Vytautas Didysis – nuo bėglio iki monarcho

Šia­me ro­ma­ne pa­sa­ko­ja­ma ap­ie Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Kęs­tu­čio sū­nų Vy­tau­tą Di­dį­jį (1350–1430) – itin spal­vin­gą vi­du­ram­žių as­me­ny­bę, val­do­vą ir kar­ve­dį. Vy­tau­tas rė­mė tė­vą, ko­vo­ju­sį su Jo­gai­la dėl Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės sos­to, už tai, Jo­gai­los su­im­tas, ka­lė­jo Vil­niaus ir Krė­vos pi­ly­se. 1382 m., nu­žu­džius Kęs­tu­tį, iš ka­lė­ji­mo jis pa­bė­go pas kry­žiuo­čius ir si­e­kė at­gau­ti tė­vo­ni­ją. Kaip klos­tė­si to­les­nis Vy­tau­to – po­li­ti­ko, val­do­vo – gy­ve­ni­mas iki pat jo mir­ties, ko­kią skau­džią as­me­ni­nę dra­mą jis iš­gy­ve­no, su­ži­no­si­te pe­rskai­tę šį ro­ma­ną.