Ne kraujo, ne pieno

„Dešimt metų po pirmosios knygos ėjau per tamsiausias ir šviesiausias savo gyvenimo patirtis. Ko išmokau? Kad ne tik saldumas, ne tik sūrumas, ne tik aštrumas ir ne tik švelnumas. Bet ir saldumas, ir sūrumas. Ir aštrumas, ir švelnumas. Viena pereina į kitą, mainosi, kinta.
Gali tapti puta, leistis nešama didesnės už tave bangos.
Arba pati gali tapti banga, ir tada jau niekas nedrįs tavęs sumažinti iki putos.“
Vitalija Maksvytė

Vitalija Maksvytė (gim. 1981) – poetė, rašytoja, keturių vaikų mama, visuomenininkė. Profesinį kelią pradėjusi kaip tekstų kūrėja ir redaktorė, vėliau dirbo leidyklose, dalyvavo tėvystės ir motinystės iniciatyvose, tebedirba kaip mentorė, lektorė, švietėja, kūrybinių projektų vadovė. Pastaraisiais metais gilina žinias menų terapijoje, rašymo ir skaitymo praktikose, yra sertifikuota atidos mokytoja.