Kontūrai. Kn. 1

Trilogijos „Kontūrai" pirmoji knyga.

Kai taika virsta karu, kai meilė perauga į neapykantą, pasaulyje užgimsta gryno marumo jėga.

Nepakeliamai karštą vasarą atskridusi į Atėnus rašytoja veda kūrybinio rašymo kursus. Ji vakarieniauja su kitais rašytojais, su lėktuvo kaimynu plaukioja Jonijos jūroje, kursų klausytojams surengia pasakojimo pratybas. Sutikti žmonės atvirai šneka apie save, apie savo fantazijas, nerimą, sielvartą, troškimus, ilgesį. Rašytoja mažai būna viena, tačiau atrodo, kad nuo kitų ją skiria nelyginant perregima siena. Vis dėlto romane niekas nedangstoma, nėra nieko migloto ar prislopinto, veikiau čiuopiami amžini, bet tokie šalia esantys, kad beveik nepastebimi dalykai. Per išgirstas istorijas permąstomos ir pačios rašytojos patirtys, ir šie atsivėrimai išryškina kontrastingą besiruošiančios pasitikti sunkią netektį moters portretą.

„Kontūrai“ - tai romanas apie rašymą ir kalbėjimą, apie uždarumą ir saviraišką, o savitas pasakojimo būdas perteikia asmeninę patirtį, kurios neiškraipo subjektyvumas ir daugžodžiavimas ir nesuvaržo pasakojimo taisyklės. Kaitri Atėnų vasara, dešimt pokalbių ir nuoširdūs išpažinimai beldžiasi taip giliai, kad nė nepajunti, kaip perskaitai knygą.

„Romane „Kontūrai“ veiksmo mažai, bet vyksta labai daug kas. Įknembi, tarsi knyga būtų trileris, o herojus kybotų virš gyvačių duobės.“
The New York Times