Iki pasimatymo ten aukštai

Pierro Lemaitre romano „Iki pasimatymo ten aukštai“ pavadinimas yra dezertyravimu apkaltinto, sušaudyto, o vėliau – reabilituoto Pirmojo pasaulinio karo kareivio paskutiniai žodžiai. Knygos skaitytojui teks ne kartą jau mirusius herojus vėl ir vėl pamatyti ne tik ten, aukštai, bet ir čia, apačioje.

Ir tai nėra filosofinių apibendrinimų rezultatas, nes „Iki pasimatymo ten aukštai“ yra nuotykių romanas, pasakojantis apie virtuozišką, milžinišką žuvusiųjų perlaidojimo machinaciją. Likus dešimčiai dienų iki karo pabaigos leitenantas Henri d'Aulnay Pradelle, nuskurdęs aristokratas, karą matantis kaip galimybę praturtėti ir vėl atstatyti savo socialinę padėtį, vardan galimo paaukštinimo pakelia savo karius į ataką, kad užimtų niekam nereikalingą 113 aukštumą.

Šiame mūšyje ir susitinka pagrindiniai „Iki pasimatymo ten aukštai“ herojai – drovus buvęs buhalteris Albertas Maillardas ir talentingas dailininkas Édouardas Péricourtas. Pasibaigus karui pasalūnas leitenantas kraunasi turtus iš kareiviams statomų nekropolių, o du sužaloti veteranai kapanojasi varge, ieškodami pinigų duonai ir morfijui. Bet atsitiktinumas, suvedęs draugėn buhalterį ir dailininką, leidžia jiems pradėti paralelinę machinaciją su lėšų rinkimu kritusiems herojams.