Viktorija Daujotytė-Pakerienė
Asmeniniai kursai
įvadai, laisvi seminarai, paskaitos
Projekto „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ leidinys.
Profesorė Viktorija Daujotytė - išskirtinė asmenybė šiandieninėje mūsų literatūroje, kultūroje ir viešajame gyvenime. Apie keturis dešimtmečius dėsčiusi Vilniaus universitete, ilgametė Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja, daugybės monografijų, straipsnių rinkinių, vadovėlių autorė ir šiandien yra aktyvi literatūros proceso dalyvė.
Knyga „Asmeniniai kursai“ parašyta skaitytų paskaitų ir seminarų pagrindu. Čia svarstoma lietuvių literatūros raida nuo XX amžiaus pradžios (Maironis, Putinas, Nėris) iki šių dienų (G. Kazlaukaitė, R. Brundzaitė), aptariami lietuvių literatūros sąlyčiai su pasaulinės literatūros ir kultūros kontekstais, literatūros istorija atrandama kaip kitų menų ir mokslų – filosofijos, semiotikos, feministinės minties – atspindys. Šis atvirumas, tarpdisciplininė laisvė ir griežtas bei sąžiningas angažavimasis lietuvių tautinės tapatybės raiškai per literatūrą, ištikimybė didiesiems mūsų kūrėjams ir kuria nepakartojamą Viktorijos Daujotytės paskaitų ir kitokio viešo kalbėjimo intonaciją.
Dvidalė ši knyga: pradedama „Asmeniniu poezijos kursu“, kurį 2013 metų pavasario semestrą profesorė skaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams. Būsimuosius aktorius ir režisierius ji pratino prie poezijos, skatino pasirinkti autorius ir eilėraščius, juos ir viešai skaityti, aptarti. Kad būsimieji teatro žmonės lyg savaime atsivertų poezijai, jaustų ją esant, galėtų ja pasiremti.
„Už disciplinų“ - antroji knygos dalis, ji susikaupė vedant seminarus doktorantams ir vyresniųjų kursų studentams. Pavadinimas gimė spontaniškai, tapo lyg kokiu laisvųjų seminarų principu. Pridedamos ir „Viešos paskaitos“ - retesnis žanras, laisvesnis, asmeniškesnis.
Šia knyga „Asmeniniai kursai“ profesorė visiems atveria duris į akademinę auditoriją, kviečia įeiti, girdėti kalbančiųjų balsus, kalbėti, klausti. Todėl ir knygos dedikacija: „Mokytojams savo ir mokiniams“.