Lėtumas

Sutrikusį ir pakerėtą skaitytoją autorius veda į vidurvasario naktį, į pilį ir pasakoja jam dvi gundymo istorijas, kurias skiria dviejų šimtų metų laiko tarpas.
Kaip galima tikėtis, „Lėtume“ plačiai pateikiama ir mūsų egzistencijos analizė. Lėtumas (ir greitis), santūrumas (ir ekshibicionizmas)- svarbiausios sąvokos, padedančios skaitytojui suprasti šiuolaikinį gyvenimą.

Per du šimtus metų žmonija nepasikeitė: ji nori tenkinti savo aistras, nori mylėti. Todėl nekeista, kad autorius panaikina laiko ribas, kad toje pačioje pilyje susitiktų du meilužiai: XVIIIa. Ševaljė ir XX a. pabaigos mokslininkas. Nors juos sieja neįtikėtini meilės nakties nuotykiai, tačiau jie negalės suprasti vienas kito: du šimtai metų vis dėlto žmones labai pakeitė... Ševaljė meilės nakties paslaptį nešasi kaip didžiausią brangenybę, o Vensanas skuba ją „pagražindamas” iššvaistyti kaip pigų juokelį kavinėje... Vienas iš jų mylėjosi, kitas – tik dulkinosi... Ševaljė trokšta atsidurti vienas karietoje, kuri lėtai, svajingai nuvežtų jį į Paryžių, o Vensanas geidžia motociklo, jis kupinas meilės savo motociklui, ant kurio sėdęs užmirš viską, netgi save.

Taip, tarp greičio ir užmiršimo(tarp lėtumo ir atminties) esama paslaptingo ryšio. XX a. išnyko lėtumo džiaugsmas. Autorius remiasi čekų priežodžiu, kad apibūdintų žmonių nerūpestingą tingumą – jie žiūri į Dievo langus.

O tam, kuris žiūri į Dievo langus, nenuobodu, jis laimingas. Mūsų laikais tingumas virto nieko neveikimu, tai visai kitas dalykas: nieko neveikiančiam žmogui nuobodu, jis nuolat ieško veiklos, kurios jam trūksta.

„Lėtumas” - tikras postmodernistinės literatūros, kuriai būdingas reliatyvizmas, fragmentiškumas, efektyvumas, eklektika, pavyzdys. Romanas - beletristikos, memuarų, fantazijos ir esė moduliacija. Rašytojo asociacijos veda skaitytoją per įvairius laikotarpius, cituojamos Apolinero eilės ir ištraukos iš 1993 m. Nouvel Observateur, analizuojamas Markizas de Sadas ir šiuolaikinių entomologų pokalbiai... Minima net Lietuva! Nuo susižavėjimo lengvai pereinama prie paniekos, nuo išminties iki tuštybės... Romanas skaitomas taip pat greitai ir nerūpestingai, ir tik užvertęs jo puslapius negali nepažiūrėti į Dievo langus - kad suprastum save LAIKE...