Laiškai į Čekoniškes

„Laiškai į Čekoniškes“ – trumpų tekstų rinkinys, parašytas skirtingo amžiaus ir profesijų autorių, kurias vienija pastanga atrasti lengvai suprantamą kalbą ir suvokti šio metodo raišką. Kaip ne vien informuoti, ne supaprastinti kasdienybės siužetus, o sukurti grožinės literatūros pasakojimą, skirtą skaitymo iššūkių turintiems žmonės? Kaip rašyti, kad mano kalba ne užvertų, o atvertų, ne paklaidintų, o išvestų į supratimo erdvę, kurioje kalba – ta pati, mūsų visų, tad mes visi ir galėtume ją suvokti kaip savą? Lietuvos audiosensorinės bibliotekos iniciatyva šiuos klausimus gvildeno rašymo dirbtuvių dalyviai, šių tekstų autoriai, susitikę su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininke Justina Bružaite-Liseckiene ir dramaturgu Mindaugu Nastaravičiumi – pasikalbėti apie kalbą, jos funkcijas ir galią kurti pasaulius. Laiškai, kurių netrukus klausysimės, parašyti ne į stalčių, o į Čekoniškes, kaimą Vilniaus rajone. Čia įsikūrusiuose „Arkos“ bendruomenės namuose 2024-ųjų rudenį vyko pirmoji rašymo dirbtuvių dalis. Bet šie laiškai – ne vien Birutei, Deividui ar Martynui. Ne tik šių namų savanoriams ir vadovams, leidusiems būti šalia ir klausytis paprastų istorijų apie nepaprastą gyvenimą. Šie laiškai – visiems mums, trokštantiems suprasti ne tik kalbą, bet ir vienas kitą.

Knygą sudaro septyni tekstai.
Tekstus išbandė Inga Olševskytė, Dominykas Baškys, Rūta Latvytė ir Olga Podzemelnaja.
Tekstus išbandyti padėjo Miglė Baltrūnaitė.