Sekmadienio laiškai

Garsiojo prancūzų rašytojo ir lakūno žmonos prisiminimų antroji knyga (pirmoji - ”Rožės memuarai”). 1944 metų pavasarį Konsuela dar nežino, jog niekada nebematys vyro. Karas tarsi vėl sujungė nesutarimų draskomus sutuoktinius. Antuanas, būdamas Šiaurės Afrikoje, paskui Korsikoje, galvoja tik apie Konsuelą, “mažą salų paukštelį”, ištremtą į Niujorką. Konsuela, lyg norėdama palaikyti pokalbį su Sent-Egziuperi, rašo jam pasitikėjimo kupinus ilgus meilės laiškus, kurių neišsiųs. Laiškų rašymas tampa ritualu, ir kiekvieną sekmadienį, Tonijui dar gyvam esant ir po jo mirties, ji pasakoja savo vargus ir džiaugsmus, prisiminimus, svajones ir viltis, tarsi rašydama intymų dienoraštį.