Žavūs nevykėliai

Leonard Cohen (g. 1934) – pasaulinio garso poetas, kompozitorius ir dainininkas, pirmojo laipsnio Kanados ordino kavalierius, vienas iš bardų epochos simbolių. Pirmosios jo dainos „Suzanne“, „So Long, Marianne“ ir „Hey That‘s No Way to Say Goodbye“ pataikė tiesiai į Šiaurės Amerikos dešimtukus, o albumas „I‘m Your Man“ užkariavo Europą.

Tačiau tik nedaugelis Coheno muzikos gerbėjų žino, jog prieš sudainuodamas pirmąją savo baladę, jų numylėtinis labiau už viską norėjo būti rašytojas. Ryškiausias šio troškimo įrodymas – romanas „Žavūs nevykėliai“ (1966). Vos tik jam pasirodžius, „Boston Globe“ nepabijojo paskelbti: „Jamesas Joyce‘as nemirė. Jis gyvena Monrealyje ir vadinasi Cohen“.

„Žavūs nevykėliai“, vienas iš žinomiausių eksperimentinių septintojo dešimtmečio romanų, yra pats nenuosaikiausias ir drąsiausias Leonardo Coheno darbas. Romano centre – nelaimingi meilės trikampio nariai, siejami seksualinių apsėdimų bei žavėjimosi Katerina Tekakvita, mitine XVII amžiaus mohaukų šventąja.

Romano pasakotojas – gedintis ir bevardis baigiančios išnykti indėnų A– genties žinovas; jo žmona Edita – viena iš paskutiniųjų genties narių; trečiasis pagrindinis veikėjas – jų maniakiškas ir valdingas bičiulis F. Vietomis vulgari, rapsodiška ir pagiežingai sąmojinga knyga tyrinėja kiekvieno veikėjo versiją apie savęs praradimą, kuriame vidinio geidulingumo neįmanoma atskirti nuo šventumo.

Juokingas, šiurpus ir didžiai jaudinantis romanas „Žavūs nevykėliai“ yra klasikinė erotinė tragedija, deginanti prozos stiliumi ir stulbinanti rizikinga tikėjimo ir seksualumo jungtimi.