Šnipų pakrantė

Buvusi šnipė Megė Bird į Puritį, nedidelį pajūrio miestelį Meino valstijoje, atsikraustė po tragiškai nenusisekusios misijos vildamasi palikti praeitį užnugaryje. Dabar ji ramiai gyvena savo vištų ūkyje, vis dar saugodamasi galimo keršto už įvykius, privertusius anksčiau laiko pasitraukti į pensiją.

Tačiau kai Megės kieme išmetamas kūnas, moteris iškart supranta, kad tai – žinutė nuo jos taip ir nepamiršusių priešų. Megė kreipiasi pagalbos į senus bičiulius – irgi buvusius CŽA agentus, kad šie padėtų išsiaiškinti, kas trokšta jos mirties ir kodėl. Nors visi šio „Martinio klubo“ nariai – užtarnauto poilsio išėję šnipai, jie vis dar nepraradę naudingų įgūdžių, kuriais nekantrauja vėlei pasinaudoti, kad praskaidrintų ramią savo naujojo gyvenimo kasdienybę.

Būrelio pastangas apsunkina laikinoji Puričio policijos viršininkė Džoana Tibodo. Labiau įpratusi tvarkytis su triukšmadariais turistais nei su žudikais, ji niekaip negali suprasti, kodėl Megė taip nenori dalintis informacija ir kaip jos keistuoliai draugai sugeba nuolatos vienu žingsniu aplenkti pareigūnus.

Kol, nepaisydama „Martinio klubo“ manevrų, Džoana atkakliai stengsis ištirti bylą, ieškodama atsakymų, Megė bus priversta prisiminti savo senąjį darbą, dėl kurio yra išmaišiusi visą pasaulį – nuo Bankoko iki Stambulo, nuo Londono iki Maltos. Sugrįžo vaiduokliai iš jos praeities, bet padedant ištikimiems bičiuliams ir net atkakliajai Džoanai Tibodo, Megei galbūt visgi pavyks išgelbėti savo naujai susikurtą gyvenimą.