Florence Seyvos
Kišenukė
vėžliukė, kuri norėjo gyventi kaip suaugusi
Brangioji Kišenuke,
rašau tau žinutę, jeigu kartais vieną dieną man ant galvos nukristų akmuo ir tu liktum viena. Norėjau tau pasakyti, kad iš tiesų tu nesi viena ir kad aš daug apie tave galvoju. Visur palikau tau mažų dovanėlių visam tavo gyvenimui. Šiandien tai skani žemuogė, kuri ką tik prisirpo sodo gale. Ji skirta tau.
Iš tikrųjų manau, kad tu – gera mergaitė.
Pasirašyta: Nykštys
Brangusis Nykšty,
Aš – labai linksma vėžliukė. Gal dabar jau nebeverksiu, kai galvosiu apie tave, bet visada tavęs ilgėsiuosi. Taigi, kai man bus iš tikrųjų liūdna, aš apsimesiu, kad verkiu. O vėliau, tikiuosi, po trupučiuką tave pamiršiu. Bet dabar tikiu, kad nepamiršiu tavęs niekada.
Pasirašyta: Kišenukė
Knygutė apie rimtus dalykus: draugystę ir vienatvę, netektį ir viltį. Bet vėžliukė Kišenukė savo istoriją pasakoja linksmai. Pasaulis yra gražus ir margas. Kartais liūdime, ilgimės tų, kuriuos praradome. Bet liūdesys praeina, prasideda džiugesnės dienos. Su naujais bičiuliais, naujais nuotykiais ir įspūdžiais. Svarbu pamilti gyvenimą ir jo įvairovę.