Gedulas ir melancholija ; Anapus malonumo principo ; Ego ir Id

Projekto „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ leidinys.

Trys legendinio psichiatro, psichoanalizės pradininko Sigmund Freud traktatai „Gedulas ir melancholija“ (1917 m.), „Anapus malonumo principo“ (1920 m.), „Ego ir Id“ (1923 m.) – tai jau brandžiame amžiuje parašyti veikalai, kurie atskleidė susiformavusį ir išgrynintą autoriaus mąstymą, jo požiūrį į žmogų ir žmogaus psichiką.

Sigmund Freud (1856–1939) – austrų psichiatras, psichoanalizės pradininkas, vienas žymiausių ir didžiausią įtaką padariusių XX amžiaus psichologų teoretikų. S. Freud buvo seksualumo formavimosi teorijų pradininkas, jis labai didelę reikšmę teikė vaikystės patirtims ir atkreipė kitų specialistų dėmesį į tai, kokią milžinišką įtaką asmenybės raidai turi vaikystė.

Veikalas „Gedulas ir melancholija“ buvo parašytas karo ir rasizmo fone. S. Freud konfliktų šaltinių ieškojo giliausiuose žmonijos prisiminimuose, jis rado daugybę sąsajų tarp mūsų primityvios praeities ir civilizuoto modernumo. Knygoje „Gedulas ir melancholija“ autorius atskleidžia žiaurumą, glūdintį šiuolaikinio žmogaus gyvenime ir dažnai vedantį į savęs žalojimą ar savižudybes.

Palyginti nedidelės apimties S. Freud veikalas „Anapus malonumo principo“ žymi nemenką pokytį autoriaus požiūryje. Iki šio darbo Freud savo tyrimuose daugiausiai dėmesio skirdavo seksualumui, instinktams ir prigimčiai, o knygoje „Anapus malonumo principo“ jis žvelgia už kūrybiškumo ir malonumo siekio ir atsigręžia į mirties pojūčio reikšmę žmogaus psichikai.

Knygoje „Ego ir Id“ viena pagrindinių S. Freud idėjų yra, kad Id, Ego ir Super ego yra trys pagrindiniai žmogaus proto veiksniai. S. Freud buvo įsitikinęs, kad šie trys žmogaus psichikos komponentai kontroliuoja visus asmenybės procesus, elgesį ir bruožus.