Terry Pratchett, Neil Gaiman
Gera lemiantys ženklai
puikios ir teisingos Agnes Nater pranašystės, raganos Agnes Nater
Kai „Sandmano“ komiksų rašytojas Neilas Gaimanas susideda su fantasy ir fantastikos humoristu Teriu Pratčetu, galima tikėtis visko - netgi Armagedono. Sunku pasakyti, kuris iš autorių yra angelas Azirafalis, pasiųstas į Žemę nukreipti jos gyventojus dieviškąja linkme, o kuris - demonas Kraulis, atsakingas už Ispanijos inkviziciją, nors jai siaučiant drypsojo baruose. Šiaip ar taip, autoriai, kaip ir jų personažai, sudarė paliaubų paktą ir ėmėsi bendro darbo: sustabdyti artėjančią Apokalipsę, o trumpiau - parašyti knygą.
Ir jie parašė tikrai išskirtinį kūrinį – vieną tų knygų, kurią paskolinęs vargu ar atgausi. Mat vienus traukia sodri fantastika, kitus – žaidimas masinės kultūros stereotipais, trečius – britiškas humoras, ketvirtus – dviejų meistrų geriausių kūrybos bruožų lydinys viename kūrinyje. O veikiausiai – viskas kartu.
Kad ir kaip ten būtų – Jūsų rankose knyga apie pasaulio pabaigą šį šeštadienį.
Viena bėda – žinia apie apokalipsę, nors išpranašauta ir laukta, vis dėlto netikėtai užklumpa Žemėje gerai laiką leidžiančius draugus: angelą Azirafelį ir demoną Kraulį. Tokia baigtis jų visai nežavi – nei danguje, nei pragare nerasi dievinamų priešpiečių viešbutyje „Ritz Carlton“, sušių restoranų ir antikvarinių knygų. Tad draugai ryžtasi kyštelti savo trigrašį į paskutinį Dangaus ir Pragaro mūšį. Bet tai padaryti nelengva, mat prieš keliolika metų demonas Kraulis, turėjęs gimdymo namuose pavogti JAV kultūros atašė kūdikį ir vietoj jo palikti Antikristą, švelniai tariant, šiek tiek pasišiukšlino...