Santaka. Kn. 2

Trilogijos „Pietinis pakraštys“ antroji knyga.

Pirmoje trilogijos dalyje skaitytojai kartu su dvyliktąja ekspedicija, kurią sudarė keturios mokslininkės, išsirengė tyrinėti Srities X. Tai negyvenamas plotas, kuris apsuptas nematomo barjero, o kas jame dedasi lyg šiol neaišku. Visi ten keliavę mokslininkai negali paaiškinti savo patirties bei atradimų. Ekspedicijos nariai arba nusižudydavo, arba išžudydavo vienas kitą, arba visi susirgdavo vėžiu, arba grįždavo tik žmogaus kiautas be atsiminimų ir emocijų. Kiekvienas žygis baigdavosi vis kitaip. Į paskutinę misiją pasiųstos moterys taip pat patiria siaubingus išgyvenimus, o klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.

Antroje trilogijos dalyje „Santaka“ skaitytojai ir vėl sugrįš į paslaptingąją Sritį X, kuri egzistuoja jau trisdešimt metų. „Pietinis pakraštys“ – ypač slapta vyriausybės agentūra, kurios vienintelė užduotis tyrinėti nepaaiškinamus reiškinius pamažu didėjančioje mįslingoje žemėje. Per trisdešimt metų taip ir nepavyko paaiškinti nei Srities X kilmės, nei to, kas ten vyksta. Po dvyliktos ekspedicijos sukeltų neramumų, agentūrai vadovauti atvyksta naujas vadovas slapyvardžiu Kontrolė. Tai, ką jis išsiaiškina apklausdamas buvusius darbuotojus ir išlikusius ekspedicijų narius, sukelia siaubą. Sritis X yra dar baugesnė nei manyta anksčiau.

Tai mokslinės fantastikos kūrinys, kuriame daug aliuzijų į šiuolaikinio pasaulio problemas, žmogaus ryšį su gamta, globalinio atšilimo temas. Taip pat „Santaka“ yra siaubo romanas – lėtai vystomas siužetas klampus, nuolat didėja įtampa ir vyrauja itin baugi atmosfera.