Kopa. Kn. 1

„Kopos“ kronikų pirmoji knyga.

Jei „Žiedų valdovas“ yra laikomas maginės fantastikos žanro Biblija, tai mokslinės fantastikos kategorijoje toks statusas drąsiai atitenka Frank Herbert kūriniui „Kopa“. Teigiama, kad su šia knyga savo literatūriniu svoriu konkuruoti gali nebent tik Isaac Asimov „Fondo“ serija.

Knygos „Kopa“ veiksmas vyksta ateityje. Galaktiką valdo Imperatorius, atskiras planetas – kilmingos šeimos. Svarbiausia planeta – Arakis – iš pažiūros tik atšiauri ir nederlinga dykuma. Tačiau tik čia auga vertingiausias prieskonis Melanžas, išplečiantis sąmonės ribas, ilginantis gyvenimą, suteikiantis įvairių galimybių bei keliantis pavojingą priklausomybę. Melanžas vertinamas ir griežtai reguliuojamas išteklius. Arakio planetą valdo didikai Herkonenai, tačiau imperatorius atima iš jų valdžią ir ją perleidžia Atreidams. Tai gudri politinė machinacija, skirta ne kam kitam, o tiems patiems Atreidams sunaikinti.

Planas beveik pavyksta, bet po Herkonenų keršto gyvas lieka hercogo Leto Arteido sūnus Polas, kuris pabėga į kopas ir prisiglaudžia vietinių planetos gyventojų fremenų bendruomenėje. Pagrindinis veikėjas neketina susitaikyti su likimu ir ruošiasi į kovą su Herkonenais ir tais, kam jie atstovauja.

Knyga pasižymi detaliu pasauliu, kurį autorius apipina visatos istorija, religija bei mitologija. Siužete gausu politinių intrigų, išdavysčių ir mūšių. Svarbi nagrinėjama tema – žmonių santykis su galia. Akyli skaitytojai pastebės, kad mokslinės fantastikos kūrinyje atsispindi daugybė šių laikų realijų, pavyzdžiui, naftos karai ir išteklių šaltinių kontrolė. Be viso kito „Kopa“ vadinama ir ekologiniu romanu, o autorius įtaigiai vaizduoja mūsų kasdienybės ir gamtos ryšį. Teigiama, kad 1965-tais metais išleistas kūrinys padarė nemenką įtaką gamtosaugininkų judėjimams.