Kaimo gydytojas

Prancūzų rašytojo Onorė de Balzako (Honorė de Balzac, 1799-1850) romanas „Kaimo gydytojas" - „Žmogiškosios komedijos" romanų grupės „Kaimo gyvenimo scenų" kūrinys. Rašytojui rūpi visa žmogiškoji būtis - literatūra, politika ir moralė.

„Kaimo gydytojas" - tai civilizacijos apmąstymas remiantis asmenine patirtimi veikėjo, kurį gelbsti utopijos idėjos, tarp kurių svarbiausia yra socialinė-ekonominė utopija. Bet svarbu suprasti, kad tai nėra utopinis romanas.

Pjeras Barbėri (Pierre Barbėris) šį romaną pavadino Balzako antruoju „Faustu"; mat protagonistas Benasis aktyvioje veikloje ne tik randa paguodą, bet ir atskleidžia visą dalykų prasmę. Taip rašytojas išreiškia kai kuriuos XIX a. romantikus persekiojusią mintį - peržengti individualizmo sienas, išeiti iš savęs ir su kitų pagalba išvengti vidinės dykumos. Kaimo gydytojo geradariška veikla vis dėlto jam neleidžia visiškai pasveikti. Istorijos pabaigoje protagonistas išlieka kenčianti esybė, sugrįžtanti į savo vienatvę ir užvaldyta aistros.

Lietuvos skaitytoją šis romanas turėtų sudominti dar ir dėl kitos priežasties. Vilniaus universiteto medicinos profesorius, XIX a. visoje Europoje žinomas mokslininkas ir gydytojas praktikas Jozefas Frankas (1771-1842) - romano „Kaimo gydytojas" pagrindinio veikėjo prototipas!