Virš mūsų poliarinė pašvaistė

Gar­sios dai­ni­nin­kės jau­nų die­nų at­švai­tai. De­vy­ne­rių me­tų vai­kas kar­tu su se­ne­liais ir ki­tais gi­mi­nai­čiais ne­to­li Šiau­rės po­liaus iš­bu­vo de­vy­ne­rius me­tus – 1948–1957. Ba­das, šal­tis, pa­ty­čios, ali­nan­tis dar­bas, ba­lan­sa­vi­mas tarp gy­ve­ni­mo ir ne­bū­ties. Svar­biau­sia – ne­pa­lūž­ti, ne­pa­si­duo­ti pa­ni­kai, įveik­ti tai, kas be­veik ne­nu­ga­li­ma – at­šiau­rią gam­tą ir prie­var­tau­to­jų žiau­ru­mą. Iš­tvė­rė, iš­li­ko. Mer­gai­tei daug pa­dė­jo įgim­tas ta­len­tas – dai­no­mis leng­vi­no ne tik sa­vo, bet ir ki­tų gy­ve­ni­mą. Ap­ie vi­są tai pa­pa­sa­ko­ta be pyk­čio, ra­miai, sti­lin­gai. Kai ku­rie sky­re­liai – tik­ros do­ku­men­ti­nės no­ve­lės. Pat­rauk­lūs se­ne­lio, se­ne­lės, kla­sės drau­gų, mo­ky­to­jų, kai­my­nų por­tre­tai. Daug au­ten­tiš­kų Šiau­rės gam­tos ap­ra­šy­mų, pa­tei­kia­ma ži­nių ir iš Si­bi­ro is­to­ri­jos.