Paukštukas, skelbiantis žemės drebėjimą

Šis santūrus ir kartu įelektrintas romanas – ne tik įmantrus psichologinis detektyvas, bet ir subtilus Tokijo portretas, taip pat – švelnios, nors ir ne itin sklandžios meilės istorija.
Anot kritikų, „tai knyga – brangakmenis“. Ji išversta į dvidešimt pasaulio kalbų.

Ankstyvą rytą, kai iki arešto buvo likusios kelios valandos, mane pažadino požeminiai virpesiai. Bet apie tai užsimenu ne todėl, kad įtarčiau esant kokį nors ryšį – kad surizgusios mano gyvenimo gijos susipynė ne taip, kaip reikėtų, ir galiausiai užgriozdino ant galvos porą policininkų – Tokijuje tokių požeminių smūgių pasitaiko bent kartą per mėnesį, kitąsyk – dar dažniau, ir šio ryto virpesiai niekuo nebuvo ypatingi. Tiesiog išdėstau įvykius ta tvarka, kuria jie klostėsi. Dienelė galų gale išėjo labai jau neeilinė, ir aš nieko iš jos nenorėčiau užmiršti.

Taip prasideda „Paukštukas, skelbiantis žemės drebėjimą“ – intriguojantis romanas, kurio veiksmas vyksta Japonijoje. Jau pirmame puslapyje skaitytojas įtraukiamas į keistą žmogžudystės istoriją, o paskui keliauja pagrindinės įtariamosios – jaunos anglės Liusės Flai, gyvenančios Tokijuje ir dirbančios vertėja – sąmonės užkaboriais. Apklausiama policijos, ji grįžta mintimis į savo praeitį, kurioje netrūksta grėsmingos tamsos.
Kodėl Liusė prieš dešimt metų išvyko iš Anglijos? Kodėl ji siekė tapti beveide svetimšale tolimojoje Japonijoje? Kas paakino nutraukti visus ryšius su šeima? Pamažu atsiskleidžia Liusės Flai istorija, aiškėja jos gyvenimą temdančios paslaptys – dabartinės ir atsivijusios iš praeities.

Šis romanas, persmelktas Iaino Bankso „Širšių fabriko“ žvarba ir primenantis Minettes Walters „Skulptorę“, yra naujo ryškaus literatūrinio talento debiutas.