Parulskio perukas

Knyga įtaigiai, itin savitu stiliumi tęsia pasakojimą apie visuomenės veik nepastebimus žmones. Sodrus ir gyvas žodis, kinematografiškas ir dažnai paradoksalus vaizdas, išpuoselėta sintaksė, šėlstanti vaizduotė lemia originalų V. Morkūno pasakojimo būdą. Kaip ir ankstesnėse rašytojo knygose, šiame trumpos prozos rinkinyje kasdienybė protarpiais sušvinta fantasmagoriškomis spalvomis, o paprasčiausia buitis netikėtai atveria mįslingas žmogaus sielos erdves. Iš glaustų gyvenimo istorijų pamažu susideda įspūdingos likimų mozaikos ir vitražai.

Šioje knygoje autorius dar daugiau dėmesio skiria vidinei teksto gelmei, dar atidžiau tyrinėja buitį ir būtį žmonių, kurie galėtų gyventi, o gal ir gyvena kažkur šalia mūsų. Jie tarsi nematomi, tarsi neverti dėmesio, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Kaip tik tą pilką kasdienybės skraistę Vidas Morkūnas meistriškai ir praskleidžia.