Paliktos paletės

Susisiekiantys gyvenimo ir poezijos indai

„Žinau, kad reikės pasiaiškinti, – ką turėjau galvoj, ką šia knyga, vienu ar kitu eilėraščiu norėjau pasakyti, ką ji man pačiam reiškia? Banalūs klausimai yra patys sunkiausi, ypač kai reikia kalbėti apie savo poeziją, kuri man yra panašiausia į tirpstančius rugpjūčio debesis, apie gyvenimą, kuriame daugiau mįslių nei atsakymų.
Mano poezija ir gyvenimas yra susisiekiantys indai. Turbūt tekstas nėra svarbiausias dalykas. Žodžiai įnoringi, neklauso, kai nori apsakyti, kaip mes čia būname. Kur kas svarbesnės yra tylos zonos, kurios veriasi ir plevena tarp žodžių, pauzių, nutylėjimų, nebaigtų sakinių, nuspėjamų ir nenuspėjamų siužetų, kurie vienas kitą papildo, vienas kitą sukelia, glaudžiasi ir kuria nuotaiką bei poteksčių pasakojimą.
Esu laimingas, galėdamas tomis gyvenimo ir poetinėmis patirtimis su jumis pasidalyti“, – Liudvikas Jakimavičius.