Žaibo laukymė

Pavieniui tamsa mus praryja. O būdami kartu mes vieni kitiems padedame ją įveikti. Todėl kai viskas atrodo niūriausiai, aš liepiu sau kautis toliau. Stengiuosi prisiminti, kad reikia šūktelėti kitus. Stengiuosi būti pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką.

Orora – mažas miestelis, įsikūręs Minesotos sengirėse Geležies ežero pakrantėje. 1963 metų vasarą dvylikamečiui Korkui OʼKonorui – tai visas pasaulis, kurį pažįsta kaip savo penkis pirštus. Tačiau miško laukymėje jis aptinka medyje kybančius palaikus, ir tada prasideda virtinė įvykių, kurie priverčia suabejoti viskuo, kas tame pasaulyje jam atrodė savaime suprantama ir miela.

Korko tėvas Liamas OʼKonoras – apygardos šerifas, ir jo pareiga yra patvirtinti savižudybės versiją, kaip rodo visi įkalčiai ir faktai. Vis dėlto Korkas jo šešėlyje imasi ieškoti savų atsakymų, ir galų gale tėvui su sūnumi tenka nelengvas išbandymas pasirinkti, ko iš tikrųjų klausyti – galvos, sakančios, kas yra tiesa, ar širdies, kuri žino, kas yra teisinga.

„Žaibo laukymė“ – įtraukiantis, gyvai įsivaizduojamas pasakojimas apie tėvus ir sūnus, apie mažo miestelio kivirčus ir įvykius, kurie visam laikui pakeičia žmogaus gyvenimą. Tai istorija apie garbę ir išmintį, nustelbiančias net pyktį ir pagiežą, ir apie tai, kad paslaptys turi būti įmintos net jeigu pranoksta mūsų suvokimą.