Tėčio knyga

„Tėčio knygą“ poetas parašė savo sūnui Vitalikui. Linksmi, žaismingi eilėraščiai pasakoja juokingas istorijas apie kurmį, kuris norėjo išsivirti giros, tačiau pridėjo per daug lapų ir išėjo sriuba, apie arbatinuką, kuris susirgo sloga ir pro užsikimšusią nosį negalėjo pilstyti arbatos, apie dramblį, kuris puikiai prižiūrėjo gėles, nes turėjo nosį-laistytuvą, apie berniuką, jojantį į darželį ant tėčio sprando, apie vorus, kurie voratinkliais gaudė juoką ir pardavinėjo jį kitiems gyvūnams. Volodymyro poezijos pasaulis kupinas humoro, optimizmo ir šviesos. Ne kiekvienas tėtis gali rašyti savo vaikams eilėraščius, tačiau kiekvienas gali juos skaityti. Jie melodingi, lengvai įsimenami, suteiks džiaugsmo ir padės kurti tarpusavio ryšį.