Iš Bileišių vasarų

Tai atostogų užrašai, literatūrologės profesorės Viktorijos Daujotytės rašyti vasarojant Bileišiuose, viename didžiausių Aukštaitijos gatvinių kaimų. Biografiški, daiktiški, etnografiški, o kartu ir poetiški, refleksyvūs, kosmopolitiški. Parašyti tarsi nerašant, tik šiaip pasižymint, kilę iš lėto gyvenimo prabangos. Ką veikia sąmonė, kai nieko neveikia, kai net įtikinėja save, kad ji ir neturi nieko veikti? Privalo pailsėti, pailsinti akis, daugiau žiūrėti į žalumą, į tolius [...]. Atostogaujanti sąmonė. Tegul kūnas dirba. Tegul rankos – tegul apšluoja kiemą, nuravi darželį po langu, tegul išplauna grindis, pakloja lovas, išverda valgyti, suplauna indus. Tegul kojos – tenueina ir ką nors parsineša: vandens, kiaulpienių, čiobrelių, liepžiedžių, kmynų saujelę, dvi prisirpusias žemuoges. Keturias bulves, tokius gražius, taisyklingus ovalus; taip ir išvirti, neskusti, nepjaustyti. Atostogaujančios reakcijos. Atostogos – esu, ką dirbu rankomis. Ką nueinu. Ką matau, girdžiu, liečiu. Kiek sutinku su tuo, kas žmonių šioje žemėje dirbta per amžius. Bet juk ir ką mąstau, atsimenu, kas tarsi iškyla iš kartojamų judesių, pirminių poreikių.