Išmoningasis idalgas Don Kichotas iš La Mančos. T. 2

Suskaitmeninta iš: Vilnius, 1976.

Miguelio de Cervanteso „Don Kichotas" – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos bei gyvenimo būdo akmuo. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Liūdnojo Vaizdo riteris ir Sančas Pansa – archetipinė personažų pora, įkūnijanti dvigubo žvilgsnio į pasaulį idėją. Iliuzijų pasaulyje gyvenančio idealisto ir realisto matomas vaizdas nėra tik kontrastų ir nedermės ženklas, bet veikiau nemari, išganinga mintis, kad idealizmas ir realizmas – neatsiejama žmogiškojo mąstymo dermė, bendrakeleiviai, negalintys išsiversti vienas be kito. Sančo Pansos racionalumas tarnauja savo riterio svajonių pasauliui, Don Kichoto iliuzijos papildo ginklanešio racionaliąją būtį, žadina jo lūkesčius ir vaizduotę, o apdainuotoji legendinė meilė Dulsinėjai primena mums apie idealizuojamos meilės kerus. Miguel de Cervantes Saavedra (1547–1616) – vienas iš žymiausių ispanų rašytojų, o chrestomatinis kūrinys „Don Kichotas" laikomas svarbiu Vakarų literatūros tekstu. Don Kichoto ir ištikimojo ginklanešio Sančo Pansos nuotykiai – tai ypatingas kelionių gidas, skirtas svajotojų, romantikų širdims. Ši knyga – fenomenalus satyrinis, dvigubą dugną turintis pasakojimas, skirtas kiekvienam kovojančiam su rutina, stereotipais, nusistovėjusiomis gyvenimo normomis. Tiesioginis jos aktualumo liudytojas – vėjas, sukantis mūsų kasdienybės ir buities malūnus.