Mes, gyvuliai

Šiurpus ir pranašiškas pasakojimas, verčiantis susimąstyti.
Tai įspėjimas mums visiems.

„Jam tai atrodo ironiška. Mėsa, ėdanti mėsą.“

Markosą paliko žmona, tėvą glemžiasi demencija, o pats jis stengiasi negalvoti, kaip užsidirba pragyvenimui. Galų gale, viskas įvyko pernelyg greitai ir tam pasipriešinti buvo kone neįmanoma: itin klastingas virusas visų gyvūnų mėsą pavertė mirtinai nuodinga žmonėms. Tada žiniasklaida ėmė nepaliaujamai kalbėti apie Perėjimą – procesą, visiškai pakeitusį ne tik gyvenimo būdą, ūkininkavimo formą, bet ir moralę, įsitikinimus bei patį žmogiškumą. Nuo tol „ypatingos mėsos“ valgymas tapo legalus.

Vieną dieną Markosas gauna dovaną: pirmosios grynakraujų kartos patelę, gimusią ir augintą nelaisvėje. Nors ir žino, kad bet koks žmogiškas kontaktas su produktais draudžiamas, nejučia su patele jis ima elgtis kaip su žmogumi. Netrukus vyrą prislegia visa, kas prarasta. Ir tai, ką dar galima išgelbėti.