Tiesa ir teisingumas. D. 5

Ši knyga yra paskutinioji, penktoji epinio romano dalis. Pirmoji 2009 metais buvo leidyklos „Vaga" išleista Pasaulinės literatūros bibliotekos serijoje, kitas dalis nuo 2017 metų išleido „Krantų" redakcija. Epas piešia XIX ir XX amžių sandūros Estijos panoramą, jis vertinamas kaip gili užpraėjusio amžiaus gyvenimo įžvalga. Pirmojoje dalyje pavaizduotos viensėdininko Andreso atkaklios grumtynės su gamta ir kova už savąją tiesos ir teisingumo nuostatą. Kitų dalių pagrindinis veikėjas – Andreso sūnus Indrekas, kuris, atvykęs į miestą mokytis, mėgina, kaip ir tėvas, kovoti už tiesą ir teisingumą. Epopėjos antroje, trečioje ir ketvirtoje dalyse vaizduojamas Indreko Paso asmenybės formavimasis audringų įvykių sūkuryje, jo santuokos su Karina drama ir sunki dvasinė krizė.

Čia pateikiamoje paskutiniojoje romano dalyje tarsi vyksta dialogas su pirmąja: veiksmas vėl perkeliamas į Vargameję, kuri vaizduojama iš miesto pargrįžusio Indreko akimis. Jis nostalgiškai lygina senąją ir naująją Vargameję, įsitikindamas, kad tikrosios didingos jo vaikystės gimtinės nebeliko. Pasak autoriaus, šia dalimi siekiama parodyti susitaikymą su neišvengiamais kaimo gyvenimo pokyčiais.