanyta utopija, kurioje tūkstantis žmonių pasiekė gerą gyvenimą, sumodeliuotą po H. D. Thoreau eksperimento gyvenant šalia Voldeno vandens telkinio.
Šioje knygoje Skinneris aprašė, kaip psichologiniai principai gali būti taikomi sprendžiant įvairias žmonių problemas. Ši knyga skirta labai įvairiai auditorijai, kadangi kiekvienas iš jos gali pasiimti tai, ko nori. https://elvislab.lt/leidiniai/16608
D. Byrne „Kaip veikia muzika“. Skaito K. J. Strička.
Šioje knygoje į muziką vokalistas pažvelgia plačiau. Anot jo, muzika – tai sunkiai sumedžiojamas žvėris, gaivališkas, tuo ir žavus. Byrne'as klausia: koks yra tobulas muzikos kūrinys? Jis svarsto: kaip muzika formuojasi, prieš pasiekdama mūsų ausis? Kas lemia, ar ji sukels atgarsį tarp klausytojų? Apmąstymams iliustruoti jis naudoja pavyzdžius iš Alžyro popmuzikos, senovės japonų teatro ir kitų scenos reiškinių, pasitelkia Johno Cage'o tylos eksperimentą, Madonos kontraktus ir kt. Išgarsėjęs Niujorko pogrindžio bare „CBGB“, albumus leidęs plokštelių, kasečių ir CD formatu, muzikantas kalba apie šiandieninius muzikos verslo modelius, apmąsto „Spotify“ erą. https://elvislab.lt/leidiniai/16607
A. Horowitz „Apie šarkų žmogžudystes“. Skaito V. Kubilius.
Kai Sjuzana Railand gauna redaguoti naują Alano Konvėjaus romaną, ji yra įsitikinusi, kad ši knyga mažai kuo skirsis nuo ankstesnių autoriaus darbų. Su Konvėjumi ji dirba jau gana seniai, tad puikiai pažįsta pagrindinį jo knygų personažą – detektyvą Atiką Piundą, narpliojantį painius ir sukrečiančius mažų Anglijos miestelių nusikaltimus.
Kaip ir daugumoje detektyvų, naujausiame Konvėjaus romane netrūksta nei aukų, nei įtampos, nei įtartinų personažų. Tačiau didžiausia intriga užsimezga Sjuzanai supratus, kad rankraštyje trūksta paskutinio skyriaus, kuriame atskleidžiama, kas įvykdė nusikaltimą, o rašytojas netikėtai miršta. Konvėjaus atsisveikinimo laiškas dar labiau sustiprina Sjuzanos įtarimus, kad visa ši istorija toli gražu nėra tokia paprasta, kokia atrodo iš pirmo žvilgsnio. Moteris leidžiasi į kelionę, kad išsiaiškintų tiek staigios Konvėjaus mirties, tiek paskutinio jo romano paslaptis. https://elvislab.lt/leidiniai/16604
A. Gruber „Mirties ratas“. Skaito R. Pranckūna.
Žiauriai nusižudžius keliems kolegoms, BKA inspektorei ir dėstytojai Sabinai Nemec kyla įtarimų. Daugybė požymių primena kelių dešimtmečių senumo sąmokslą, kurio auka siekia atkeršyti skriaudėjams. Sabina paprašo savo buvusio bendradarbio, nušalinto nuo tarnybos tyrėjo Marteno S. Sneiderio pagalbos. Tačiau jis atsisako bendradarbiauti ir įspėja nekišti prie bylos rankų.
Tada be žinios dingsta Sabina, į bylos tyrimą įsitraukia pats Sneideris. Vis dėlto jam kelią pastoja ne tik neapykantos kupinas žudikas, bet ir buvę draugai bei kolegos, kurie padarytų viską, kad kartą ir visiems laikams ištrintų praeities nuodėmes... https://elvislab.lt/leidiniai/16603
T. Valiūnas „Lažybos prie karsto“. Skaito R. Simanavičius.
Emiri Abrams užgriūva, regis, neįveikiami sunkumai. Mirties patale gulinti motina prisipažįsta nužudžiusi Emiri tėvą, po laidotuvių moteris sužino, kad visas palikimas atitenka nekenčiamam patėviui, o jos pačios sutuoktinis pralošė ir garbę, ir turtą. Emiri nusprendžia grįžti į vienintelę likusią saugią užuovėją – tetos namus tolimoje provincijoje, kur leido laimingiausias vaikystės dienas.
Sent Mertono miestelis pasitinka Emiri tylia laidotuvių procesija. Ji pajunta bundantį prigimtinį smalsumą: kodėl mirusysis laidojamas grafų Ansonų valdose? Iš kur ta visus stingdanti įtampa? Kokia tamsi paslaptis gaubia jos mylimą miestelį? Emiri būtų ne Emiri, jei nesiimtų šią paslaptį atskleisti. Žingsnis po žingsnio ji tampa neatsiejama šios baugios, kelias kartas trunkančios istorijos dalimi. https://elvislab.lt/leidiniai/16597

Jaunimui

K. Lewis „Vagių žaidynės“. Kn. 1. Skaito G. Pupkevičienė.
Žiaurios žaidynės suburia geriausius pasaulyje jaunuosius vagišius. Viena dalyvė kovos dėl paties brangiausio dalyko – motinos gyvybės.
Rozalinai Kvest tik septyniolika, bet ji jau profesionali vagišė, kilusi iš legendinės vagių šeimos. Mergina įgudusi kurti ir vykdyti pabėgimo planus, tačiau jos slaptas planas pasitraukti iš šeimos ir pradėti naują gyvenimą žlunga, kai pagrobiama mama.
Vienintelė viltis išgelbėti mamos gyvybę – dalyvauti Vagių žaidynėse. Tai tarsi privatus ir nelegalus televizijos šou išpuikusiems turtuoliams, kuriame susitinka pavojingiausi ir labiausiai įgudę jaunieji vagys. Nors varžovus reikia pergudrauti savo protu ir įgūdžiais, taisyklės leidžia naudoti jėgą ir negailėti priešininko gyvybės. Pagrindinis prizas – nugalėtojo noro išpildymas. Net jei jis milijardo dolerių vertės.
Rozalina sužino, kad tarp varžovų yra jos didžiausia priešė. Padėtį sunkina ir netikėtai į akį kritęs žavingas vaikinas. Mergina suvokia, kad laimėti bus sunkiau, negu tikėjosi. Ji stengiasi laikytis šeimos moto: Kvestai pasitiki tik Kvestais – niekuo kitu, bet kai rizika tokia didelė, ji turės apsispręsti, ką apgauti ir kuo pasikliauti. Tik ar vėliau neteks pasigailėti? O laikas senka ir nugalėtojas gali būti tik vienas. https://elvislab.lt/leidiniai/16598

Vaikams

T. Dirgėla „A komanda ir didelė, kalbanti papūga“. Skaito A. Butvilas.
Mergaitė su žiurke ant peties, gobtuvą ant galvos vis užsimetęs keistuolis ir istorijos mokytojas – kas juos gali sieti? Tai A KOMANDA, kurios kiekvieną savaitgalį laukia vis naujas nuotykis!
Šį kartą iš miesto zoologijos sodo dingsta reta papūga. Betgi ji neišskrido pro pravirą langą! Ar tik nebus čia pasidarbavusi tarptautinė gyvūnų grobikų gauja? Kai trijulei į pagalbą atkeliauja vieno iš detektyvų močiutė, laukia patys tikriausi nuotykiai ir daug veiksmo! https://elvislab.lt/leidiniai/16638
P. Schröder Geriausia draugė – kvaila višta. Skaito M. Baranauskaitė.
Mirė ir Džoja – pačios geriausios draugės pasaulyje, tiesiog sulipusios viena su kita: jos kartu švenčia savo gimtadienius, dėvi tokius pačius drabužius, klausosi tos pačios muzikos, ir net savo jūrų kiaulytes abi pavadino Andželu. Bet staiga Džonai visa tai pradeda atrodyti labai kvaila ir ji ima domėtis tik liemenėlėmis, bučinukais ir berniukais. Mirė nesupranta, kas dedasi. Iki šiol ji dar niekada nebuvo susipykusi su Džoja!
Bet užuot nors truputėlį nusileidusi savo draugei, Mirė iš pagrindų pakeičia savo gyvenimą: prisiperka naujų drabužių, išmoksta žaisti futbolą ir susipažįsta su naujais draugais. Be to, ji įsimyli Kobį, kaip tyčia tą patį Kobį, kurį iki ausų įsimylėjusi ir Džoja! https://elvislab.lt/leidiniai/16628

BRF (tekstas Brailio raštu)

A. Kavan „Ledas“.
Pasaulis virto arktiniu kalėjimu. Bevardis pasakotojas lenktyniauja su grėsmingai slenkančiu ir visa, kas gyva, kaustančiu ledu. Jis trokšta tik vieno – surasti trapią merginą albinoso plaukais. Apsėstas karštligiško noro dar kartę su ja pasimatyti, pagrindinis veikėjas keliauja per atšiaurų apsnigtą kraštovaizdį, fjordus ir kalnus, tačiau mergina vis išsprūsta jam iš rankų ir tik vaidenasi kaip miške klaidžiojanti žaltvykslė. https://elvislab.lt/leidiniai/16619

Žurnalai

#ĮveikSave, 2024, Nr. 2(14). Skaito R. Simanavičius.
https://elvislab.lt/leidiniai/16637
„Mūsų žodis“, 2024, Nr. 7. Skaito A. Butvilas.
https://elvislab.lt/leidiniai/16634
„Savaitė“, 2024, Nr. 27, 28, 29, 30. MP3 ir EPUB formatais.
„Psichologija Tau“, 2024, Nr. 4. Skaito R. Jokubauskaitė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16631
„Prie kavos. Sveikata“, 2024, Nr. 7–8. Skaito R. Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16626
„Kelionė“, 2024, Nr. 2. Skaito ses. V. Bandzevičiūtė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16620
„IQ“, 2024, Nr. 7. Skaito R. Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16614
„Moteris“, 2024, Nr. 7. Skaito R. Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16602
„National Geographic Kids“, 2024, Nr. 6. Skaito G. Pupkevičienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16601
„Ar žinai, kad?“, 2024, Nr. 3. Skaito R. Simanavičius.
https://elvislab.lt/leidiniai/16600
„Žmonės. Legendos“, 2024, Nr. 3. Skaito R. Rainienė.
https://elvislab.lt/leidiniai/16599

Brailio raštu

J. M. Coetzee „Lenkas“. – 2 kn.
Romane, kupiname psichologinių įžvalgų apie žmonių santykių nepastovumą, pasakojama apie lenkų pianistą Vitoldą Valčikievičių – energingą ir „ekstravagantišką baltaplaukį“, pametusį galvą dėl Beatričės, elegantiškos meno mecenatės iš Barselonos. Moteriai tenka pasirūpinti atvykusiu koncertuoti pianistu, tačiau ji tai daro tik iš mandagumo, be entuziazmo: nei koncertas, nei pianisto talentas Beatričės nesužavėjo.
U. Radzevičiūtė „Pavojingi žodžiai“. – 3 kn.
Kaip sakoma Biblijoje, pradžioje buvo Žodis. Ir jis buvo ne tas.
Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir vis dar turi savo pavojingus žodžius. Žodžius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti kuo dažniau. Nuo žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės. Kartais po socialinių perversmų pavojingi žodžiai su pageidaujamais žodžiais susikeičia vietomis, bet knyga „Pavojingi žodžiai‘‘ ne apie tai.
Režisierius Safyrovas po režisieriaus Odino mirties kaip palikimą gauna retai statomą Verdžio operą. Ir tai ne šiaip opera, o Opera, turinti pavojingą prietarą. Jos pavadinimo negalima ištarti viso. Pavadinime tik du žodžiai, ir režisierius turi pasirinkti arba vieną, arba kitą.
J. E. Agualusa „Praeičių pardavėjas“. – 2 kn.
Bene žymiausio šiuolaikinio Angolos rašytojo José Eduardo Agualusos kūrinys tyrinėja atminties plastiškumą, tapatybės architektūrą ir istorijų – tikrų bei pramanytų – galią. „Praeičių pardavėjas“ – komiška satyra, ironiškas Angolos visuomenės pjūvis, nuotykingas romanas ir sykiu duoklė didžiajam pramanytojui, romane užslapstytam Jorgei Luisui Borgesui.