Pianistas

Władysławas Szpilmanas buvo Lenkijos žydas. Jis kūrė bei atliko muzikines partijas pianinu. Būtent šio muziko atliekamas Šopeno noktiurnas buvo paskutinė tiesioginė transliacija Lenkijos radijuje 1939-tais metais. Tada įsiveržė vokiečiai. Knygoje pianistas pasakoja apie Varšuvos žydų ir pačios Varšuvos žūtį. Visa Władysławo Szpilmano šeima buvo nužudyta Trebelninkos koncentracijos stovykloje. Muzikas trėmimo išvengė ir išgyveno tik todėl, kad muziką mėgęs policininkas jį pažino ir padėjo. Vėliau vyrui pagelbėjo lenkai. Galiausiai, karo pabaigoje, jis slapstėsi sugriautoje Varšuvoje ir sulaukė pagalbos iš vokiečių karininko Wilmo Hosenfeldo. Vokietis po septynerių metų mirė Staliningrado koncentracijos stovykloje, bet iš jo dienoraščio žinoma, kaip karininką patį sukrėtė jo tautos įvykdyti nusikaltimai. Pianistas slapstėsi šešerius metus. Mėnesių mėnesiais jis neturėjo jokio kontakto su kitais asmenimis.
Prieš karą Lenkijoje gyveno trys su puse milijono žydų, o išgyveno vos pora šimtų tūkstančių. Buvo išžudyti milijonai ir ši knyga – tikras liudijimas.